Specialusis ugdymas žadina pedagogų kūrybiškumą
Jau ne pirmą sykį Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriuje įvyko respublikinis gerosios patirties sklaidos renginys „Mokomės kitaip – augame visi“.
Mokėsi vieni iš kitų
Šiemet įvykusiame renginyje dalyvavo „Rasos“ skyriaus pedagogai, mokinio padėjėjai, mokiniai, Kėdainių „Spindulio“ mokyklos mokytojai bei Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistai. Visų jų tikslas buvo tas pats – aptarti į pažangą ir inovatyvius metodus orientuotą specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, įvertinti bendradarbiavimo galimybes bei tiesiog pasidalyti gerąja patirtimi.
Renginyje vyravo išties šilta ir bendruomeniška atmosfera, netrūko prasmingų ir praktiškų pranešimų, įkvepiančių bei kūrybiškų idėjų.
„Tokios konferencijos naudingos visiems. Juk pats specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymas nuolat kinta. Dėl technologijų įtakos jis tampa inovatyvesnis, labiau pritaikomas praktiškai.
Šiais laikais mes jau nesimokome vien mokyklos patalpose, o vykstame į kitas erdves, tokias, kaip Marijampolės STEAM centras. Renginyje dalyvavę Kėdainių „Spindulio“ mokyklos atstovai taip pat pasakojo, kad nemažą dalį ugdymo veiklų atlieka ne savo įstaigoje, o vietiniame technologijų centre.
Manau, kad šiame renginyje visi turėjome ko pasimokyti vieni iš kitų“, – sakė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus vedėja Eglė Labašauskienė.
Skiriasi pobūdis
Kybartuose vykusiame renginyje išties netrūko informatyvių ir daugeliui naudingų pranešimų. Buvo kalbama apie kitokio tipo pamokas: grįstas žaidimais, eksperimentais, rankų darbo užsiėmimais. Savo veiklas pristatė judesio korekcijos specialistai, socialiniai pedagogai, klausos sutrikimų turinčius vaikus ugdantys surdopedagogai, mokinio padėjėjai ir kt.
„Mūsų skyriuje dirba 11 mokinio padėjėjų. Jų darbas skiriasi nuo tų, kurie darbuojasi bendrojo ugdymo mokyklose.
Mes ne tik rūpinamės vaikų įtraukimu į ugdymo procesus, bet ir kai kada padedame pavalgyti, susitvarkyti asmens higieną, net judėti po patalpas. Šiemet įstaiga pagaliau įsigijo keltuvą, kuris labai palengvina mūsų darbą“, – džiaugėsi „Rasos“ skyriaus mokinio padėjėja Lina Grumblienė.
Gyvenimas bendrabutyje
Šiais mokslo metais „Rasos“ skyrių lanko 56 vaikai. Skyriaus vedėja E. Labašauskienė tikino, kad sekasi visai neblogai: nuolat atnaujinamos mokymo priemonės, o netrukus planuojama dalyvauti projekte sensorinėms erdvėms atnaujinti. Taip pat tikimasi greitu metu įsigyti mokyklai labai reikalingą autobusiuką.
„Smagu, kad į vaikų ugdymą noriai įsitraukia jų tėvai. Pavyzdžiui, pirmojo pusmečio rezultatų aptarime dalyvavo net 77 procentai suaugusiųjų. Tai – labai geras rezultatas. Visa tai rodo, kad tėvams išties rūpi, kaip sekasi jų vaikams“, – mintimis dalijosi E. Labašauskienė.
Dvylika „Rasos“ skyrių lankančių vaikų po pamokų nevyksta namo, o dienas leidžia mokyklos bendrabutyje. Pasibaigus pamokoms jie lanko įvairius užsiėmimus, tarp jų – sporto, šokių, muzikos, gydomojo fizinio ugdymo ir pan.
„Rasos“ skyriaus bendrabučio auklėtojos Rimutė Deltuvienė ir Aristida Balbierienė pasakojo, kad čia gyvenančius skirtingo amžiaus vaikus jos stengiasi mokyti bendrauti, bendradarbiauti, elgtis kultūringai, sveikai gyventi, įsitraukti į įvairias iniciatyvas.
Mokymas kitaip
Apie mokymo subtilybes kalbėjo ir „Rasos“ skyriaus matematikos mokytoja Danutė Rašimienė. Jos nuomone, specialiojo ugdymo mokyklose dirbantiems specialistams svarbu ugdyti ne tiek vaikų kompetencijas, kiek įkvėpti jiems pasitikėjimo savimi.
„Darbe turime naudoti daugybę skirtingų metodų. Vieniems mokiniams reikia praktikos, kitiems – vizualumo, tretiems – aiškios struktūros, ketvirtiems – nuolatinio kartojimo. Sykiais būna taip, kad tai, ką vieną dieną išmokstame, kitą jau būname pamiršę. Nemaža problema yra ta, kad dalis vaikų nemoka skaityti ar nepažįsta skaičių. Yra dešimtokų, kurie vis dar skaičiuoja pirštais. Dėl to reikia pasitelkti daugybę kūrybingų priemonių, mokymą orientuoti į praktines veiklas. Specialiojo ugdymo įstaigoje mokymas kitaip nėra prioritetas. Tai – būtinybė“, – pabrėžė D. Rašimienė.
Sėkmės istorija
Renginyje buvo pristatyta ir viena sėkmės istorija, kurią papasakojo „Rasos“ skyriaus vyresnioji logopedė Laura Baltrukonytė. Ji pripažino nesitikėjusi, kad iš pradžių daug rūpesčių kėlęs trečioko berniuko ugdymas galiausiai taps toks sėkmingas. Šiam vaikui nustatyta kompleksinė negalia – įvairiapusis raidos ir vidutinis intelekto sutrikimas. Berniukas pusantrų metų bandė lankyti mokyklą, tačiau ten jam labai nesisekė. Pedagogai išbandė dešimtis skirtingų ugdymo būdų, tačiau tai nepadėjo pasiekti jokio progreso.
„Iš tikrųjų tai buvo mūsų nesėkmės istorija. Viskas pasikeitė, kai jam buvo pritaikytas mokymo namuose modelis. Toks ugdymo būnant saugioje aplinkoje būdas vaikui tapo tikru išsigelbėjimu. Dabar jis laukia mūsų, noriai atlieka skiriamas užduotis“, – džiaugėsi L. Baltrukonytė.
Po praktinės renginio dalies visi susirinkusieji buvo pakviesti pasižvalgyti po „Rasos“ skyriaus erdves, atsipalaiduoti sensoriniame kabinete, kuriame trumpą užsiėmimą pravedė psichologė Ingrida Kalinauskienė. Vėliau visi ėjo apžiūrėti pynimo iš vytelių ir medžio darbų parodą, taip pat mokinių darbelių parodą „Ką akys pamatys – tą rankos padarys“.
Andrius GRYGELAITIS
Andriaus GRYGELAIČIO nuotr. Po praktinės dalies pedagogai turėjo galimybę apžiūrėti Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriuje eksponuojamą medžio darbų parodą.
Publikuota: „Santaka”, 2026-03-06,
Lietuvių kalba