Kybartuose neseniai rekonstruota miesto aikštė prie Isaako Levitano paminklo šiandien atrodo baisiai. Nors po rekonstrukcijos praėjo vos ketveri metai, grindinio plytelės jau ištrupėjusios, sulūžusios, iš baltų tapusios pilkos, šaligatvių bortelių apdaila atsiklijavusi.

Didžiausia problema – erdvėje, esančioje prie pat gatvės, kur visi trūkumai labiausiai krinta į akis. Gilumoje, taip vadinamame miesto parke, suklotos trinkelės, tad čia didelių bėdų lyg ir nėra. Šį šeštadienį Kybartų kultūros centras parke rengia vasaros šventę, teritorija jau pradėta puošti ir turės atlaikyti nemenką žmonių antplūdį.

Kybartų seniūnas Romas Šunokas sakė, kad problema dėl aikštės jau gana sena. Jis ne kartą yra informavęs rajono valdžią apie esamą situaciją, prašęs, kad būtų ištirta, ar naudotos tinkamos medžiagos.

– Dar rengiant aikštę buvo iškilę problemų dėl įvairių smulkmenų. Tuomet su rangovu UAB „Rofolis“ bendravome telefonu, keletą kartų buvo atvažiavę darbininkai, pataisė broką, tačiau kai iškilo didesnių problemų, su firma bendravimas baigėsi. Niekas nekėlė telefono ragelio, nebendravo, – aiškino seniūnas.

Tuomet įsikišo rajono Savivaldybė. Dar prieš pusantrų metų dėl aikštės problemų kalbintas Administracijos direktorius Vitas Gavėnas sakė, kad į „Rofolis“ bendrovę yra kreiptasi ne kartą, tačiau ši į raštus niekaip nereagavo. Dėl abejotinos medžiagų kokybės raštus išsiuntę rajono vadovai jokių atsakymų nesulaukė.

Praėjo jau nemažai laiko, tad atsakingų valdžios atstovų vėl klausėme, kas padaryta, kad Kybartų aikštės brokas būtų ištaisytas, ir kas už tai atsakys. Ir ne specialistui apsilankius Kybartuose tampa aišku, kad vos prieš kelis metus rekonstruota aikštė neturėtų taip atrodyti. Abejonių kelia atliktų darbų kokybė ir medžiagų tinkamumas. Juolab, kad dar 2013 m. pavasarį, tik prasidėjus darbams, į redakciją skambino kybartiečiai sakydami, kad statybininkai čia dirba atmestinai. Tačiau tuomet iš Savivaldybės administracijos sulaukėme atsakymo, kad viskas daroma pagal projektą ir nereikėtų kritikuoti nesulaukus galutinio rezultato. Deja, žmonių nuogąstavimai pasitvirtino.

Kaip „Santaką“ informavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, dėl Kybartų aikštės su UAB „Rofolis“ kontaktuota ne kartą. Deja, kaip numatyta sutartyje, bendrovė privalo taisyti tik broką, atsiradusį dėl jų kaltės. Aikštės plytelės buvo nupirktos remiantis techniniu projektu, tad dėl jų kokybės ar tinkamumo mūsų klimatinėms sąlygoms statybos firma neatsako. Prie jų prikibti nėra jokio teisinio pagrindo.

– Tos plytelės buvo naujovė, norėta kažko įdomesnio. Iš pradžių jos atrodė gražiai, o įvyko taip, kaip įvyko, – aiškino D. Riklienė. – Jei, pavyzdžiui, projekte būtų numatytos vienokios plytelės, o sudėtos kitokios, tada galėtume iš rangovo reikalauti atsakomybės. Deja, dabar, kol dar nesibaigė garantinis laikotarpis, mes galime tik pareikalauti jas nuplauti ar nušlifuoti. Dėl visų šių reikalų su firma tartis pavesta seniūnui.

Kodėl buvo pasirinktos būtent tokios plytelės, stebisi ir rajono meras Algirdas Neiberka. Juk ten, kur suklotos trinkelės, jokių problemų nekilo.

– Vienintelė išeitis būtų kreiptis į specialistus dėl medžiagų tinkamumo, bet problemos tai neišspręstų, nes rangovai viską padarė pagal projektą, – sakė meras. – Darome viską, kas įmanoma, kad situaciją pataisytume civilizuotais keliais.

Atrodo, kad aikštė Kybartuose taip ir liks nesutvarkyta, o dėl netinkamų medžiagų atsakyti nebus kam.

Priminsime, kad lėšos pasienio miesto reprezentacinės aikštės bei miesto parko rekonstrukcijai buvo gautos iš bendro Lietuvos ir Lenkijos projekto. Šiems darbams buvo skirta apie 250 tūkst. eurų.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Kybartų seniūnas Romas Šunokas kaskart miesto aikštėje randa vis daugiau sutrupėjusių plytelių.

Publikuota: „Santaka”, 2017-06-29.