Per šventes Matlaukyje nebuvo pamirštas nė vienas
Kaip ir visada, šventiniu laikotarpiu bene didžiausias galvos skausmas būna dovanų pirkimas. Bet visuomet yra miela ir paprasta išeitis – rankų darbo dovanėlės. Tam pritarė ir Matlaukio kaimo bendruomenės moterys ir visas būrys vaikų.
Aktyvios kaimo moterys dar gruodžio mėnesį nutarė pradžiuginti kaimo žmones pačių keptais imbieriniais meduoliais, papuoštais 100 skaitmeniu, žyminčiu šiemet minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.
Prie dovanėlių gaminimo prisijungė ir vaikai. Padedami socialinės darbuotojos Ingridos Brazauskienės, jie gamino šventinius atvirukus. Šventinės dovanėlės pasiekė visus kaimo gyventojus, nebuvo aplenktas nė vienas namas. Žmonės buvo maloniai nustebinti ir sveikintojus išlydėjo dėkodami už parodytą dėmesį bei šilumą.
Be abejo, kalėdinė šventė neįsivaizduojama be žaliaskarės eglutės? Ją bendruomenei dovanojo kaimo seniūnaitis Robertas Mickevičius. Eglutė tiesiog spindėjo nuo įvairiaspalvių žaisliukų, kuomet ją papuošė vaikai su socialine darbuotoja. Netruko jie sulaukti ir Kalėdų Senelio! Vieną popietę jis su savo padėjėja atvyko nešinas dideliu maišu dovanų. Bendruomenės namuose skambėjo dainos, eilėrašiai ir nerūpestingas vaikų juokas.
Šventinio laikotarpio kulminacija įvyko palydint senuosius metus ir sutinkant Naujuosius. Širdis džiaugėsi bežiūrint, kaip žmonės renkasi šeimomis, kaimynai su kaimynais, jaunos šeimos su mažyliais į naujametinį vakarėlį. Jaukūs bendruomenės namai nuo žmonių balsų ir šurmulio tapo dar jaukesni ir šviesesni!
Už gražiai ir prasmingai užbaigtus bei sutiktus metus norisi padėkoti bendruomenės pirmininkei Daivai Dubauskienei, jos padėjėjoms Audronei Subatkienei, Danutei Gručkiūnienei, Audronei Ališauskienei, Gražinai Ryckienei, Ramutei Raulušonienei, Aldonai Dranginienei, Elytei Kulvinskienei, Ingridai Maceikienei. Be abejo, vaikams ir jų vadovei I. Brazauskienei.
Visų jų dėka, negailint savo laiko, šventės Matlaukio kaime ir jo gyventojams buvo įsimintinos ir džiugios. Gerus darbus daryti yra gera, svarbu, kad žmonės tai vertintų ir jaustųsi reikalingi!
Ir kaip džiugu, kad susirinkt surandam laiko. Ir kaip smagu, kad mes dar norim pasibūt. Nes per skubėjimą nepastebėsim ir nejusim, kiek daug dalykų nespėjam išbandyt!
Bendruomenės taryba