Jau ne pirmą kartą gauname signalų dėl Kybartuose likimo valiai paliktų yrančių pastatų.

J. Janonio gatvės gale jau keli metai stūkso statinys „monstras“. Jis Kybartams liko uždarius buvusią skardos gaminių gamyklą. Turtą valdžiusi UAB „Kybartų unitas“ šiuo metu neveikia, tačiau jos nėra ir Bankroto valdymo departamento sąraše. Gamykla tiesiog uždaryta, o pastatų likimas neaiškus. Tiesa, UAB „Kybartų unitas“, kaip veikiančios ir gaminančios metalo gaminius, kontaktus vis dar galima rasti net keliuose interneto tinklalapiuose, teikiančiuose informaciją apie šalies įmones.

– Dar ne taip seniai, prieš kelis metus, čia dirbo keletas žmonių, – sakė kybartietis A. Mackevičius. – Buvo gaminamos melžtuvės, bidonai, laistytuvai, kitokie daiktai iš skardos. Kažkada gamykla klestėjo. O dabar gaila žiūrėti: patalpos išplėštos, buvo ir padegtos. Pats buvau viduje – viskas griūva. O norinčiųjų ten palandžioti visada atsiranda.
Vietiniai žmonės sakė, kad pastate mėgsta rinktis kvartalo vaikai, kurie sulenda į antrame aukšte esantį kambarėlį. Pakeliui visur pilna atsilupusių plytų, nestabilių konstrukcijų detalių. Iki nelaimės – visai netoli.

Tačiau turto šeimininkams kybartiečiai nerūpi. Jiems greta yrančio pastato gyventi nereikia. Kybartų seniūnui Romui Šunokui pavyko sužinoti, kad šiuo metu „Kybartų unito“ turtu rūpinasi įgaliotas atstovas Algimantas Paltanavičius. Jis statinį buvo išnuomojęs, tačiau nuomininkui jis greitai tapo nereikalingas ir vėl buvo paliktas likimo valiai. Vietiniai gyventojai sako, kad statinys buvo naudojamas kaip nelegalių kontrabandinių prekių sandėlis.

Jau kuris laikas seniūnija stengiasi rasti tuos, kurie atsakytų už pastato būklę. Keisčiausia, kad tokie duomenys seniūnams nėra lengvai prieinami, ir sužinoti, kas kam priklauso teritorijoje, kurioje turi palaikyti tvarką, jiems nėra lengva.

Surasti savininkai kviečiami pasikalbėti, mėginama juos įtikinti susitvarkyti savo turtą taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Jeigu bendros kalbos rasti nepavyksta, siunčiami įspėjimai raštu, skiriami terminai susitvarkyti, o vėliau – baudos. Jei pastatas turi šeimininką, šis ir privalo atsakyti už jo saugumą. Šeimininko neradus tenka kreiptis į teismą, kad tokį pastatą pripažintų bešeimininkiu. Tai gali trukti ir kelis metus.

Teismui nusprendus, kad turtas – bešeimininkis, jis pereina Savivaldybės žinion. Jei Savivaldybė neturi lėšų tvarkyti pastatą (o dažniausiai taip ir būna), statinys gali būti nugriautas arba sugriūva pats. Juk net ir griovimui reikia lėšų.

Kaip bebūtų gaila, tačiau kažkada buvusiam klestinčios pramonės miestui – Kybartams šiuo metu likę tik uždarytų gamyklų griūvantys pastatai ir pavojų keliantys įrenginiai. Ir tokių mieste yra ne vienas.