Sportas

  • 0

Garsiausia rajono šaškininkė pamainos sau nemato

Kategorija :Sportas

Bene garsiausia rajono šaškininkė Konstancija Brovkienė atšventė garbingą aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Ir šiandien mielai prie šaškių lentos sėdanti kybartietė vis dar garsina Vilkaviškio rajoną savo pergalėmis, tačiau apie augančią pamainą ji kalba atsargiai – šaškėmis besidominčio jaunimo mūsų krašte beveik nėra.

Pasveikinti K. Brovkienę su jubiliejumi vyko rajono meras Algirdas Neiberka bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Lipinas. Meras jubiliatei įteikė ne tik simbolinę dovaną, bet ir padėką už ilgametę sportinę veiklą bei rajono sportinių tradicijų puoselėjimą. Panašios padėkos jubiliejaus proga kybartietė sulaukė ir iš Lietuvos šaškių federacijos vadovybės.

Nuo 18 metų šaškėmis žaidžiančią kybartietę tai daryti išmokė spaustuvėje dirbę kolegos. Tikėjęsi, kad per pertraukėles Konstancija su jais sės prie šaškių lentos, bendradarbiai labai greitai nusivylė. Jos meistriškumas augo kaip ant mielių, tad pripažinti pralaimėjimą kolegos turėdavo vos po kelių ėjimų. Panaši istorija nutiko ir Konstancijos vyrui Algirdui.

„Su žmona šaškėmis žaidžiau tik santuokos pradžioje. Vėliau ją šio žaidimo paslapčių pradėjo mokyti sporto meistras, daugkartinis šalies čempionas kybartietis Jonas Sinkevičius. Konstancija pradėjo gilintis į įvairią literatūrą ir man jau nebūdavo šansų prieš ją laimėti. Jai žaisti su manimi taip pat tapo neįdomu“, – su šypsena prisiminė beveik 60 metų santuokoje kartu gyvenantis sportininkės vyras Algirdas.

Vaikai su mama taip pat niekada nežaidė šaškėmis. Dukra Rasa juokavo, kad šį žaidimą žaisdavo tik su broliais Vytautu ir Lioniumi, tačiau jei kuris iš vaikų matydavo, kad gresia pralaimėjimas, tuoj pat į pagalbą šaukdavosi mamą.

Greitai išmokusi žaisti šaškėmis K. Brovkienė netrukus pasiekė ir pirmuosius savo laimėjimus. Šiandien moteris jų negali net suskaičiuoti. Bene didžiausios pergalės buvo iškovotos 1996 ir 1997 metais. Tuomet kybartietė du kartus tapo Lietuvos Respublikos paprastųjų šaškių moterų čempionato nugalėtoja. Vėliau šiose varžybose ji nebedalyvavo. Tiesa, įvairiuose turnyruose ji kovoja iki šiol. Šiais metais moteris dar ketina vykti į Lenkiją, iš kur tikisi parsivežti kokį nors apdovanojimą. Kybartietei prie šaškių lentos dažniausiai tenka grumtis su vyrais. Moterų, žaidžiančių šį žaidimą, yra nedaug.

„Kartą viename turnyre Vilniuje užėmiau antrą vietą tarp vyrų. Organizatoriams teko gerai pamąstyti, ką daryti su apdovanojimu, mat jis buvo skirtas vyriškos lyties atstovui ir jie nesitikėjo, kad tarp prizininkų gali būti moteris“, – šypsojosi jubiliatė.

K. Brovkienė pasakojo, kad seniau mielai žaisdavo ir su vaikais, tačiau dabar to nedaranti. Pagrindinė priežastis – jaunimas labai skaudžiai išgyvena pralaimėjimus, o žiūrėti į verkiančius vaikus kybartietei yra itin sunku. Keletą kartų dėl to ji specialiai pasistengė pralaimėti šaškių partiją, kad tik dar labiau neskaudintų mažųjų rajono sportininkų.

„Gaila, bet mūsų rajone šaškėmis žaidžiančių talentingų jaunuolių beveik nėra. Keletą jų buvau pasiruošusi pati pamokyti, siūliau savo pagalbą, tačiau niekas rimčiau nesusidomėjo“, – apmaudo neslėpė K. Brovkienė.

Pati Konstancija tikino negalinti pasakyti, kas ją taip sudomino šiame žaidime, kad jo atsisakyti negali jau daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji mielai žaidžia ir šachmatais, kortomis, iki dabar sprendžia kryžiažodžius bei sudoku. Moteris juokavo, jog „Santakos“ laikraštyje spausdinami sudoku būna gana sunkūs, norint juos išspręsti tenka gerai pasukti galvą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Šaškininkės Konstancijos Brovkienės meistriškumą liudija įspūdinga apdovanojimų kolekcija.

Publikuota: „Santaka“, 2015-07-16.


  • 0

Sporto klubas vasarą sulaukia nedaug lankytojų

Kategorija :Aktualijos , Miestas , Sportas

Sporto klubas „Impulsus“ pradėjo dar tik antruosius savo gyvavimo metus, tačiau jau spėjo pradžiuginti ne tik vietinius sporto entuziastus.

J. Basanavičiaus gatvėje, Kybartuose, klubą mėgstantiesiems sportuoti įsteigė vietinis gyventojas Rimvydas Brazauskas. Jaunas vaikinas sakė, kad jis visada manęs, jog Kybartams trūksta vietos, kur gali sportuoti kybartiečiai, juolab kad mėgstančiųjų aktyvų gyvenimo būdą mieste nemažai. Tad jis susirado patalpas, jas išsinuomavo, remontavo ir jau užpraeitą vasarį priėmė pirmuosius klientus.

– Nors dirbome dar tik vieną žiemą, tačiau pastebiu, kad žmonės į klubus sportuoti dažniausiai suplūsta pavasariop, po Naujųjų metų šventimo, – savo darbo patirtimi dalijosi R. Brazauskas. – Turbūt daugelis mano, kad šitaip atsikratys per didžiąsias šventes „uždirbtų“ riebaliukų. Tačiau toks entuziazmas ilgai netrunka. O kad būtų matyti rezultatas, reikia mankštintis reguliariai ir tikrai ne savaitę ar dvi.

Pasak klubo įkūrėjo, mažiausiai žmonių sportuoti ateina vasarą. Daug kas išvažiuoja atostogauti ar uždarbiauti, be to, geru oru raumenims naudingus pratimus galima atlikti ir lauke. Tad šiltuoju metų laiku nuolat sportuojančiųjų skaičius sukasi apie vieną dešimtį.

Toks lankytojų kiekis nėra džiaugsmas jaunam verslui. Mat norisi įrengti dar vieną patalpą, nusipirkti oro kondicionierius, investuoti į kitokius klientų patogumus. Bet jaunas žmogus rankų nenuleidžia. Jis ne tik puikiai geba vystyti savo verslą, bet ir organizuoja įvairius renginius sportininkams.

Štai prieš gerą mėnesį klubo įkūrėjas Kybartuose surengė štangos spaudimo varžybas, kuriose dalyvavo kybartiečiai, pilviškiečiai ir sportininkai iš Šakių. Pasak verslininko, jei jis būtų skelbęs, kad tai – tik rajono sportininkų rungtynės, būtų sulaukęs labai nedaug dalyvių. Tačiau sportininkas viliasi, jog šios varžybos taps tradicinėmis ir sutrauks daugiau dalyvių.

Taip pat kartu su sporto klubu „Motobanga“ organizuotos motokroso varžybos Virbalyje.

Nors R. Brazauskas pats yra prisiekęs motokroso gerbėjas, šįmet jis, kaip dalyvis, nesirungė nė vienose varžybose, mat daug laiko surijo verslo reikalai.

Sportininkas tikisi, kad vis dėlto kybartiečiai rinksis sveiką gyvenseną ir klubą lankys gausiau ir ne tik pavasarį, nes tokie vienkartiniai pasportavimai daug naudos neduoda.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Motokroso gerbėjas Rimvydas Brazauskas klubą „Impulsus“ įrengė savo rankomis ir kiekvieną jame sutinka kaip šeimos narį.

Publikuota: „Santaka“, 2015-07-04.


  • 0

Futbolo turnyro taurė atiteko kybartiečiams

Įvyko Vilkaviškio rajono futbolo taurės turnyras. Šiemet jame dėl dviejų lygų taurių varžėsi šešios komandos, o pagrindiniu titulu džiaugėsi Kybartų „Sveikatos-2“ žaidėjai.

A lygos varžybose komanda „Sveikata-2“ šventė dvi pergales, įveikusi antroje vietoje likusius „Vilkano“ sportininkus bei trečioje turnyrinės lentelės vietoje finišavusius, bet nė karto taip ir nelaimėjusius ekipos „Širvinta-2“ žaidėjus. Rezultatyviausiu A lygos sportininku tapo „Vilkano“ atstovas Vytautas Sabašinskas, įmušęs tris įvarčius. Geriausiu turnyro nugalėtojų komandos futbolininku pripažintas Vaidotas Norkeliūnas, „Vilkano“ ekipoje geriausiai rungtyniavo Audrius Vasiliauskas, o „Širvintos-2“ geriausiu žaidėju išrinktas Justas Vaišnys.

B lygos nugalėtoja tik dėl geresnio įmuštų bei praleistų įvarčių santykio tapo „Keturkaimio“ komanda. Ji lygiosiomis sužaidė su antroje vietoje likusiais „Šešupės–Pilviškių“ futbolininkais bei nugalėjo trečią vietą užėmusius „Gižus“. Pastaroji ekipa pergalės skonio turnyre taip ir nepajuto.

Rezultatyviausiais B lygos žaidėjais tapo „Keturkaimio“ sportininkai Lukas Karpavičius bei Aivaras Brokas. Abiejų sąskaitoje – po tris tikslius smūgius. Geriausiu nugalėtojų komandos futbolininku pripažintas A. Brokas. „Šešupės–Pilviškių“ komandos gretose geriausia žaidėja išrinkta Eglė Adomavičiūtė, kuri įtemptoje dvikovoje sugebėjo nuginkluoti „Keturkaimio“ ekipos vartininką. „Gižų“ komandoje geriausiu sportininku tapo Tadas Narušis.

Komandos nugalėtojos apdovanotos taurėmis, likusios ekipos – medaliais bei įvairiais rajono Savivaldybės įsteigtais prizais.

„Santakos“ inf.

Rolando LIPINO nuotr. „Sveikatos-2“ komanda šiemet buvo stipriausia.

Publikuota: „Santaka“, 2015-06-30.


  • 0

Septyniasdešimtmetis pagerbtas futbolo fiesta

Kategorija :Sportas

Negęstančiai Kybartų futbolo legendai Romualdui Karkai šiais metais būtų sukakę septyniasdešimt. Paminint šią sukaktį Kybartuose įvyko tikra futbolo fiesta. R. Karkos atminimo turnyre jauni futbolininkai (gimusieji 2000 m.) varžėsi dėl nugalėtojų vardo, atminimo taurių bei medalių.

Į Kybartus atvyko komandos iš Klaipėdos, Marijampolės ir Trakų. Turnyre planavo dalyvauti ir svečiai iš Černiachovsko (Rusija) bei Olecko (Lenkija), tačiau dėl organizacinių problemų jie neatvažiavo.

Kovo 14-ąją nuo pat ryto Kybartų „Saulės“ progimnazijos salėje garsiai bumbsėjo kamuoliai, aidėjo sirgalių šūksniai ir skardūs trenerių balsai. Iš viso įmušta 80 įvarčių!

Vėlai vakare turnyro maratono pabaigą vainikavo finalinis nacionalinės kategorijos teisėjo S. Karkos švilpukas. Jis skelbė, jog šįkart triumfavo ir nugalėtojų vardą pelnė Klaipėdos sporto mokyklos futbolininkai. Jie finalinėje dvikovoje nugalėjo savo bendraamžius iš Kybartų, atstovaujančius komandai „Jaunystė-1“.

Varžybų jaudulys ir nervinė įtampa atslūgo per prizų įteikimo ceremoniją. Geriausiais turnyro žaidėjais buvo pripažinti trakiškis Deividas Abucevičius, marijampolietis Džiugas Omilevičius, klaipėdiečiai Tomas Gvazdinskas ir Martynas Bačko bei Kybartų „Jaunystės“ futbolininkai Rokas Laukaitis, Evaldas Anisimavičius ir Adamas Vieraitis (geriausias turnyro vartininkas).

Po to atėjo ilgai laukta minutė: Lietuvos futbolo federacijos medalis „Už sporto pasiekimus“ varžybų dalyvių akivaizdoje buvo įteiktas Algimantui Mikalauskui – Kybartų „Sveikatos“ futbolo legendai. Atsiėmęs garbingą apdovanojimą veteranas dėkojo varžybų organizatoriams, kad jie į buvusio komandos draugo R. Karkos atminimo turnyrą sugebėjo pritraukti jaunimo iš įvairių Lietuvos vietų.

Kybartų futbolo klubo „Jaunystė“ prezidentas V. Valiokas padėkojo už bendradarbiavimą ir turnyro plėtrą rėmėjams R. Sabaliauskui, G. Plečkaičiui, Marijampolės futbolo federacijai. Jis pabrėžė, jog rėmėjų dėka jau dešimt metų Kybartuose vyksta ši sporto šventė, kurios pagrindinis instrumentas – futbolas, taurinantis ir turtinantis jaunų žmonių dvasinį pasaulį.

Nebuvo pamiršti ir kiti veteranai. Buvęs „Sveikatos“ futbolo klubo prezidentas ir treneris J. Murinas iš Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko R. Vaičaičio rankų priėmė „Rūpintojėlio“ statulėlę.

Lietuvos nusipelniusio trenerio R. Kochanausko žodžiais tariant, turnyras džiugina organizatorius bei futbolo gerbėjus. Pirmiausia į akis krenta masiškumas, nes kartais žaisti atvyksta net 20 komandų, o antra – nedidelis miestas prie Lietuvos pasienio ir toliau išlieka jaunų futbolininkų meistriškumo kalve, todėl žaisti ir mokytis futbolo čia susirenkančioms komandoms išties verta.

Sigitas KURAS

Publikuota: „Santaka“, 2015-03-21.


  • 0

Fut­bo­lo le­gen­dos: Algi­man­tas sugrįž­ta

Niekada nepamirš

Mes skubame užaugti, išmokti žaisti futbolą, pasenti. Į mūsų vietą stoja kiti – jauni, pilni entuziazmo, plačių polėkių. Toks buvo ir Algimantas Mikalauskas – garsus 7-ojo dešimtmečio „Sveikatos“ komandos futbolininkas. Jau būdamas paauglys, jis žaidė šioje komandoje.

Nenumaldomai bėga laikas. Greitai bus 50 metų, kai A. Mikalauskas baigė sportinę karjerą. Jau blanksta prisiminimai, kad jis buvo visų laikų greičiausias Lietuvos futbolininkas. „Galima viską pasaulyje pamiršti, bet to vyriško žaidimo, kuris vadinamas futbolu, – niekados“, – mano A. Mikalauskas, gyva futbolo legenda.

Sužinojęs, kad kovo 14 d. rengiamas tarptautinis futbolo turnyras komandos draugui Romualdui Karkai atminti, Algimantas pažadėjo atvykti į Kybartus. Jis nori matyti jaunų futbolininkų kovas.

Gyvenimo būdas

Algimanto išsilavinimas – pramonės technologas-projektuotojas. Tvirtas charakteris leido suderinti mokslą, darbą ir futbolo treniruotes. Aukštuosius mokslus A. Mikalauskas baigė Maskvoje neakivaizdiniu būdu. Pradėjo dirbti Kybartų prekybos įrengimų gamykloje, daug metų užėmė aukštas pareigas Vilniuje, Pramonės projektavimo institute.

Buvęs futbolininkas mėgsta įvairius liaudiškus posakius ir palyginimus, būdingus Suvalkijos krašto žmonėms. Nerūko. Visada pasitempęs, tvarkingas. Skaito istorinės tematikos knygas. Mėgsta stebėti futbolo varžybas. Dažniausiai tai daro „nuotoliniu būdu“, per televizorių. Pastaruoju metu pamėgo regbio varžybas, nes anūkas Tadas yra visai neblogas regbininkas.

A. Mikalauskui 76-eri – skaičius, kaip jis pats sako, nėra toks didelis, nes buvęs komandos draugas R. Simanavičius jau skaičiuoja 90-uosius. Algimantas be galo jautrus savo draugams veteranams. Sužinojęs, jog A. Civinskas gydosi Kauno klinikose, paprašė jo telefono numerio, kad galėtų pasiteirauti apie sveikatą.

A. Mikalauskas visai neseniai sužinojo, jog Lietuvos futbolo federacija už išskirtinius nuopelnus futbolui jį apdovanojo medaliu.

Lengvaatletis, tapęs futbolininku

Protėjas (gr. Proteus) senovės graikų mitologijoje – jūrų dievas, kuriam buvo priskiriama pranašavimo galia ir sugebėjimas pagal norą keisti išvaizdą. Algimanto, kaip ir graikų dievo, daugiaplaniškumas stebino. Tvirtas atletiškas kūno sudėjimas labai imponavo lengvosios ir sunkiosios atletikos specialistams. Jie sportininką gundė stoti į Kūno kultūros institutą, tačiau jis pasakė „Ne“.

Algimantas gebėjo varžytis dešimtyje sporto šakų. Šiandien žaidžia tinklinį, rytoj – krepšinį, poryt – ledo ritulį… Dar buvo šachmatai ir šaškės. Be to, jis buvo Lietuvos lengvosios atletikos moksleivių rinktinės narys, puikus sprinteris, vos ne sporto meistras. Geras rankininkas, o jei reikia, pažais ir stalo tenisą, pakilnos sunkumus. Balkone dar nesurūdiję svarmenys, kas dieną Algimantas mankštinasi, atlieka kvėpavimo pratimus.

Gera ta sportinė aura. Dukra Miglė kitados atstovavo vaikų jaunimo sporto mokyklai, puikiai mėtė ietį. 1962 m. gimęs sūnus Rimas žaidė futbolą kartu su I. Pankratjevu, dabartiniu Lietuvos futbolo rinktinės treneriu. Anūkas Tadas pripažintas perspektyviausiu 2013 m. Lietuvos regbininku, keturiolikmetė anūkė Agnė bando savo gebėjimus pliažo tinklinyje.

Įsiminė ir viena Algimanto pranašystė. Rungtynės vyko Kybartuose. Svečiai vilkaviškiečiai ruošėsi mušti 11 m baudinį. Kol varžovų puolėjas taisėsi kamuolį, Algimantas nesnaudė. Sumojęs momento svarbą, pribėgo prie vartininko ir sušnibždėjo: „Žiūrėk dešinį.“ Vartininkas Č. Bacevičius, visų sirgalių džiaugsmui, atrėmė smūgį. Kamuolys nėrė būtent į dešinį vartų kampą.

Šachmatininkas aikštėje

Kartą Algimantas pasakė: „Sporte nesiekiau garbės, norėjau tik varžytis.“ Varžytis tik jam būdingu stiliumi: žaisti tiksliai, racionaliai, dėl komandos interesų.

Panaudojęs didžiulę savo fizinę jėgą, galėjo sumaigyti bet kokį varžovų žaidėją, tačiau kaulų laužytoju netapo. Būdamas komandos kapitonas, žaidė atidžiai, minkštai, niekino gruboką žaidimą. Elgėsi lyg didmeistris prie šachmatų lentos. Iš anksto numatydamas 2–3 ėjimus į priekį. Gerbti varžovą buvo jo kredo.

Garsus jo tandemas su Romu Karka gąsdino priešininkų komandas. Algimantas žaidė atsitraukęs, „valytojo“ pozicijoje, o Romas šiek tiek priekyje. Būdamas „oro karaliumi“ puikiai išsirinkdavo poziciją, todėl dažnai laimėdavo „oro dvikovas“ Algimantas, suskirstęs akimis aikštę į tik jam žinomus lopinėlius, žaidė tiksliai, apgalvotai, kruopščiai pasirinkdamas optimaliausią sprendimą, žinojo kur perduoti kamuolį, nuspėdavo priešininko veiksmus, sugebėjo ardyti suktas puolėjų atakas.

Algimantas ir Romas, du draugai, vienas kitą papildė, todėl „Sveikatos“ gynyba buvo neįveikiama. Algimanto šoklumas ir neeilinės sprinterio savybės varžovus varė į neviltį. Tačiau svarbiausia – ir tai sklido iš Algimanto vidaus – buvo jo pasiutęs padorumas, sąžiningumas ir riteriškas kilnumas. Gal todėl jį mylėjo žiūrovai, gerbė ir priešininkai. Dažnai būdavo, kad per rungtynes – aršūs varžovai, o po rungtynių – geriausi draugai. Jam spausdavo ranką amžini priešininkai E. Žemaitaitis ir A. Janušaitis – puikūs Vilkaviškio „Metalo“ komandos žaidėjai, abu – Algimanto draugai.

Norėtų veteranų šventės

Kalbėdamasis su Algimantu džiaugiausi, kad jis atvėrė bent dalelytę savo sielos. Džiaugiausi, kad kaip garbės svečią jį pagaliau pakvietė dalyvauti Romualdo Karkos atminimo futbolo turnyre. Teko išgirsti, jog turnyro organizatoriai nori padaryti Algimantui staigmeną – įteikti medalį, kuriuo jį apdovanojo Lietuvos futbolo federacija.

Atsisveikindamas su manimi Algimantas pasiūlė: „Gerai būtų surengti rungtynes ir paminėti mirusius ir gyvus veteranus. Gal kažkas atneštų ilgų plonų bažnytinių žvakių. Galbūt atsirastų sirgalių, kurie suprastų, kad Kybartų veteranams žvakės – tai romantika. Kaip svarbu parodyti nors lašelį dėmesio žmonėms, kurie jaunus ir senus darė kažkada laimingus, ir futbolas buvo vienintelė pramoga. Vyrai žaidė…“

Tie vyrai – tai V. Kochanauskas, L. Linkevičius, vilkaviškietis V. Neiberka, žaidęs „Sveikatoje“ ir Lietuvos rinktinėje, Z. Šteinys, V. ir A. Ziegoraičiai, J. Bujanauskas, D. Žiurkus, A. Civinskas, J. Sakatauskas, A. Venckevičius, E. Montvydas, A. Snabaitis, R. Munikas, J. Kalimavičius, S. Nacevičius, V. Pakalka, A. Naujokaitis… Gal kokios pavardės Algimantas ir nepaminėjo, bet ir nenuostabu – daug vandens nutekėjo nuo to laiko. Tik futbolo veja ir kamuolys niekados nesikeičia: veja – žalia, o kamuolys – apvalus.

Sigitas KURAS

Nuotr. Futbolo veteranas Kybartuose žaidė ir ledo ritulį (antroje eilėje ketvirtas iš dešinės).

Santaka_20150307_Mikalauskas

Nuotr. Algimantas Mikalauskas su dukra Milda.

Publikuota: „Santaka“, 2015-03-07.


  • 0

Po sep­ty­nerių metų pertraukos A. Žako taurė vėl atiteko „Robedai“

Kategorija :Sportas

Jau 39 metai Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt penktą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus Antano Žako atminimo taurei laimėti. 

Šių metų pirmenybėse dalyvavo penkios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje dviem ratais. Šiemet ekipos pasižymėjo gana vienodu pajėgumu, todėl dauguma rungtynių buvo įtemptos ir kovingos. Per visas varžybas, vykusias Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje, komandas palaikė daug sirgalių.

Po rungtynių pogrupyje pirmame pusfinalyje susitiko „Gudkaimio“ ir„Bartninkų“ krepšininkai. Nors favoritais buvo laikomi gudkaimiečiai, tačiau kovingai žaisdami jų varžovai tik vieną kartą trečiame kėlinyje leido išlyginti rezultatą 47:47. Toliau bartninkiečiai vėl kontroliavo rungtynių eigą ir laimėjo rungtynes 86:76. Nugalėtojams daugiausia taškų pelnė M. Kliučnikas (29 tšk.) ir N. Štaraitis (19 tšk.). Pralaimėjusiai komandai A. Bujauskas pelnė 20 taškų, L. Žemaitis – 16. Kitame pusfinalyje „Robeda“, vedama savo lyderių R. Kivyliaus (19 tšk.) ir R. Baliūno (17 tšk.), palaužė „Matlaukį“ 61:53. Pastarosios ekipos atstovas G. Jegorovas pelnė 29 taškus.

Vasario 21 dieną pilnoje žiūrovų Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje dėl III vietos kovojo „Gudkaimio“ ir „Matlaukio“ komandos. Jaunuo pirmų žaidimo minučių pastebimai geriau rungtynėms nusiteikę „Gudkaimio“ žaidėjai kovojo sėkmingiau ir gana nesunkiai 86:53 įveikė traumų išretintą „Matlaukio“ ekipą. Nugalėtojų gretose kaip ir visada rezultatyviai žaidė A. Bujauskas (31 tšk.) bei K. Burauskas (17 tšk.). Pralaimėjusiesiems daugiausia taškų (17) surinko M. Mančekas.

Finalinės rungtynės vyko įdomiai ir įtemptai. „Robeda“ nuo pat rungtynių pradžios pirmavo keletu taškų. Po dviejų kėlinių rezultatas buvo 39:36. Trečiame kėlinyje iniciatyvos ėmėsi R. Baliūnas (26 tšk.) ir padidino komandos persvarą iki 64:47. Ketvirtajame bartninkiečiams buvo pavykę truputį sumažinti atsilikimą, tačiau jau nuo kėlinio vidurio „Robedos“ sirgaliai skandavo: „Mes laimėjom!“ Galutinis rungtynių rezultatas – 77:61 „Robedos“ naudai.

Perpirmenybių uždarymą sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas R. Vaičaitis. Tylos minute buvo pagerbtas A. Žako atminimas, prisiminta Kybartų miesto pirmenybių istorija, paskelbti šiemetinių varžybų rezultatai.

Pirmosios vietos diplomu, pereinamąja A. Žako taure ir piniginiu prizu apdovanota „Robedos“ komanda. Antrosios vietos diplomas ir piniginis prizas įteiktas „Bartninkų“ komandai, trečiosios – „Gudkaimio“ ekipai. Visi komandų prizininkių žaidėjai apdovanoti atitinkamos spalvos medaliais. Piniginius prizus kaip ir visada skyrė buvęs kybartietis V. Baltrušaitis.

Miesto seniūnija, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius įsteigė prizus geriausiems pirmenybių žaidėjams. Jais pripažinti gynėjas M. Kliučnikas („Bartninkai“), puolėjas R. Dailidavičius („Robeda“), vidurio puolėjas T. Kriugžda („Bartninkai“).

Kybartų seniūnijos prizais buvo apdovanoti kiekvienos komandos geriausi žaidėjai: R. Kivylius („Robeda“), M. Mančekas („Matlaukys“), M. Vaičiūnas („Bartninkai“), L. Žemaitis („Gudkaimis“), P. Liepinaitis („Keturkaimis“). Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Šis apdovanojimas buvo įteiktas R. Baliūnui („Robeda“). Perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizas, įsteigtas Kybartų notaro ir krepšininko R. Kivyliaus, atiteko „Matlaukio“ žaidėjui G. Jegorovui. Korektiškiausia pripažinta ir piniginiu prizu apdovanota „Matlaukio“ komanda. Jį skyrė Pasaulio kybartiečių draugija, o įteikė draugijos pirmininkas R. Vaičaitis.

Juozas MURINAS

Varžybų vyr. teisėjas

Nuotr. Miesto pirmenybių čempionai – „Robedos“ krepšininkai.

Publikuota: „Santaka“, 2015-02-28


  • 0

De­šimt­me­tį at­šven­tęs spor­to klu­bas bu­ria rajono jau­nimą

Spor­to klu­bas „Ky­bar­tų jau­nystė“ at­šven­tė de­šimties me­tų ju­bilie­jų. Per šį laikotar­pį or­ganizacija nuolat au­go, plėtėsi ir šian­dien jo nariams su­daromų sąly­gų galėtų pavy­dėti ne vienas spor­tinin­kas.

Šven­tėje – saviškių per­galės
Ky­bar­tuo­se dar nuo tar­pukario laikų yra įsikū­ręs vienas iš seniausių futbo­lo klubų Lietuvo­je „Sveikata“. Tačiau jis daugiausia vienija suaugusius futbo­lininkus, o spor­tuo­ti mėgstantį jaunimą buriančios or­ganizacijos Ky­bar­tuo­se nebuvo. Dėl šios priežasties 2004 m. gruo­dį ir subur­ta „Kybar­tų jaunystė“.

Nepaisant to, kad daugiausiai klubo vaikų lanko futbo­lo treniruo­tes, tačiau jame
spor­tuo­ja ir lengvaatlečiai, šaškių bei šach­matų entuziastai, orientacininkai, smiginio mėgėjai. Juos spor­to paslapčių mo­ko šaunūs treneriai Vy­tautas Valio­kas, Rimantas Kano­pa, Vy­tautas Miknevičius, Rasa Šilkauskienė. Visi jie dir­ba visuomeniniais pagrindais, negaudami atly­ginimo.

Dešimtmečio jubiliejų spor­to klubas paminėjo kaip ir pridera spor­tininkams – aikštėje įvy­ko futbo­lo tur­ny­ras. Jame daly­vavo gimę 2000 m. ir jaunesni bei gimę 2004 m. ir jaunesni vaikai.

Abiejo­se amžiaus grupėse ly­gių nebuvo spor­to klubo „Ky­bar­tų jaunystė“ auklėtiniams. Antras vietas užėmė svečiai iš Lenkijos Olecko miesto, trečias – kauniečiai. Šventėje taip pat daly­vavo jaunieji futbo­lininkai iš Jo­navos bei Kaliningrado srities. Geriausiu 2000 m. gimusių ir jaunesnių spor­tininkų grupėje ky­bar­tiečių ko­mandos nariu pripažintas Paulius Lio­renčas, o viso tur­ny­ro naudingiausiu žaidėju išrinktas dar vienas ky­bar­tietis Ado­mas Vieraitis. Jaunesnių futbo­lininkų grupėje geriausiu
„Ky­bar­tų jaunystės“ žaidėju išeinktas Evaldas Rašimas.

Visi tur­ny­ro daly­viai apdo­vano­ti atminimo medaliais, o ko­mandoms įteiktos taurės.

Var­žy­bų uždary­mo šventėje spor­tininkus sveikino rajo­no meras Algir­das Neiberka, o klubo rėmėjams buvo įteiktos padėkos.

Išmaišę visą Eu­ropą
Šiuo metu ky­bar­tiečių klubas vienija apie 110 spor­tininkų. Nors dauguma jų – vietiniai, tačiau čia treniruo­tis atvyksta ir jaunųjų spor­tininkų iš Vilkaviškio, Virbalio, Alvito bei kitų rajo­no vieto­vių. Klubo nariai nemo­ka jo­kių mo­kesčių, o pati or­ganizacija gy­vuo­ja iš rėmėjų bei 2 pro­c. gy­vento­jų pajamų mo­kesčio. Biudžetą taip pat papildo rajo­no Savivaldy­bės, šalies Futbo­lo federacijos bei Marijampo­lės apskrities futbo­lo federacijos lėšos.

„Per dešimtmetį esame išmaišę beveik visą Euro­pą. Į įvairius tur­ny­rus mus nuolat kviečia Prancū­zijos,Slo­vakijos, Austrijos spor­to federacijos. Tiesa, vieniems vykti į to­limas šalis yra brangu, reikia su kuo nors koo­peruo­tis. Dėl to kar­tais tenka atsisaky­ti šių kvietimų“, – sakė klubo prezidentas V. Valio­kas.

Kad ir kur nuvyktų jaunieji „Ky­bar­tų jaunystės“ spor­tininkai, jie nuo­lat išsiskiria savo pavyzdingu elgesiu tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Ne viename tur­ny­re mūsiškiai buvo pripažinti drausmingiausia ko­manda.

Per visus šiuos metus klubo atsto­vai iško­vo­jo nemažai per­galių. Šiuo metu Ky­bartų „Saulės“ pro­gimnazijos patalpo­se įsikūrusio­je klubo būstinėje puikuo­jasi per 100 įvairiausių taurių ir kito­kių prizų. Didžio­ji dalis iš jų iško­vo­ta futbo­lininkų. Tiesa, apdovano­jimų čia galėtų bū­ti ir daugiau, tačiau or­ganizacijo­je gy­vuo­ja tradicija, kad mo­kyklą baigęs ir klubą paliekantis spor­tininkas turi teisę pasiimti vieną taurę į namus.

„Didžiausias mū­sų laimėjimas – iško­vota galimy­bė daly­vauti 2011 m. Maskvo­je vykusiame prestižiniame „Lo­ko­bo­lo“ futbo­lo tur­ny­re. No­rėdami ten patekti, turėjo­me Trakuo­se įveikti sunkią atranką, kur dalyvavo visų Baltijos šalių atsto­vai. Tik tapę čempio­nais gavo­me teisę vykti į Rusijos sostinę“, – prisiminimais dalijo­si V. Valio­kas.

Au­gina žaidėjus
„Ky­bar­tų jaunystės“ būstinėje dažnai svečiuo­jasi ir jų reikalais do­misi iškilūs mū­sų šalies žmo­nės: olimpinis čempio­nas Vir­gilijus Alekna, ky­bar­tietis, buvęs Lietuvos futbo­lo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kiti ne mažiau žino­mi spor­to atsto­vai.

Klubo nariams daugelis galėtų pavy­dėti ne vien gar­sių spor­to atsto­vų ro­do­mo dėmesio, bet ir sudaro­mų treniruo­čių sąly­gų, vykstančių sto­vyklų. Per metus spor­tininkai vien į sto­vyklas Lenkijos Olecko mieste vyksta po 5–6 kar­tus. Ten pastaty­ti nauji baseinai, futbo­lo aikštė, sudary­tos puikios sąly­gos užsiiminėti lengvąja atletika.

„Su lenkais bendradar­biaujame jau nuo neatmenamų laikų. Mums labai pato­gu vykti pas juos, nes tai klubui nieko nekainuo­ja. Lietuvo­je surengti sto­vyklą mums bū­tų pernelyg brangu“, – tvir­tino V. Valio­kas.

Vaikai spor­to klubą „Ky­bar­tų jaunystė“ lanko ne vien dėl gerų sąly­gų. Čia jie turi galimy­bę ateity­je „išplaukti į platesnius vandenis“. Buvę klubo auklėtiniai Edvinas Stonkus, Tautvy­das Zavickas, Deividas Raulinaitis bei Ro­kas Gudelis lanko ar­ba lankė Kauno futbo­lo akademiją. Į ją planuo­ja vykti ir Paulius Lio­renčas bei Ro­kas Laukaitis. Nemažai buvusių „Ky­bar­tų jaunystės“ futbo­lininkų žaidžia įvairiuo­se klubuo­se Lietuvo­je ir užsieny­je. Pavyzdžiui, Deividas Andriuškevičius
šiuo metu rungty­niauja Anglijo­je.

„Ky­bar­tai neįsivaizduo­jami be futbo­lo. Mes ir to­liau ugdy­sime jaunuo­sius futbo­lininkus suaugusiųjų ko­mandoms, nepamiršdami ir kitų spor­to šakų atsto­vų“, – tvir­tino pašneko­vas.

And­rius GRY­GE­LAI­TIS

Autoriaus nuotr. Vytautas Valiokas džiaugė­si klubo sportininkų iš­kovotais apdovanojimais.

Santaka_20150106_Valiokas

Tomo Ramunskevičiaus nuotr. Jubiliejiniame turnyre triumfavo jaunieji „Kybartų jaunystės“ futbolininkai.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-06


  • 0

Atminimo medalius įsteigė krepšininko šeima

Kategorija :Sportas

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos stadione surengtas 3×3 gatvės krepšinio turnyras, skirtas buvusio mokyklos mokinio, Lietuvos moksleivių 1969 m. čempiono Kęstučio Jasiulevičiaus atminimo medaliams laimėti. Juos dovanojo Kęstučio šeima.

Nors dieną lijo lietus, prieš varžybas oras pasitaisė. Į Kybartus atvyko kelios komandos ir iš Vilkaviškio.

Sveikinimo žodį taręs Kęstučio pirmasis treneris V. Miknevičius papasakojo apie jo sportinį kelią su komanda, kuri tapo Lietuvos moksleivių čempione, palinkėjo visiems būti tokiais kovingais, mylinčiais krepšinį kaip Kęstutis Jasiulevičius.

Turnyre dalyvavusios 12 komandų varžėsi dviejuose pogrupiuose, o po to kovos vyko olimpine sistema. Pusfinaliuose „Svirpliai“ iš Vilkaviškio 10:6 nugalėjo „Gudkaimio“ trejetą, o „Geras oras“ 6:7 pralaimėjo „Garažo“ komandai.

Rungtynėse dėl trečios vietos „Gero oro“ komanda (S. Ramanauskas, Š. Kvedaras, A. Kisieliauskas, V. Paškevičius) gana lengvai įveikė „Gudkaimio“ ekipą (L. Žemaitis, D. Kivyta, D. Markevičius, G. Remeika).

Finale vyresni ir labiau patyrę „Svirplių“ žaidėjai Ž. Vasiliauskas, J. Bagurskis, U. Barauskas 5:2 įveikė kiek netikėtai į finalą patekusius „Garažo“ jaunuosius krepšininkus D. Ziegoraitį, G. Jegorovą, J. Juškauską.
Varžybų prizininkams medalius įteikė Kęstučio Jasiulevičiaus sūnus Justinas. Visi turnyro dalyviai buvo patenkinti renginiu ir dėkojo rėmėjams bei organizatoriams.

Juozas MURINAS
Turnyro organizatorius

 Nuotr.  Varžybų prizininkai su organizatoriais ir rėmėju Justinu Jasiulevičiumi.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Birželio 17 d.


  • 0

Futbolo legendos: Rimas Kochanauskas

Žinomas futbolo specialistas Rimas Kochanauskas mini gražią savo amžiaus sukaktį. 60-ies metų jubiliejus – proga palinkėti Rimui sėkmės, kartu prisiminti ilgametį ir sąžiningą jo darbą, nuolatinį tobulėjimą, naujų idėjų įgyvendinimą, jaunuomenės ugdymą ir laimėjimus bei teikiamą nuoširdžią paramą propaguojant futbolą visoje Lietuvoje.

R. Kochanauskas gimė Kybartuose žymaus Lietuvos futbolo trenerio Vytauto Kochanausko šeimoje. Tėvo, kuris tapo ir pirmuoju treneriu, profesija jis susidomėjo dar vaikystėje. Žaidė Kybartų miesto gatvių turnyruose, Vilkaviškio rajono jaunučių ir jaunių rinktinėse, kurių vadovas ir treneris tuo metu buvo aktyvus sporto organizatorius Vytautas Miknevičius.

Porą metų R. Kochanauskas žaidė Kybartų futbolo klube „Sveikata“. 1970 metais kaip perspektyvus futbolininkas buvo pakviestas į Lietuvos moksleivių rinktinę.

Baigęs Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, Rimas studijavo Lietuvos kūno kultūros institute ir žaidė Kauno „Atleto“ futbolo komandoje. 1974 m. buvo ypač įsimintini: su Kauno jaunimo komanda talentingas futbolininkas tapo Lietuvos jaunimo čempionu. Tais pačiais metais kybartietis žaidė reprezentacinėje Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandoje. Jos garbę gynė nemažas būrys Kybartų „Sveikatos“ žaidėjų: V. Tutlys, A. Puodžiūnas, A. Liubinskas, K. Gražulis ir kiti.

Gavęs futbolo trenerio diplomą, R. Kochanauskas sėkmingai dirbo su įvairaus amžiaus talentingais moksleiviais Vilkaviškio rajono vaikų ir jaunių sporto mokykloje. Vienas pirmųjų jo auklėtinių Vitalis Levendrauskas 1983 m. tapo TSRS tautų spartakiados futbolo varžybų čempionu, žaidė TSRS futbolo rinktinėje Pasaulio jaunimo čempionate Meksikoje.

1978 m. R. Kochanauskas trenerio karjerą sėkmingai tęsė Alytaus sporto mokykloje. Jo vadovaujama futbolo komanda „Pušynas“ tarptautiniame „Odinio kamuolio“ turnyre Sverdlovske užėmė 2 vietą. Nė viena kita Lietuvos komanda tuo pasigirti negalėjo.

1982–1996 m. R. Kochanauskas – jau Lietuvos jaunučių futbolo rinktinių treneris. Jo vadovaujama Lietuvos jaunimo futbolo rinktinė 1985 m. tarptautiniame „Perkėlos“ turnyre Adleryje užėmė 3 vietą.

1986 m. gabaus trenerio išugdytas auklėtinis Gintaras Staučė, pakviestas į TSRS futbolo jaunių komandą, tapo Europos jaunių bronzos medalio laimėtoju, o 1988 m. – Europos jaunių čempionu. G. Staučė buvo pripažintas ne tik geriausiu Lietuvos futbolininku, bet tapo ir Turkijos „Galatasaray“, Rusijos „Spartako“, Vokietijos „Duisburgo“ klubų superžvaigžde. R. Kochanausko auklėtiniai Donatas Burbulevičius, Audrius Dabrovolskis, Vaidas Petrauskas, Almantas Žemėnas buvo pakviesti į Vilniaus „Žalgirio“ futbolo dublerių komandą.

1988 m. patyręs futbolo specialistas R. Kochanauskas tapo „Snaigės“ futbolo klubo, žaidžiančio Lietuvos vyrų futbolo A lygoje, vyriausiuoju treneriu, vėliau – Vilniaus futbolo komandos „Geležinis vilkas“ vyriausiuoju treneriu. 1996–1997 m. jam patikėtas Lietuvos aukščiausiosios lygos Kauno „Inkaro“ komandos vairas. Talentingo trenerio vadovaujama komanda tapo Lietuvos futbolo čempionato 3 vietos laimėtoja. R. Kochanauskas dirbo ir Alytaus „Dainavos“ komandos vyriausiuoju treneriu.

Patyrusio specialisto žinių prireikia ir ugdant jaunuosius talentus. 2001–2005 m. R. Kochanauskas buvo Lietuvos jaunųjų futbolo talentų atrankos grupių vadovu. 2011 m. jo auklėtiniai Aurimas Dubickas, Lukas Kochanauskas, Aivaras Bražinskas, Vytautas Andriuškevičius pakviesti atstovauti Lietuvos futbolo jaunimo komandai. V. Andruškevičius yra Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės narys, o A. Bražinskas, žaisdamas Vilniaus „Žalgirio“ klube, 2013 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu.

Talentingas treneris R. Kochanauskas visuomeniniais pagrindais ėjo Alytaus apskrities futbolo federacijos futbolo trenerių tarybos pirmininko pareigas, konsultavo Pietvakarių pasienio policijos rinktinę, ruošė ją tarptautinėms varžyboms.

Už nuopelnus ugdant talentingus žaidėjus ir propaguojant futbolą R. Kochanauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Jis apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento bronzos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Alytaus apskrities ir miesto futbolo federacijos padėka „Už futbolo populiarinimą Alytaus apskrityje“. 2007 m. Lietuvos jaunimo sporto žaidynių futbolo varžybų trenerių konkurse R. Kochanauskas yra užėmęs 3 vietą.

Sigitas KURAS

Nuotr. Rimas Kochanauskas (pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės) – 1986 m. per veteranų turnyrą Kybartuose. Antroje eilėje (pirmieji iš dešinės) – treneriai Vytautas Miknevičius ir Vytautas Kochanauskas.

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Kovo 15 d. Šeštadienis.


  • 0

Pirmenybės artėja prie pabaigos

Kategorija :Sportas

Kybartų miesto XXXVIII krepšinio pirmenybėse A. Žako taurei laimėti savaitgalį sužaistos pusfinalių rungtynės.

Pirmieji į aikštę išbėgo „Robedos“ ir „Gudkaimio“ komandų žaidėjai. Nors „Gudkaimio“ komanda žaidė be vieno iš savo lyderių V. Siniausko, rungtynės vyko įtemptai ir tik pabaigoje išryškėjo „Robedos“ pranašumas. Ji varžovus nugalėjo 55:45. Prie pergalės daugiausiai prisidėjo R. Dailidavičius, pelnęs 25 taškus, R. Kivylius, kurio sąskaitoje – 14 taškų. Pralaimėjusiesiems 21 tašką surinko A. Bujauskas.

Kitame pusfinalyje susitiko „Žaibo“ ir „Keturkaimio“ komandos. Nors po dviejų kėlinių rezultatas buvo 30:30, vėliau išryškėjo „Keturkaimio“ pranašumas. Komandos snaiperiai pataikė net 10 tritaškių metimų ir ekipa laimėjo rungtynes 64:53. Nugalėtojų gretose nesulaikomas buvo P. Liepinaitis, pelnęs 26 taškus. Pralaimėjusiesiems po 11 taškų pelnė K. Žeimys ir M. Jasulevičius.

Šeštadienį, vasario 22 d., 15 val., dėl trečios vietos žais „Žaibo“ ir „Gudkaimio“ krepšininkai, 16.45 dėl A. Žako atminimo taurės susirungs „Robedos“ ir „Keturkaimio“ komandos.

Kviečiame krepšinio aistruolius į „Saulės“ progimnazijos sporto salę.

Juozas MURINAS
Varžybų vyr. teisėjas

Publikuota: „Santaka“, 2014 m. Vasario 20 d. Ketvirtadienis.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian