Penkioms buvusioms Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinėms įteiktos Lietuvių fondo (JAV) Algirdo Karaičio bei brolių Algimanto ir Romo Kezių vardinės premijos. Jas gavo Kamilė Vasiliauskaitė, Ugnė Augustaitytė, Greta Velavičiūtė, Mantė Kijauskaitė bei Austėja Butkeraitytė.

Augančios sumos

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos auklėtiniai kasmet sulaukia džiugių žinių iš JAV veikiančio Lietuvių fondo – vardinės stipendijos paprastai pasiekia keletą buvusių mokinių. Ekonomikos bei verslo kryptis pasirinkusiems studentams skiriamos kraštiečio A. Karaičio premijos, o aktyviems, puikiai mokykloje besimokiusiems ir finansinės paramos siekiantiems jaunuoliams atitenka brolių Kezių fondo lėšos. Šios iniciatyvos yra dalis plataus fondo tinklo, kurį sudaro net 114 vardinių fondelių, o sukauptas per 50 mln. dolerių kapitalas kasmet leidžia švietimui ir lietuvybei remti išdalinti daugiau nei milijoną dolerių paramos.

Sveikindamas šių metų laureatus gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius džiaugėsi ilgamete draugyste su Lietuvių fondu ir pabrėžė, jog tokia parama yra neįkainojama motyvacija siekti mokslo aukštumų. Vadovas pastebėjo pozityvią tendenciją – kasmet skiriamos premijų sumos po truputį auga, o tai leidžia dar labiau sustiprinti studentų finansinį pamatą.

Linkėdamas sėkmės, direktorius ragino šių metų laureates užtikrintai tęsti pradėtus darbus, siekti pavydėtinos karjeros, kartu išlaikyti stiprų ryšį su namais ir niekada nepamiršti savo šaknų gimtuosiuose Kybartuose.

Svajojo jau seniai

Sertifikatus ir finansines paskatas šiais metais gavusios kybartietės džiaugėsi įvertinimais ir teigė nesitikėjusios, jog būtent jos bus pastebėtos. Visos penkios laureatės teigė norinčios savo ateitį sieti su Lietuva, o M. Kijauskaitė netgi neatmetė galimybės grįžti į gimtuosius Kybartus. Kauno Vytauto Didžiojo universitete pirmame kurse logopediją studijuojanti mergina svarstė, kad baigusiai mokslus jai turėtų atsiverti nemažai galimybių, o nedideliame Vilkaviškio rajone konkurencija tarp pasirinktos srities atstovų turėtų būti mažesnė nei didmiesčiuose. Mantė pasakojo labiau svajojanti apie privatų verslą nei apie darbą valstybiniame sektoriuje.

Apie logopedės profesiją M. Kijauskaitė galvojo keletą pastarųjų metų. Ji norėjo įgyti tokią specialybę, kurioje galėtų atlikti prasmingą ir naudingą darbą bei realizuoti savo idėjas.

Kauno kolegijoje antrame kurse finansus studijuojanti Greta Velavičiūtė taip pat jau labai seniai svajojo apie savo studijas. Jas baigusi mergina labiausiai norėtų dirbti bankininkystės sektoriuje.

„Mokslai labai įdomūs. Jie apima ne tik finansus, bet ir rinkodarą, vadybą, ekonomiką. Be to, aukštojoje mokykloje viskas kitaip nei bendrojo ugdymo įstaigoje. Mes mokomės ne semestrais, o moduliais. Per metus turime keturis modulius, kuriuos pabaigę privalome parašyti ir pristatyti projektinį darbą. Tai – visiškai nauja patirtis“, – sakė G. Velavičiūtė.

Ateitis – versle

Kauno technologijos universitete antrame kurse verslą ir antreprenerystę studijuojanti K. Vasiliauskaitė tikino, jog studijos – labai įdomios ir naudingos. Mergina pasakojo, kad paskaitose mokoma nuo finansų pagrindų iki įvairių produktų vystymo. Tiesa, Kamilė dar negalėjo pasakyti, ką norėtų dirbti baigusi studijas. Ji sakė, jog netrukus bus galima rinktis studijų kryptį – pardavimų valdymą arba eksportą. Jei niekas nepasikeis, kybartietė žada orientuotis į eksporto kryptį.

Šiuo metu po paskaitų Kamilė dirba matematikos ir biologijos korepetitore, moko 5–9 klasių mokinius. Anot jos, suderinti darbą ir studijas nėra sunku. Mergina save išbandė ir lietuvių kalbos korepetitorės kėdėje, tačiau šis dalykas jai pasirodė pernelyg sunkus.

Kiek sunkiau suderinti darbą ir studijas sekasi dar vienai kybartietei U. Augustaitytei, kuri Vilniaus kolegijoje antrame kurse studijuoja tarptautinį verslą.

„Nuo penktos klasės žinojau, kad studijuosiu Vilniuje, o nuo septintos – kad verslą. Apsispręsti padėjo ir brolis, kuris taip pat yra baigęs tarptautinio verslo studijas“, – pasakojo U. Augustaitytė.

Studijos iš pradžių vyko anglų kalba, tačiau vėliau mergina perėjo į lietuvių fakultetą. Anot jos, kalbos barjeras nė kiek netrukdė, tačiau angliškai vykusių mokslų nesirinko nė vienas lietuvis, tad kybartietei paprasčiausiai trūko bendravimo su tautiečiais.

Šiuo metu Ugnė vienoje įmonėje dirba pardavimų vadybininke. Darbas nėra lengvas, tačiau merginai jis labai patinka. Pabaigusi studijas ji planuoja likti gyventi ir dirbti Vilniuje.

Pasak jos, beveik visos į tarptautinį verslą orientuotos įmonės yra įsikūrusios didmiesčiuose, tad realizuoti save šioje srityje gyvenant mažesniame mieste paprasčiausiai gali būti neįmanoma. Vienoje iš tokių įmonių Ugnė save ir įsivaizduoja ateityje. Kurti nuosavą verslą mergina bent kol kas neplanuoja.

Padėjo užsispyrimas

Dar viena šių metų premijos laureatė A. Butkeraitytė Vilniaus universitete studijuoja psichologiją.

Merginai tokią studijų idėją pamėtėjo Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Mindaugas Bučinskas. Tiesa, Austėja spėjo, kad vargu ar jis pats tą žino.

„Kažkada mokytojas užsiminė, kad galėčiau būti puiki psichologė. Tada rimtai suklusau ir pagalvojau, jog tai galėtų būti mano tikslas. Tiesa, vienu metu jau buvo apėmusios abejonės. Vienuoliktoje klasėje gana silpnai išlaikiau tarpinius egzaminus. Tik dvyliktoje klasėje sužinojau, kad juos galiu perlaikyti. Tuo metu užsispyriau ir ėmiau daug dėmesio skirti mokslams. Po pamokų praktiškai neatsitraukdavau nuo knygų. Ypač teko šalinti matematikos žinių spragas. Galiausiai egzaminus išlaikiau puikiai. Dabar labai džiaugiuosi, kad radau motyvacijos ir užsispyrimo siekti savo svajonės“, – kalbėjo Austėja.

Ji teigė, kad psichologijos studijos, bent kol kas, pranoksta lūkesčius. Merginos teigimu, jos labai įdomios, apimančios daugybę mokslo šakų.

Ilgisi mokyklos

Visos kalbintos pašnekovės teigė pasiilgstančios laiko mokykloje, todėl kai grįžta į gimtinę, neretai užsuka ir į buvusią savo gimnaziją.

„Čia visi buvome kaip viena šeima“, – pabrėžė A. Butkeraitytė.

Panašiai kalbėjo ir kitos jaunosios kybartietės. M. Kijauskaitė sakė, jog iš mokyklos laikų labiausiai ilgisi saugumo ir laisvumo jausmo, kadangi dabar gyvendama didmiestyje mergina kartais jaučiasi šiek tiek susikausčiusi.

Gretai ir Kamilei labiausiai į atmintį įstrigę pasiruošimai įvairioms olimpiadoms ir dalyvavimas jose, nerūpestingas laikas su draugais, nuoširdus bendravimas bei užmegztas gana tvirtas ryšys su mokytojais.

Tuo tarpu Ugnei iš mokyklos laikų labiausiai įsiminė griežta dienotvarkė ir orkestro repeticijų lankymas.

„Mokykloje praleisti metai buvo išties gražūs – čia mus puikiai paruošė būsimam gyvenimui. Dabar, gyvendami didmiesčiuose, jei dėl ko nors ir pajaučiame nepasitikėjimą, tai tik dėl asmeninių savybių, o ne dėl išsilavinimo. Tikrai negalima nuvertinti provincijos, nes viskas priklauso nuo paties žmogaus: vieni iš mažesnių miestų atvykę jaunuoliai tiesiog spindi, o kiti, priešingai, – užsisklendžia. Viską lemia žmogaus būdas“, – pabrėžė A. Butkeraitytė.

Andrius GRYGELAITIS

Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius premijų sertifikatus įteikė (iš kairės) Kamilei Vasiliauskaitei, Mantei Kijauskaitei, Austėjai Butkeraitytei, Ugnei Augustaitytei ir Gretai Velavičiūtei. / Autoriaus nuotr.

Publikuota: „Santaka”, 2026-03-13,

Premijų gavėjos siekia skirtingų tikslų