Kybartuose, Pasaulio kybartiečių draugijos patalpose, gražiai buvo pristatyta devynioliktoji poeto, rašytojo, eseisto, dainų tekstų autoriaus Albino Slavicko knyga „Kad ašara neverktų…“

Kybartiečių svečias A. Slavickas gimė 1927 metais netoli Kalvarijos, Kauniškių kaime. Kaip pats rašytojas rašo savo knygoje „Viltim kylančios žolės“, „Kalvarijos bažnyčia – pirmoji pažintis ir kelias į meno pasaulį. Motinos daina – minties takas į eilėraščio skrynią“. Literato kelią pradėjęs 1962 m., pirmąjį eilėraščių rinkinį „Einu per žemę…“ jis išleido 1990-aisiais. Po to beveik kiekvienais metais Lietuvos žmonėms autorius dovanoja vis po naują knygą. Išeina ne vien eilėraščių, bet ir apsakymų, miniatiūrų, publicistikos knygos. Jose – tautos istorija: knygnešių, tremtinių, partizanų gyvenimai ir skaudūs likimai. Dabar Kaune gyvenantis rašytojas sako labai dažnai sapnuojantis gimtąjį kaimą.

Susitikime A. Slavickas papasakojo, kaip buvo renkama medžiaga knygai „Kad ašara neverktų…“ „Aš mėgstu važinėti po Lietuvą ir ieškoti žmonių – legendų“, – kalbėjo autorius. Tad į publicistikos knygą pateko naujais faktais papildytas pasakojimas apie Budavonės miške nužudytus kunigus J. Petriką, J. Dabrilą, V. Balsį, partizano Jono Astašausko prisiminimai apie Antaną Ambrulevičių, sąmoningai įstojusį į stribų būrį ir padėjusį partizanams. Tie, kurie domisi mūsų krašte veikusiais Tauro apygardos kovotojais, ras įdomių faktų apie partizano Kabelio išdavystę, kaip žuvo paskutiniai Vytauto Didžiosios kuopos kovotojai. Įdomus tremtinio Vitalio Staugaičio pasakojimas apie tremtį tolimojoje Trofimovkoje. Nemažą dalį knygos sudaro eilėraščiai.

Popietėje eilės pynėsi su dainomis bei vedėjų pasakojimais. Dainas pagal A. Slavicko žodžius dainavo LPKT sąjungos Vilkaviškio skyriaus ansamblis „Atmintis“ (vadovė Birutė Stonienė), Pasaulio kybartiečių draugijos dainininkės (vadovė Irma Menčinskienė) bei Luizos ir Algimanto duetas.

Rašytojo A. Slavicko išsakytos mintys apie Lietuvą, kalbą, gyvenimo vertybes, jo paprastumas ir mokėjimas bendrauti ilgam pasiliks susirinkusiųjų širdyse.

Gerbiamas svečias, klausydamasis padėkos žodžių ir priimdamas sveikinimus, paskendo gėlėse. Įsiminė Kybartų seniūno Romo Šunoko žodžiai: „Mums „neperspjauti“ poeto Albino Slavicko…“

Roma BRUZBARTIENĖ