Kybartų kultūrinės atminties puoselėtoja bibliotekininkė Roma Bruzbartienė skaitytojams nori priminti faktą, jog 1926 m. gruodžio mėnesį mieste lankėsi ir paskaitą jaunimui skaitė Vilhelmas Storosta-Vydūnas – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Apie tai pernai rašė ir žurnalas „Suvalkija“ (2013 m. Nr. 1).

Tiems, kas domisi, bet neturi galimybės paskaityti, siūlome Bernardo Aleknavičiaus straipsnio „Vydūnas Suvalkijoje“ fragmentą, pavadintą „Vydūnas Kybartuose“.

Jame rašoma, kaip tos kartos žurnalistas Petras Kežinaitis, besimokydamas Kybartuose, suorganizavo jaunimo susitikimą su Vydūnu.

„Besimokydamas Kybartuose P. Kežinaitis buvo įsteigęs pažangių žinių skleidimo ratelį. Jo nariai žavėjosi ir Vydūno skleidžiamomis idėjomis. Ratelio nariai sumanė pasikviesti Tilžėje gyvenantį Vydūną. Laišką Vydūnui parašė būrelio vadovas Petras Kežinaitis.

– Ir štai Vydūnas Kybartuose, – pasakoja Petras Kežinaitis. – Mūsų „Kultūros“ būreliui tai buvo didžiulis įvykis ir pasididžiavimas. Toks žmogus – Kybartų gimnazistų svečias. Buvo tai 1926 m. gruodyje. Iš gauto laiško sužinojome, kada Vydūnas atvyks į Kybartus, ir buvome gerai pasiruošę. „Kultūros“ būrelis buvo negausus, todėl susitikimą su Vydūnu organizavome drauge su Kybartų šviesuomene. Į salę susirinko per pusšimtį kybartiečių. Renginys buvo mokamas, nes reikėjo pinigų svečio kelionei padengti.

Susitikimas su Vydūnu praėjo gan šiltai. Vydūnas pasakojo apie savo kūrybą, kuri turi tarnauti tautai ir žmonijos tobulėjimui. Svečias kybartiečiams geranoriškai atsakinėjo. Pasibaigus vakarui pasiūliau Vydūnui su „Kultūros“ būrelio nariais kartu nusifotografuoti. Jis mielai sutiko, tą nuotrauką per įvairius negandų metus esu išsaugojęs.

– Vydūnas gyrė Kybartus, – atsidusęs toliau pasakojo P. Kežinaitis. – Patiko jam ne tik mūsų miestelis, bet ir žmonės. Prasitarė, jog Kybartuose lankosi nelegaliai. Prisiminė ir pirmąjį labai jau nevaisingą apsilankymą Kybartuose. Buvo tai 1912 m. Iš Vilniaus į Tilžę grįžtantį Vydūną sulaikė Virbalio rusų pasienio policija ir net šešias paras filosofą išlaikė suimtą. Išleistas iš daboklės Vydūnas rusų činovnikams tuomet pasakė: „Tokia tvarka ilgai negali tęstis.“ Ir Vydūno žodžiai buvo pranašiški. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas rusų činovnikus nušlavė kaip pernykščius lapus.

– Mes Vydūnui papasakojome apie savo būrelio veiklą, pasigyrėme, kad jau turėjome ne vieną prasmingą susitikimą, parodėme šapirografuotą laikraštėlį „Mūsų žygiai“. Vydūnas gyrė mūsų veiklą ir vis kartojo, kad žmogus visą savo gyvenimą privalo ne tik save, bet ir savo tautą tobulinti, nes tobulėjimas – žmonijos ir tautos pagrindas, o tuo labiau lietuvių, kuri šimtmečius vergavo ir dar tebevergauja svetimiesiems. Tobulėjimas žmogų ne tik keičia, bet daro didžiulę įtaką tautos ateičiai – sakė Vydūnas.

<…> Tame susitikime su Vydūnu pakviesti dalyvavo ir „Kultūros“ būreliui nepriklausantys asmenys. Iš viso apie 60–70 asmenų. Įėjimas į salę buvo tik su bilietais. Vydūnas papasakojo kybartiečiams apie savo gyvenimą ir veiklą, supažindino su kūrybinio darbo laboratorija, sumanymais. Paskui atsakinėjo į klausimus. Nors Vydūnas nebuvo oratorius, bet kalbėjo laisvai, sklandžiai. Susitikimas buvęs įdomus, o dalyviai patenkinti. Po susitikimo „Kultūros“ būrelio nariai kartu su Vydūnu nusifotografavo.

Vydūnas tąkart nakvojo Kybartų komercinės mokyklos direktoriaus namuose. Ten negulė į paklotą minkštą lovą, o miegojo ant grindų, išsitraukęs savo atsivežtą miegamąjį maišą.

Beje, Vydūnas Kybartuose viešėjo du kartus – pirmąjį, rodos, 1924 metais.“