Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje turbūt mokosi geriausi rajono informatikai. Jau daugiau nei dešimtmetį įvairiuose informatikos konkursuose ir olimpiadose daugybė šios įstaigos mokinių nuolat laimi prizines vietas. Visą šį laiką jaunuosius informatikus ugdo kybartietė mokytoja Ina Paulikaitienė.

Daugiau nei dešimtmetį

Pedagoginę karjerą I. Paulikaitienė pradėjo 2000 metais Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje ir ten išdirbo 7 metus. Tiesa, nuo 2002 m. ji kartu pradėjo mokytojauti ir Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje, kur sėkmingai dirba iki šiol.

Be I. Paulikaitienės ugdomų mokinių turbūt neįsivaizduojama nė viena rajoninė informatikos olimpiada ar informacinių technologijų konkursas. Pavyzdžiui, šiemet šios pedagogės ruošti moksleiviai rajoninėje informatikos olimpiadoje įvairiose amžiaus grupėse iškovojo tris pirmas bei po vieną antrą ir trečią vietas. Panašiai buvo ir praeitais, ir užpraeitais, ir dar ankstesniais metais.

Pati I. Paulikaitienė pasakojo, kad jos mokiniai kasmet tarp geriausiųjų patenka jau daugiau nei dešimtmetį.

Pedagogė prisimena ir pirmą savo mokinį, kuris laimėjo rajoninę informatikos olimpiadą. Tai buvo Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos ugdytinis Tautvydas Želvys. Vėliau šis vaikinas pasirinko informatiko kelią.

Tokių kaip T. Želvys, išugdytų I. Paulikaitienės ir vėliau tapusių informatikais, yra ne vienas.

Pasak mokytojos, su buvusiais mokiniais ji dažnai bendrauja, dalijasi patarimais, idėjomis, patirtimi.

Ilgas kelias

Kybartietei teko nueiti ilgą kelią iki tol, kol tapo mokytoja. Baigusi tą pačią ugdymo įstaigą, kurioje dabar dirba, I. Paulikaitienė įstojo į Kauno technologijos universitetą (KTU) ir įgijo maisto produktų technologijos inžinieriaus diplomą. Deja, tuomet Lietuvoje pradėjo daugėti bedarbių, kai kurios specialybės tapo nepaklausios.

„Taip atsitiko ir su mano profesija. Teko ieškoti kitų išeičių. Tvirtai apsisprendžiau tapti informatikos mokytoja, nes tai atrodė perspektyvi ir paklausi specialybė. Atrodo, pasirinkimas buvo teisingas“, – šyptelėjo pašnekovė.

Norinčiųjų studijuoti informatikos specialybę buvo ne vienas, o be matematinio išsilavinimo į šią studijų programą nebuvo galima net pretenduoti. Tai žinodama I. Paulikaitienė tame pačiame KTU baigė matematikos studijų programą ir įgijo matematikos mokytojo kvalifikaciją. Tame pačiame universitete vėliau ji pabaigė informatikos studijas.

Svarbiausia – mokinys

Save I. Paulikaitienė apibūdina kaip reiklią ir itin didelį darbo tempą mėgstančią mokytoją. Tiesa, ji neverčia kiekvieno mokinio kuo greičiau atlikti tam tikras užduotis, ypač jei šie to nesugeba.

„Svarbu, kad vaikai dirbtų pagal savo galimybes. Aš visada juos skatinu padaryti kuo daugiau užduočių, tačiau ne visi geba dirbti vienodu tempu“, – sakė pedagogė.

Nepaisant to, kad jos ugdytiniai nuolat laimi aukščiausias vietas konkursuose ir olimpiadose, I. Paulikaitienė savo indėlio nesureikšmina. Pasak jos, tokių rezultatų įmanoma pasiekti tik vieningai ir kryptingai dirbant tiek ugdymo įstaigai, tiek mokytojui, tiek pačiam mokiniui. Būtent pastarasis ir yra svarbiausias sėkmės veiksnys.

Mokytoja tvirtino pastebėjusi, kad iš pradžių vaikų susidomėjimas informatika būna didžiulis, tačiau pradėjus gilinti žinias atsiranda nemažai tokių, kurių entuziazmas išgaruoja. Tuomet mokytoja bando juos motyvuoti sakydama, jog „niekas negimė mokėdamas“, ragindama nebijoti paaukoti laisvalaikio ir įdėti šiek tiek darbo bei pastangų. Dažnai tai duoda teigiamų rezultatų.

K. Donelaičio gimnazijos mokinius motyvuoja ne tik mokytoja, bet ir pati įstaiga. Gerai besimokantys vaikai skatinami nemokamomis ekskursijomis, įvairiomis rėmėjų dovanomis. Mokiniams, užėmusiems prizines vietas rajoninėse bei šalies olimpiadose ar konkursuose, mokslo metų pabaigoje įteikiamos E. Rožinienės-Rozen, R. Valioko, G. ir J. Jurkynų ir kitų rėmėjų piniginės premijos.

Mokytojas turi mokytis

Mokytojos nuomone, šiuolaikinis pedagogas privalo kuo anksčiau pastebėti gabų mokinį ir padėti jam atskleisti savo gabumus, visuomet diferencijuoti mokymą pamokų metu, suteikti galimybę įsisavinti kursą paties mokinio tempu, naudoti įvairius mokymo metodus, neleisti mokiniui užmigti ant laurų, pateikiant jam vis sudėtingesnes užduotis, taip pat nuolat skatinti dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose.

Kybartietė tvirtino, kad mokytojas privalo pats nuolat mokytis, gilinti savo žinias, visuomet siekti užsibrėžto tikslo. Priešingu atveju vaikai greitai supras, jog pedagogas negali jiems padėti, ir nuo jo nusisuks.

„Aš pati visuomet stengiuosi dalyvauti dalykiniuose seminaruose tam, kad papildyčiau žinių bagažą. Pavyzdžiui, neseniai Vilniaus universitete baigiau papildomas ekonomikos studijas. Man to reikia, nes, be informatikos, gimnazijoje taip pat dėstau ir ekonomiką bei verslumą“, – pasakojo pedagogė.

Mokytoja pasidžiaugė, kad ir šioje srityje jos mokinius lydi sėkmė. Šiemet pedagogės ruošta vienuoliktokė Elona Paulikaitytė pateko į respublikinę Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Pasak kybartietės Inos Paulikaitienės, šiuolaikinis pedagogas privalo pats nuolat mokytis.

Publikuota: „Santaka”