Kybartų „Rasos“ specialiojoje mokykloje šiomis dienomis tvyro šventinė nuotaika. Mokslo metų pradžios šventė – dar prieš akis, o įstaigos veiklos ir vardo 10-metis – jau prisiminimuose. Šį jubiliejų mokykla paminėjo ketvirtadienį.

„Mokykla neatsiejama nuo miestelio istorijos…“, – parašyta sukakties proga įstaigos išleistame laikraštyje „Rasos“ rytas“. „Esate neatsiejamas Kybartų „sraigtelis“, – pačioje šventėje pabrėžė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Nuo 1890 m., kai Kybartuose buvo pastatyta dviaukštė mūrinė stačiatikių našlaičių prieglauda, toje miesto vietoje nuolat veikė įvairios mokyklos: Kybartų gimnazija, bendrojo lavinimo mokykla-internatas, pagalbinė mokykla-internatas, specialioji internatinė mokykla, specialioji mokykla. Nuo paskutinio pokyčio, kai 2007 m. rugsėjo 3 d. specialioji mokykla buvo reorganizuota į dvi įstaigas: Kybartų vaikų globos namus ir Kybartų „Rasos“ specialiąją mokyklą, praėjo dešimtmetis.

Jį paminėti buvo pakviesti esami ir buvę darbuotojai, kolegos iš kitų tokio pobūdžio šalies švietimo įstaigų, privatūs rėmėjai, bičiuliai iš įvairių organizacijų, rajono ir miesto valdžios atstovai, švietimo specialistai. Pati bendruomenė sukūrė filmuką apie dabartinės įstaigos pirmtakių ir pačios „Rasos“ mokyklos istoriją, subūrė darbuotojų ansamblį, išleido laikraštį. Jame „Rasos“ bendruomenė rašo ieškanti draugų, su kuriais galėtų bendradarbiauti, draugauti, vykdyti bendrą veiklą. Įstaigos bičiuliai kalbėjo, kad ryšys su „Rasos“ mokykla, kurioje ugdomi intelekto sutrikimų turintys mokiniai, praturtina, moko tolerancijos.

„Smagu matyti, kad palaikote vieni kitus, nenusigręžiate“, – kalbėjo rajono meras Algirdas Neiberka. Jis kartu su Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjeviene įteikė padėkas šešiolikai mokyklos bendruomenės narių: direktorei ir jos pavaduotojai, mokytojams, auklėtojoms ir jų padėjėjoms, auklėms, ūkio dalies darbuotojoms.

Specialiosios mokyklos direktorė Lilija Žilinskienė pagerbė šventinio renginio idėjų sumanytojus ir įgyvendintojus.

Jubiliejuje negalėjai nepastebėti, kad „Rasoje“ dirba jautrūs, muzikalūs ir šmaikštūs, žodžio kišenėje neieškantys ir emocijų neslepiantys žmonės.

Buvę kolegos džiaugėsi vėl susitikę, į užtarnautą poilsį išėjusius pedagogus pakeitusios mokytojos dėkojo senjorams už anuomet perduotą patirtį, už „paveldėtus“ kabinetus.

„Ką Jums reiškia Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla?“ – buvusių ir esamų darbuotojų klausė „Rasos“ ryto“ leidėjai. Laima Žemaitienė, Nijolė Puskunigienė, Dalė Jakušovienė, Petras Volungevičius – ilgamečiai pedagogai, dirbę ar tebedirbantys vienaip ar kitaip besivadinusioje mokykloje, įstaigą vadino antraisiais namais, gyvenimo dalimi, netgi prilygino visam savo gyvenimui.

„Žodis „Rasa“ reiškia labai daug. Su „Rasa“ mes keliamės, su „Rasa“ keliasi ir mūsų vaikai. Mes žiūrime, stebime jus, džiaugiamės kai kada prisijungdami“, – buvusiems bendradarbiams šventėje kalbėjo N. Puskunigienė.

„O kas Jums yra mokykla?“ – klausimą direktorei L. Žilinskienei uždavė kone keturis dešimtmečius įstaigoje dirbantis mokytojas P. Volungevičius.

Žodžio ir darbo su ypatingais vaikais prasmę vadovė „išgvildeno“ paraidžiui: „M – mokinys, mokytojas, mama, meilė; O – oras, kuriuo mes kvėpuojame; K – kolektyvas, komanda; Y – yla (kaip ylos nepaslėpsi maiše, taip ir mokyklos veiklos nepaslėpsi); K – klasė, kabinetas, koridorius, kiemas; L – laimė ir laisvė; A – ašaros, kurias vaikų akyse matome per Paskutinio skambučio šventę, aiškiai ir be klaidos, kaip atlygis už mūsų darbą, parašytas ačiū, ir, aišku, atlyginimas.“

Atlyginimą kaip vieną iš mokytojų ir pasieniečių veiklos sąlyčio taškų akcentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas iš Kybartų užkardos. Svečias sakė, kad „šiuo metu ir mokykloje, ir pasienyje žmonės dirba iš idėjos.“ Emocingai pritarusi pasieniečio įžvalgai, bendruomenė taip pat nuoširdžiai reagavo į mokyklos šventę praturtinusius muzikinius intarpus – „Rasos“ darbuotojų ansamblio debiutą ir Rimos Gliaubicienės smuikavimą.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Sukaktuvių proga „Rasos“ specialiosios mokyklos darbuotojos susibūrė į ansamblį ir šventinio renginio dalyvius nudžiugino daina.

Publikuota: „Santaka”, 2017-08-26.