Nors šiomis dienomis dėl neteisėtai į laisvę paleisto kalinio šalies žiniasklaida nuolat linksniuoja Kybartų pataisos namų vardą, įstaigos tokiu pavadinimu jau senokai nebėra. Prijungta prie Marijampolės pataisos namų ji tapo Kybartų sektoriumi, kiek sumažėjo, tačiau turi ir naujų funkcijų.

Kitas statusas

Naują statusą Kybartuose esanti įkalinimo įstaiga įgavo beveik prieš tris mėnesius, o jos likimas buvo nuspręstas dar praėjusių metų pabaigoje, kai teisingumo ministro įsakymu reorganizuotos dvi šalies įkalinimo įstaigos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Kybartų pataisos namai.

Nors oficialiai buvo skelbta, kad reorganizacijos tikslas – optimizuoti įstaigų bendrąsias funkcijas, valdymą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, Kybartų įstaiga į permainų mėsmalę pateko neatsitiktinai. Jau beveik trejus metus ji neturėjo nuolatinio vadovo, įstaigą krėtė skandalai, tad Teisingumo ministerija problemą išsprendė Kybartų pataisos namus prijungdama prie didesnių – Marijampolės pataisos namų. Taip kybartiečiai tapo marijampoliečių įstaigos sektoriumi.

Nuo balandžio 1 d. Kybartų sektoriui vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktorius Regimantas Kavaliauskas bent porąkart per savaitę atvyksta į naująsias valdas, nuo pagrindinės būstinės nutolusias kone per pusšimtį kilometrų. Jis įsitikinęs, kad Kybartuose įsikūrusios įstaigos darbuotojus reorganizacija palietė minimaliai, mat atleisti tik 5 pareigūnai bei tarnautojai. Visiems jiems buvo pasiūlytas kitas darbas ar pareigos, tačiau daugelis pasirinko išeitinę kompensaciją ir atsisveikino su buvusia darboviete.

Nė vienas kybartietis nepanoro važinėti į darbą Marijampolėje, nors marijampoliečių, kurie nuo seno važinėja į Kybartus, ne tiek ir mažai.

Didžiausia įstaiga

Reorganizuotos įstaigos Kybartų sektoriuje liko du savarankiški skyriai – Resocializacijos ir Saugumo valdymo. Nors įstaigai vadovauja Marijampolės pataisos namų direktorius R. Kavaliauskas, Kybartuose liko direktoriaus pavaduotojo etatas. Šias pareigas, kol įvyks atranka, laikinai eina Rolandas Čiurlauskas, kartu vadovaujantis ir Saugumo valdymo skyriui. Kitam savarankiškam skyriui vadovauja ir iki šiol jo viršininku buvęs Arūnas Kučinskas.

Kiti mūsų rajone esančio sektoriaus darbuotojai, nors ir įsikūrę ten pat, priskirti Marijampolės pataisos namų skyriams: Kybartuose dirbančios medikės – Sveikatos priežiūros, buhalterės – Turto valdymo, teisininkės ir raštvedės – Veiklos organizavimo skyriams ir t. t.

R. Kavaliauskas juokauja, kad dabar jam tenka vadovauti visoje Marijampolės apskrityje kone didžiausiai įstaigai, išsidėsčiusiai net per dvi savivaldybes. Mat vien nuteistųjų per abu sektorius yra apie 1400 (Kybartų sektorius talpina iki 400 nuteistųjų, Marijampolės – iki 1000). Juos prižiūri 500 pareigūnų ir kitų darbuotojų.

R. Kavaliauskas jau susipažino su mūsų rajono Savivaldybės vadovais ir pakvietė bendradarbiauti.

– Teiravomės, ar Savivaldybė neturi iniciatyvų, kurios galėtų Kybartuose kalinčius nuteistuosius įtraukti į naudingą veiklą rajono labui. Galbūt galėtume dalyvauti bendruose projektuose, kad nuteistiesiems būtų lengviau integruotis į gyvenimą laisvėje, – sakė R. Kavaliauskas.

Nauji iššūkiai

Vertindamas mūsų rajone esančio sektoriaus problemas naujasis vadovas kalbėjo, kad jos bendros visiems šalies pataisos namams: nuteistųjų laikymas bendrabučio tipo patalpose, į teritoriją patenkantys draudžiami daiktai, apie kuriuos nuolat tenka rašyti ir „Santakos“ puslapiuose, nuteistųjų jau „zonoje“ daromi nusikaltimai.

Nors, atrodo, imamasi visų saugos priemonių, nuteistieji tokie išradingi, kad sugalvoja vis naujų būdų, kaip laisvės atėmimo įstaigoje gauti norimų daiktų.

Pavyzdžiui, telefonai, anot R. Kavaliausko, iš esmės nėra blogis, mat jais naudojamės visi. Bet patekę į nuteistųjų rankas jie tampa nusikaltimo įrankiu. Artimųjų vizitų į pataisos namus taip pat būtų galima neriboti, bet nuteistieji ir iš to sugeba prasimanyti nusikalstamos veiklos. Per artimuosius į laisvės atėmimo įstaigą patenka draudžiami daiktai, narkotikai, kuriuos atvykstantieji slepia neįtikinamiausiose vietose.

Didelė problema – per pataisos namų tvorą įsviedžiami paketai, kuriuose būna visko – nuo telefonų bei jų kroviklių iki alkoholio, švirkštų ir narkotikų.

Laimei, pavyko išspręsti problemą ir paketai į pataisos namus nebešaudomi oro patrankomis. Mat pakeitus įstatymus šis prietaisas prilygintas šaunamajam ginklui, tad už jo turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Vis dėlto draudžiami daiktai į įkalinimo įstaigas įsviedžiami ir be oro patrankų.

– Aštuonias darbo valandas dirbame su nuteistaisiais ir sprendžiame jų problemas, o jie visas 24 valandas galvoja, kaip mus apgauti, – juokavo R. Kavaliauskas.

Gavo areštantų

Kybartų ir Marijampolės laisvės atėmimo įstaigoms reorganizacija davė ne tik bendrą vadovą, pasikeitusį statusą, bet ir naujos kategorijos nuteistųjų. Panaikinus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Marijampolė gavo iki gyvos galvos nuteistų kalinių, o Kybartai – areštantų. Pastarieji, nuteisti už nesunkias baudžiamąsias veikas, Kybartuose praleidžia nuo 30 iki 90 parų.

Kiekvienos grupės nuteistieji turi būti laikomi atskirai, tad arešto bausmę atliekantys asmenys negali gyventi vadinamajame bendrabutyje. Jie bausmę atlieka kamerose. Tad jų gyvenimo sąlygos bei priežiūra kiek kitokia. Todėl Kybartų sektoriaus darbuotojams teko persiorientuoti ir prižiūrėti jau dviejų kategorijų nuteistuosius.

Marijampolės pataisos namams bei jų sektoriui Kybartuose vadovaujantis R. Kavaliauskas mano, kad darbas įstaigoje jau normalizavosi, mat jokių esminių pakeitimų neįvyko. Naujasis vadovas sakė pats siekiantis vieno – kad abiejuose sektoriuose darbas būtų organizuojamas vienodai, tad Kybartų sektorius Marijampolės posūniu tikrai nesijaus.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Renato SIAURUSAIČIO nuotr. Kybartų įkalinimo įstaigą prijungus prie Marijampolės pataisos namų abiem vadovauja direktorius Regimantas Kavaliauskas.

Publikuota: „Santaka”, 2019-06-25.