Profesorius gimtinės nepamiršta

Priešrinkiminiame maratone politikos temų neišvengia beveik niekas. Tačiau Vištyčio ir Kybartų apylinkėse jaunystę leidęs politologas, tarptautinių santykių ekspertas profesorius dr. Mindaugas Jurkynas politikos „nepaleidžia“ ištisus metus. Profesorius spėja viską – ne tik aptarti Lietuvos bei pasaulio aktualijas, bet ir aplankyti gimtąjį kraštą.

Dėl aštraus liežuvio

Vytauto Didžiojo universitete viešojo administravimo ir politikos mokslus studentams dėstantis prof. M. Jurkynas vaikystę visų pirma sieja su žmonėmis. Prisiminus mokyklos laikus pasąmonėje iškyla ne konkretūs įvykiai, o klasės, kiemo draugų portretai, žaidimai ir mokyklos stadionas.

Meilę mokslui kybartietis jautė jau mokykloje. Besimokydamas tuometėje Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje mokytojus jis džiugino gerais pažymiais, bet per daug atsipalaiduoti pedagogai negalėjo dėl jo aštraus liežuvio ir įžvalgų. Prof. M. Jurkynas prisimena, kad visuomet turėjo griežtą savo nuomonę. Būtent dėl jos ir išsakytų replikų vyresnėse klasėse teko varstyti ir mokyklos administracijos kabinetų duris.

Į politikos mokslus atvedė tėvai

Prof. M. Jurkyno polinkis į istoriją ir politologiją neatsitiktinis. Politologas augo istorikų pedagogų šeimoje, kurioje istorijos, politikos temoms visuomet buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Po mokyklos baigimo jis pasirinko istorijos studijas Vilniaus universitete, tačiau po trečio kurso, tėvų paragintas, greta pagrindinės istorijos specialybės nusprendė gilintis ir į politikos mokslų gretutines studijas. Baigęs universitetą kybartietis tapo diplomuotu tarptautinių santykių specialistu, o politiniai klausimai ir šiandien užima didžiąją dalį dienos.

Būtent tėvai, parodę kryptį į politologo specialybę, šiandien sūnui neleidžia užmiršti ir kelio į gimtąją Suvalkiją. Vištyčio apylinkėse, kur tėvai įsikūrę, jis ir praleidžia dalį atostogų bei savaitgalių. Dėl to Kaune dirbantis prof. M. Jurkynas Suvalkijoje jaučiasi dažnu svečiu ir gimtinės nepamiršta, o lankydamasis Vištytyje pastebi ne tik pliusų, bet įžvelgia ir trūkumų. Pasak profesoriaus, miesteliui labai trūksta sporto erdvių, takų pėstiesiems ežero pakrante, sezoninių gėrybių turgaus.

Sakantieji, kad nesidomi politika, meluoja

Politologo prof. M. Jurkyno straipsniai, komentarai dažnai publikuojami įvairiuose naujienų portaluose internete, leidiniuose. Jis pastebėjo, kad labai auga naujienų skaitomumas išmaniuosiuose įrenginiuose ir kompiuteriuose. Pasak profesoriaus, žmonės nevengia ir pramoginio turinio žinių, bet skaito ir apie politiką. Vis dėlto pilietiškumo, domėjimosi politiniais procesais dažnam lietuviui dar trūksta. „Nors dažnas žmogus sako, kad nesidomi politika, tačiau turi poziciją ir dėl mokesčių, ir dėl sovietmečio vertinimo, ir dėl moralinių klausimų. Aktyvumas rinkimuose yra apie 50 proc., bet galėtų būti ir didesnis. Dalyvavimas pilietinėse akcijose ir nevyriausybinių organizacijų veikloje irgi turi neišnaudoto potencialo“, – tautiečių pilietiškumą vertino prof. M. Jurkynas.

Su jaunais politikos entuziastais dirbantis dėstytojas tiki, kad nauja auganti politikų karta turi galimybę padaryti teigiamų pokyčių Lietuvos ar netgi Europos politinėje kultūroje. Politologas pabrėžia, kad politikoje jaunimo daugėja. Jei pažiūrėsime į prieš rinkimus pasirodančius kandidatų sąrašus, pamatysime daug jaunesnių politikų. Tačiau prof. M. Jurkynas kelia esminį klausimą: ar jaunoji karta atsineša kitokį supratimą, ar prisitaiko prie esamos politinės kultūros? Tai parodys jų veikla. O perspektyvų, pasak profesoriaus, jauniesiems politikos ekspertams tikrai yra, tereikia noro, pastangų ir nuolatinio dalyvavimo atitinkamoje veikloje.

Laisvalaikis – šeimai ir muzikai

Didelę dalį prof. M. Jurkyno dienotvarkės užima darbo reikalai. Laisvalaikis skirtas šeimai, sportui, bet net ir prie pietų stalo politinių diskusijų su namiškiais dažniausiai neišvengiama. „Namuose politika yra viena iš daugelio temų, kadangi diskusijos yra vienas iš būdų šviesti vaikus namie ir plėsti jų akiratį. Su giminėmis apie politiką kalbame, randame ir bendrų interesų, ir skirtumų, bet niekad dėl to nesipykstame“, – džiaugėsi profesorius.

Yra ir dar vienas pomėgis, kuris leidžia palaikyti ryšius su gimtuoju kraštu bei kraštiečiais, – grojimas Vilniuje susibūrusiame kybartiečių „išeivių“ orkestre „Kybartiniai“. Savo atliekama muzika orkestras noriai dalijasi su tais, kuriems jos labiausiai trūksta: koncertuoja globos namuose, ligoninėse ir kitose tokios kultūrinės veiklos stokojančiose vietose. Grojimas „išeiviams“ tapo dar vienu būdu ne tik dalytis gerumu, bet ir nepamiršti gimtojo krašto.

Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Publikuota: „Santaka”, 2016-06-18.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba