Sportas

„Sveikata“ baigė sezoną

Baigėsi Lietuvos antros lygos Pietų zonos futbolo pirmenybės, kuriose dalyvavo Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai. Tarp dešimties komandų užimta penkta vieta.

Šiais metais antra lyga gerokai sustiprėjo: čia žaidė A lygos „Stumbro“, „Sūduvos“, „Spyrio“ bei pirmos lygos „Lietavos“, „Kauno“ ir „Šilo“ dublerių komandos. Kadangi „Sveikatos“ ekipoje žaidžia tik mūsų rajono futbolininkai, buvo be galo sunku kovoti su komandomis, papildytomis aukščiausio lygio futbolininkais. Džiugu, o kartu ir liūdna paminėti, kad nuo ketvirtą vietą užėmusios ekipos atsilikome tik vienu tašku, o iki bronzos medalių pritrūko vos dviejų taškų.

Dar prieš sezoną futbolininkai treniravosi lauke ir sporto klube „Impulsus“. Buvo sužaisti du draugiški susitikimai su Kazlų Rūdos ir Alytaus komandomis. Jau trečią sezoną komandą kovoms ruošė treneris Henrikas Katilius, jam padėjo jaunimo treneris Liutauras Savickas.

Sezono atidarymo rungtynėse Kybartuose po dramatiškos kovos 4:3 buvo nugalėta „Sūduvos-2“ komanda. Vėliau iškovota pergalė (2:1) Kaune prieš „Spyrio-2“ ekipą ir pasiektos garbingos lygiosios 0:0 su šių metų nugalėtoja „Druskininkų“ komanda. Po pergalės namuose prieš Kazlų Rūdos „Šilą“ netikėtai atsidūrėme turnyrinės lentelės viršūnėje. Pirmajame rate dar pasiekėme pergalę Jonavoje prieš „Fajetoną“ 3:1. Deja, pirmojo rato antroje pusėje buvo pralaimėtos kelerios rungtynės.

Vasarą „Sveikatos“ žaidėjai daug poilsio neturėjo, nes laukė LFF taurės varžybos, kuriose buvome nedalyvavę nuo 2012 metų. Pirmajame etape 2:0 nugalėjome Biržų „Širvėną“, bet antrajame apmaudžiai pralaimėjome Vilniaus „Prelegentams“. Kaip ir kiekvienais metais, surengėme stovyklą, kurioje kartu atostogavo klubo žaidėjai ir jų šeimų nariai.

Antrajame rate buvo ir pergalių, ir pralaimėjimų. Žiūrovams ypač įsiminė puikios rungtynės su „Dainava“ Alytuje – jas laimėjome net 11:0. Įsiminė ir vienos lygiosios su čempionų „Druskininkų“ komanda. Apmaudu, kad kybartiečiai antrąjį šių rungtynių kėlinį turėjo kiekybinį žaidėjų pranašumą prieš varžovus, tačiau nesugebėjo laimėti svarbių 3 taškų, kurie būtų užtikrinę trečiąją vietą lygoje.

Pasak trenerio H. Katiliaus, pasiekti dar geresnių rezultatų sutrukdė pora apmaudžių pralaimėjimų bei atakų lyderio Karolio Kereišos ir vartininko Tautvydo Zavicko išvykimas į užsienį. Smagu, kad jų vietą užėmė jauni žaidėjai – tai suteikia optimizmo kitame sezone siekti aukštesnių rezultatų.

Visą sezoną puikiai ir rezultatyviai žaidė J. Mikalauskas ir D. Karpavičius, pelnę po 10 įvarčių, taip pat komandos senbuvis G. Čibirka (8 įvarčiai) bei gynėjas M. Kereiša (4 įvarčiai).

Per sezono uždarymo vakaronę prizais ir diplomais buvo apdovanoti metų „debiutantu“ tapęs vartininkas L. Šalnauskas, geriausiu gynėju pripažintas V. Norkeliūnas, saugu – D. Karpavičius, visi kiti žaidėjai gavo atminimo dovanėles.

Nerijus DEMENIUS

Sporto klubo „Sveikata“ prezidentas

Daug žmonių padėjo „Sveikatos“ klubui dalyvauti pirmenybėse. Dėkingi esame Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, premjerui Algirdui Butkevičiui, Kybartų specialiosios mokyklos „Rasa“ direktorei Lilijai Žilinskienei, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktoriui Martynui Kasperaičiui, „Saulės“ progimnazijos direktoriui Arvydui Judickui, Rimvydui Brazauskui, Stasiui Katinskui, Mindaugui Balčiūnui, Aurelijui ir Žydrūnei Zorskiams, Audriui Balbieriui, Andriui ir Mildai Vaičaičiams, Evaldui Mačiuliui, Vaidui Bruožiui, Liutaurui Burbai, Vytautui Skinkiui, Nerijui Butauskui.

Ypač norisi padėkoti mūsų ištikimiems sirgaliams, kurių palaikymas namuose ir išvykose gerokai prisidėjo prie komandos rezultatų.

Nuotr. Kybartų „Sveikatos“ futbolininkai.


Futbolo legendos: Algio Civinsko jubiliejus

Ne vieną iškilų futbolininką išugdę Kybartai mūsų šaliai dovanojo ir vartininkus Juozą Vaitkevičių bei Algį Civinską. Vilkaviškietį A. Civinską, atrodo, pripažino visa Lietuva. Jubiliejaus proga ant futbolo kamuolio, kurį jam padovanojo J. Vaitkevičius (pirmasis Kybartų futbolininkas, žaidęs meistrų komandoje), pasirašė daugelis praeityje garsių futbolininkų, trenerių, taip pripažindami ir įvertindami A. Civinsko žmogiškąsias savybes ir nuopelnus Lietuvos futbolui.

Darbininkas iš intelektualų giminės

Vasaros pabaigoje 75 metų jubiliejų šventęs A. Civinskas savo gyvenime nieko nekeistų ir eitų tuo pačiu keliu. Jo bute Vilkaviškyje, Gedimino gatvėje, viskas po senovei: jauki virtuvė, svetainė, kur knygų lentynose surikiuota pasaulinės ir lietuvių literatūros klasika, kampe – televizorius, kuris reikalingas tik sportinėms laidoms, transliuojamoms iš viso pasaulio, žiūrėti.

A. Civinskas rodė savo trofėjus, nuotraukas, daug pasakojo apie gyvenimą ir sportą. Vyriškis dirbo statybose, po to – Kybartų prekybos įrengimų gamykloje, treniravosi šio miesto „Sveikatos“ futbolo komandoje.

Emocingoje Algio kalboje kartais švysteli vienas kitas nenušlifuotas žodis, atėjęs iš gatvės žodyno. Todėl kai kalbiesi, nėra minties, jog sportininko dėdė – Kazimieras Baršauskas, akademikas, tuometinio Kauno politechnikos instituto rektorius. Eruditas ir didelis sporto gerbėjas ne kartą Algį ragino mesti darbininko profesiją ir bandyti stoti į institutą ar politechnikumą. Dėdės raginimą A. Civinskas suprato labai paprastai: dar labiau stengėsi dirbti, per dieną įvykdydamas trijų žmonių gamybinę užduotį. Dėdės sūnus Petras Baršauskas, dabartinis Kauno technologijos universiteto rektorius, kaip ir A. Civinskas, didelis sporto gerbėjas, daugelį metų žaidė futbolą. Jis sugebėjo derinti mokslą ir sportą. Algis taip pat šaudė du zuikius: sugebėjo derinti futbolą ir darbą. „Buvo pavyzdys aplinkiniams: pareigingas, kruopštus, labai tvarkingas – treniruočių ir varžybų apranga visada blizgėjo. Aikštėje gerbė partnerius ir varžovus, buvo disciplinuotas. Už aikštės ir joje – kolektyvo žmogus“, – taip Algį apibūdino nusipelnęs mokytojas ir sporto žinovas kybartietis Vytautas Miknevičius.

Gyvenimo skauduliai ir futbolas

Atsidavęs visa siela futbolui Kybartų „Sveikatos“ vartininkas A. Civinskas komandoje žaidė 15 metų. 17 metų metų jis teisėjavo visose Lietuvos futbolo lygose. Algis – reto atkaklumo žmogus. Turėdamas rimtų problemų su regėjimu, tikrai negalėjo tapti futbolininku, bet juo tapo. Ir dar kokiu! Kybartietį kvietė Klaipėdos „Granitas“ ir kiti klubai, bet Kybartų „Sveikatai“ jis liko ištikimas iki pat karjeros pabaigos.

A. Civinskas išsiskyrė iš kitų vartininkų tuo, jog rimtai treniruotis pradėjo vėlai, būdamas 19 metų. Kybartų „Sveikatos“ vartus vyras stojo ginti grįžęs iš Sibiro tremties.

Savo žaidimu jis stebino žiūrovus ir trenerius. „Greta tokių žaidėjų kaip R. Simanavičius, A. Ziegoraitis, V. Pakalka, A. Mikalauskas, R. Karka Algis Civinskas greitai tapo patikimu „Sveikatos“ vartininku“, – taip rašė respublikinė spauda (1994-06-04) straipsnyje, skirtame „Sveikatos“ klubo 75 metų jubiliejui.

A. Civinskas – vaikščiojanti sporto enciklopedija. Stebi visas futbolo transliacijas, atmintinai žino ne tik futbolo, bet ir krepšinio, ledo ritulio rungtynių rezultatus. Apie dabartinius futbolininkus atsiliepia skeptiškai. Pasak jo, tik mažas procentas dabartinio jaunimo gali sekti J. Vaitkevičiaus, A. Liubinsko, A. Puodžiūno, R. Karkos, V. Tutlio, R. Kochanausko, J. Sakatausko, A. Mikalausko pėdomis.

Gyvenimas futbolo veteraną užgrūdino. Vaikystėje išgyventi tremties į Sibirą baisumai, ankstyva mamos netektis ir žmonos mirtis… „Kai susiduri su skausmu, išmoksti kitaip vertinti gyvenimo įvykius. Daug kas jaudina mažiau. Ir juoktis daug lengviau, jeigu tavo gyvenimo kelyje buvo daug sunkumų“, – sako A.Civinskas

„Auksinis“ kamuolys

Rašant straipsnį apie A.Civinską, teko susitikti ir su kitu vartininku – J. Vaitkevičiumi, kuris per ilgą sportinį gyvenimą (būdamas 36 metų žaidė paskutines rungtynes) ir 15-os metų trenerio darbą matė visą galeriją puikių futbolo meistrų. Talentingus futbolininkus (S. Ramelį, G. Kalėdinską, B. Zelkevičių, A. Žilinską, V. Žitkų), su kuriais jam teko žaisti meistrų komandoje, vadino „kietuoliais“. Prisiminė jis ir A. Civinską. Mūsų pokalbiui artėjant prie pabaigos, truputį pagalvojęs paprašė minutėlę luktelėti ir kuriam laikui pradingo ištaigingame name, pastatytame ant aukšto Neries upės skardžio.

Sugrįžo su fotoalbumu ir futbolo kamuoliu. „Perduokit Algiui“, – paprašė ir suspaudęs kamuolį tvirtose rankose brūkštelėjo parašą. Dar paprašė, kad ant kamuolio pasirašytų kuo daugiau futbolo fanų. „Bus linksmiau jubiliatui“, – pasakė plačiai nusišypsojęs.

A. Civinskas tvirtina, kad J. Vaitkevičių – daugkartinį futbolo čempioną (3 kartus – Lietuvos, 3 kartus – Latvijos, 5 kartus – „Tiesos“ taurės nugalėtoją, 2 kartus – TSRS ginkluotųjų pajėgų ir 2 kartus – kaip trenerį) matė ginantį Kėdainių „Nevėžio“ „spalvas“ ir Mažeikiuose, kada Juozas treniravo „Atmosferą“. Tačiau dviem vartininkams – dviem gyvoms futbolo legendoms – nebuvo lemta susitikti ir paspausti vienas kitam ranką.

Šiandien, spalio 17 d., įvyks neakivaizdinis vartininkų susitikimas. A. Civinskui bus įteikta ypatinga kolegos dovana – „auksinis“, jo akimis žiūrint, kamuolys su daugelio futbolui nusipelniusių žmonių parašais.

Sigitas KURAS

Nuotr. Algis Civinskas (stovi pirmas iš kairės) penkiolika metų gynė Kybartų „Sveikatos“ vartus.

Santaka_20151017_Civinskas
Laimos Vabalienės nuotr. Algis Civinskas – vaikščiojanti sporto encikopedija.

Publikuota: „Santaka“, 2015-10-17.


Turnyras priminė buvusius „Sveikatos“ futbolininkus

Kybartuose antrą kartą buvo surengtas turnyras buvusiems futbolo klubo „Sveikata“ žaidėjams atminti.

Šiais metais turnyre dalyvavo net 8 komandos. Varžybos dar kartą įrodė, kad Kybartuose yra sportuojančio jaunimo, kuris tokio pobūdžio turnyruose kiekvienais metais dalyvauja labai aktyviai.

Po finalinių varžybų paaiškėjo stipriausios Kybartų ekipos. Nugalėtojais tapo „Tauro“ futbolininkai, aplenkę antroje vietoje likusius „Sveikatos-2“ žaidėjus. Bronzos apdovanojimai atiteko „Senjorams“.

Kaip ir praėjusiais metais, stadione susirinkusieji vėl dalijosi įvairiais prisiminimais. Varžybų vietoje buvo pastatytas stendas, kuriame apie praeities akimirkas bylojo senos nuotraukos. Istorinius futbolo žaidimo momentus primenantis stendas šį kartą buvo papildytas naujomis nuotraukomis iš asmeninių R. Jakimavičiaus, A. Ramanausko, Č. Janušausko albumų.

Per turnyro uždarymą organizatoriai dėkojo jo rėmėjams ir Ziegoraičių, Ramanauskų, Kereišų, Norkeliūnų, Katilių, Jakimavičių šeimoms, kurių nariai buvo „Sveikatos“ žaidėjai. Atskirų padėkų sulaukė turnyro teisėjai A. Žilinskas ir A. Dailidė. Tylos minute pagerbti neseniai mūsų gretas palikęs A. Ziegoraitis, R. Simanavičius, E. Gudžiūnas. Keturiasdešimtmečio proga pasveikintas klubo „Sveikata-2“ vadovas L. Savickas, taip pat – geriausi turnyro žaidėjai. Šias metais geriausio vartininko prizas atiteko V. Bujauskui, geriausiu finalo rungtynių „Sveikatos-2“ komandoje žaidėju pripažintas M. Kapačinskas, o „Tauro“ ekipoje – H. Kerušauskas. Absoliučiai geriausiu turnyro žaidėju tapo D. Karpavičius.

„Norisi padėkoti „Sveikatos“ klubo vadovui Nerijui Demeniui bei nuolat didėjančiam žaidėjų šeimų, kurios noriai sutiko paremti turnyrą, ratui. Tikimės, kad kitais metais jis bus dar didesnis ir solidesnis“, – padėkos žodžių negailėjo vienas iš turnyro organizatorių H. Katilius.

Nuotr. Varžybų nugalėtojais tapo „Tauro“ futbolininkai.
FK „Sveikata“ inf.

Publikuota: „Santaka“, 2015-10-06.


Garsiausia rajono šaškininkė pamainos sau nemato

Kategorija : Sportas

Bene garsiausia rajono šaškininkė Konstancija Brovkienė atšventė garbingą aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Ir šiandien mielai prie šaškių lentos sėdanti kybartietė vis dar garsina Vilkaviškio rajoną savo pergalėmis, tačiau apie augančią pamainą ji kalba atsargiai – šaškėmis besidominčio jaunimo mūsų krašte beveik nėra.

Pasveikinti K. Brovkienę su jubiliejumi vyko rajono meras Algirdas Neiberka bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Lipinas. Meras jubiliatei įteikė ne tik simbolinę dovaną, bet ir padėką už ilgametę sportinę veiklą bei rajono sportinių tradicijų puoselėjimą. Panašios padėkos jubiliejaus proga kybartietė sulaukė ir iš Lietuvos šaškių federacijos vadovybės.

Nuo 18 metų šaškėmis žaidžiančią kybartietę tai daryti išmokė spaustuvėje dirbę kolegos. Tikėjęsi, kad per pertraukėles Konstancija su jais sės prie šaškių lentos, bendradarbiai labai greitai nusivylė. Jos meistriškumas augo kaip ant mielių, tad pripažinti pralaimėjimą kolegos turėdavo vos po kelių ėjimų. Panaši istorija nutiko ir Konstancijos vyrui Algirdui.

„Su žmona šaškėmis žaidžiau tik santuokos pradžioje. Vėliau ją šio žaidimo paslapčių pradėjo mokyti sporto meistras, daugkartinis šalies čempionas kybartietis Jonas Sinkevičius. Konstancija pradėjo gilintis į įvairią literatūrą ir man jau nebūdavo šansų prieš ją laimėti. Jai žaisti su manimi taip pat tapo neįdomu“, – su šypsena prisiminė beveik 60 metų santuokoje kartu gyvenantis sportininkės vyras Algirdas.

Vaikai su mama taip pat niekada nežaidė šaškėmis. Dukra Rasa juokavo, kad šį žaidimą žaisdavo tik su broliais Vytautu ir Lioniumi, tačiau jei kuris iš vaikų matydavo, kad gresia pralaimėjimas, tuoj pat į pagalbą šaukdavosi mamą.

Greitai išmokusi žaisti šaškėmis K. Brovkienė netrukus pasiekė ir pirmuosius savo laimėjimus. Šiandien moteris jų negali net suskaičiuoti. Bene didžiausios pergalės buvo iškovotos 1996 ir 1997 metais. Tuomet kybartietė du kartus tapo Lietuvos Respublikos paprastųjų šaškių moterų čempionato nugalėtoja. Vėliau šiose varžybose ji nebedalyvavo. Tiesa, įvairiuose turnyruose ji kovoja iki šiol. Šiais metais moteris dar ketina vykti į Lenkiją, iš kur tikisi parsivežti kokį nors apdovanojimą. Kybartietei prie šaškių lentos dažniausiai tenka grumtis su vyrais. Moterų, žaidžiančių šį žaidimą, yra nedaug.

„Kartą viename turnyre Vilniuje užėmiau antrą vietą tarp vyrų. Organizatoriams teko gerai pamąstyti, ką daryti su apdovanojimu, mat jis buvo skirtas vyriškos lyties atstovui ir jie nesitikėjo, kad tarp prizininkų gali būti moteris“, – šypsojosi jubiliatė.

K. Brovkienė pasakojo, kad seniau mielai žaisdavo ir su vaikais, tačiau dabar to nedaranti. Pagrindinė priežastis – jaunimas labai skaudžiai išgyvena pralaimėjimus, o žiūrėti į verkiančius vaikus kybartietei yra itin sunku. Keletą kartų dėl to ji specialiai pasistengė pralaimėti šaškių partiją, kad tik dar labiau neskaudintų mažųjų rajono sportininkų.

„Gaila, bet mūsų rajone šaškėmis žaidžiančių talentingų jaunuolių beveik nėra. Keletą jų buvau pasiruošusi pati pamokyti, siūliau savo pagalbą, tačiau niekas rimčiau nesusidomėjo“, – apmaudo neslėpė K. Brovkienė.

Pati Konstancija tikino negalinti pasakyti, kas ją taip sudomino šiame žaidime, kad jo atsisakyti negali jau daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji mielai žaidžia ir šachmatais, kortomis, iki dabar sprendžia kryžiažodžius bei sudoku. Moteris juokavo, jog „Santakos“ laikraštyje spausdinami sudoku būna gana sunkūs, norint juos išspręsti tenka gerai pasukti galvą.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Šaškininkės Konstancijos Brovkienės meistriškumą liudija įspūdinga apdovanojimų kolekcija.

Publikuota: „Santaka“, 2015-07-16.


Sporto klubas vasarą sulaukia nedaug lankytojų

Kategorija : Aktualijos , Miestas , Sportas

Sporto klubas „Impulsus“ pradėjo dar tik antruosius savo gyvavimo metus, tačiau jau spėjo pradžiuginti ne tik vietinius sporto entuziastus.

J. Basanavičiaus gatvėje, Kybartuose, klubą mėgstantiesiems sportuoti įsteigė vietinis gyventojas Rimvydas Brazauskas. Jaunas vaikinas sakė, kad jis visada manęs, jog Kybartams trūksta vietos, kur gali sportuoti kybartiečiai, juolab kad mėgstančiųjų aktyvų gyvenimo būdą mieste nemažai. Tad jis susirado patalpas, jas išsinuomavo, remontavo ir jau užpraeitą vasarį priėmė pirmuosius klientus.

– Nors dirbome dar tik vieną žiemą, tačiau pastebiu, kad žmonės į klubus sportuoti dažniausiai suplūsta pavasariop, po Naujųjų metų šventimo, – savo darbo patirtimi dalijosi R. Brazauskas. – Turbūt daugelis mano, kad šitaip atsikratys per didžiąsias šventes „uždirbtų“ riebaliukų. Tačiau toks entuziazmas ilgai netrunka. O kad būtų matyti rezultatas, reikia mankštintis reguliariai ir tikrai ne savaitę ar dvi.

Pasak klubo įkūrėjo, mažiausiai žmonių sportuoti ateina vasarą. Daug kas išvažiuoja atostogauti ar uždarbiauti, be to, geru oru raumenims naudingus pratimus galima atlikti ir lauke. Tad šiltuoju metų laiku nuolat sportuojančiųjų skaičius sukasi apie vieną dešimtį.

Toks lankytojų kiekis nėra džiaugsmas jaunam verslui. Mat norisi įrengti dar vieną patalpą, nusipirkti oro kondicionierius, investuoti į kitokius klientų patogumus. Bet jaunas žmogus rankų nenuleidžia. Jis ne tik puikiai geba vystyti savo verslą, bet ir organizuoja įvairius renginius sportininkams.

Štai prieš gerą mėnesį klubo įkūrėjas Kybartuose surengė štangos spaudimo varžybas, kuriose dalyvavo kybartiečiai, pilviškiečiai ir sportininkai iš Šakių. Pasak verslininko, jei jis būtų skelbęs, kad tai – tik rajono sportininkų rungtynės, būtų sulaukęs labai nedaug dalyvių. Tačiau sportininkas viliasi, jog šios varžybos taps tradicinėmis ir sutrauks daugiau dalyvių.

Taip pat kartu su sporto klubu „Motobanga“ organizuotos motokroso varžybos Virbalyje.

Nors R. Brazauskas pats yra prisiekęs motokroso gerbėjas, šįmet jis, kaip dalyvis, nesirungė nė vienose varžybose, mat daug laiko surijo verslo reikalai.

Sportininkas tikisi, kad vis dėlto kybartiečiai rinksis sveiką gyvenseną ir klubą lankys gausiau ir ne tik pavasarį, nes tokie vienkartiniai pasportavimai daug naudos neduoda.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Autorės nuotr. Motokroso gerbėjas Rimvydas Brazauskas klubą „Impulsus“ įrengė savo rankomis ir kiekvieną jame sutinka kaip šeimos narį.

Publikuota: „Santaka“, 2015-07-04.


Futbolo turnyro taurė atiteko kybartiečiams

Įvyko Vilkaviškio rajono futbolo taurės turnyras. Šiemet jame dėl dviejų lygų taurių varžėsi šešios komandos, o pagrindiniu titulu džiaugėsi Kybartų „Sveikatos-2“ žaidėjai.

A lygos varžybose komanda „Sveikata-2“ šventė dvi pergales, įveikusi antroje vietoje likusius „Vilkano“ sportininkus bei trečioje turnyrinės lentelės vietoje finišavusius, bet nė karto taip ir nelaimėjusius ekipos „Širvinta-2“ žaidėjus. Rezultatyviausiu A lygos sportininku tapo „Vilkano“ atstovas Vytautas Sabašinskas, įmušęs tris įvarčius. Geriausiu turnyro nugalėtojų komandos futbolininku pripažintas Vaidotas Norkeliūnas, „Vilkano“ ekipoje geriausiai rungtyniavo Audrius Vasiliauskas, o „Širvintos-2“ geriausiu žaidėju išrinktas Justas Vaišnys.

B lygos nugalėtoja tik dėl geresnio įmuštų bei praleistų įvarčių santykio tapo „Keturkaimio“ komanda. Ji lygiosiomis sužaidė su antroje vietoje likusiais „Šešupės–Pilviškių“ futbolininkais bei nugalėjo trečią vietą užėmusius „Gižus“. Pastaroji ekipa pergalės skonio turnyre taip ir nepajuto.

Rezultatyviausiais B lygos žaidėjais tapo „Keturkaimio“ sportininkai Lukas Karpavičius bei Aivaras Brokas. Abiejų sąskaitoje – po tris tikslius smūgius. Geriausiu nugalėtojų komandos futbolininku pripažintas A. Brokas. „Šešupės–Pilviškių“ komandos gretose geriausia žaidėja išrinkta Eglė Adomavičiūtė, kuri įtemptoje dvikovoje sugebėjo nuginkluoti „Keturkaimio“ ekipos vartininką. „Gižų“ komandoje geriausiu sportininku tapo Tadas Narušis.

Komandos nugalėtojos apdovanotos taurėmis, likusios ekipos – medaliais bei įvairiais rajono Savivaldybės įsteigtais prizais.

„Santakos“ inf.

Rolando LIPINO nuotr. „Sveikatos-2“ komanda šiemet buvo stipriausia.

Publikuota: „Santaka“, 2015-06-30.


Septyniasdešimtmetis pagerbtas futbolo fiesta

Kategorija : Sportas

Negęstančiai Kybartų futbolo legendai Romualdui Karkai šiais metais būtų sukakę septyniasdešimt. Paminint šią sukaktį Kybartuose įvyko tikra futbolo fiesta. R. Karkos atminimo turnyre jauni futbolininkai (gimusieji 2000 m.) varžėsi dėl nugalėtojų vardo, atminimo taurių bei medalių.

Į Kybartus atvyko komandos iš Klaipėdos, Marijampolės ir Trakų. Turnyre planavo dalyvauti ir svečiai iš Černiachovsko (Rusija) bei Olecko (Lenkija), tačiau dėl organizacinių problemų jie neatvažiavo.

Kovo 14-ąją nuo pat ryto Kybartų „Saulės“ progimnazijos salėje garsiai bumbsėjo kamuoliai, aidėjo sirgalių šūksniai ir skardūs trenerių balsai. Iš viso įmušta 80 įvarčių!

Vėlai vakare turnyro maratono pabaigą vainikavo finalinis nacionalinės kategorijos teisėjo S. Karkos švilpukas. Jis skelbė, jog šįkart triumfavo ir nugalėtojų vardą pelnė Klaipėdos sporto mokyklos futbolininkai. Jie finalinėje dvikovoje nugalėjo savo bendraamžius iš Kybartų, atstovaujančius komandai „Jaunystė-1“.

Varžybų jaudulys ir nervinė įtampa atslūgo per prizų įteikimo ceremoniją. Geriausiais turnyro žaidėjais buvo pripažinti trakiškis Deividas Abucevičius, marijampolietis Džiugas Omilevičius, klaipėdiečiai Tomas Gvazdinskas ir Martynas Bačko bei Kybartų „Jaunystės“ futbolininkai Rokas Laukaitis, Evaldas Anisimavičius ir Adamas Vieraitis (geriausias turnyro vartininkas).

Po to atėjo ilgai laukta minutė: Lietuvos futbolo federacijos medalis „Už sporto pasiekimus“ varžybų dalyvių akivaizdoje buvo įteiktas Algimantui Mikalauskui – Kybartų „Sveikatos“ futbolo legendai. Atsiėmęs garbingą apdovanojimą veteranas dėkojo varžybų organizatoriams, kad jie į buvusio komandos draugo R. Karkos atminimo turnyrą sugebėjo pritraukti jaunimo iš įvairių Lietuvos vietų.

Kybartų futbolo klubo „Jaunystė“ prezidentas V. Valiokas padėkojo už bendradarbiavimą ir turnyro plėtrą rėmėjams R. Sabaliauskui, G. Plečkaičiui, Marijampolės futbolo federacijai. Jis pabrėžė, jog rėmėjų dėka jau dešimt metų Kybartuose vyksta ši sporto šventė, kurios pagrindinis instrumentas – futbolas, taurinantis ir turtinantis jaunų žmonių dvasinį pasaulį.

Nebuvo pamiršti ir kiti veteranai. Buvęs „Sveikatos“ futbolo klubo prezidentas ir treneris J. Murinas iš Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininko R. Vaičaičio rankų priėmė „Rūpintojėlio“ statulėlę.

Lietuvos nusipelniusio trenerio R. Kochanausko žodžiais tariant, turnyras džiugina organizatorius bei futbolo gerbėjus. Pirmiausia į akis krenta masiškumas, nes kartais žaisti atvyksta net 20 komandų, o antra – nedidelis miestas prie Lietuvos pasienio ir toliau išlieka jaunų futbolininkų meistriškumo kalve, todėl žaisti ir mokytis futbolo čia susirenkančioms komandoms išties verta.

Sigitas KURAS

Publikuota: „Santaka“, 2015-03-21.


Fut­bo­lo le­gen­dos: Algi­man­tas sugrįž­ta

Niekada nepamirš

Mes skubame užaugti, išmokti žaisti futbolą, pasenti. Į mūsų vietą stoja kiti – jauni, pilni entuziazmo, plačių polėkių. Toks buvo ir Algimantas Mikalauskas – garsus 7-ojo dešimtmečio „Sveikatos“ komandos futbolininkas. Jau būdamas paauglys, jis žaidė šioje komandoje.

Nenumaldomai bėga laikas. Greitai bus 50 metų, kai A. Mikalauskas baigė sportinę karjerą. Jau blanksta prisiminimai, kad jis buvo visų laikų greičiausias Lietuvos futbolininkas. „Galima viską pasaulyje pamiršti, bet to vyriško žaidimo, kuris vadinamas futbolu, – niekados“, – mano A. Mikalauskas, gyva futbolo legenda.

Sužinojęs, kad kovo 14 d. rengiamas tarptautinis futbolo turnyras komandos draugui Romualdui Karkai atminti, Algimantas pažadėjo atvykti į Kybartus. Jis nori matyti jaunų futbolininkų kovas.

Gyvenimo būdas

Algimanto išsilavinimas – pramonės technologas-projektuotojas. Tvirtas charakteris leido suderinti mokslą, darbą ir futbolo treniruotes. Aukštuosius mokslus A. Mikalauskas baigė Maskvoje neakivaizdiniu būdu. Pradėjo dirbti Kybartų prekybos įrengimų gamykloje, daug metų užėmė aukštas pareigas Vilniuje, Pramonės projektavimo institute.

Buvęs futbolininkas mėgsta įvairius liaudiškus posakius ir palyginimus, būdingus Suvalkijos krašto žmonėms. Nerūko. Visada pasitempęs, tvarkingas. Skaito istorinės tematikos knygas. Mėgsta stebėti futbolo varžybas. Dažniausiai tai daro „nuotoliniu būdu“, per televizorių. Pastaruoju metu pamėgo regbio varžybas, nes anūkas Tadas yra visai neblogas regbininkas.

A. Mikalauskui 76-eri – skaičius, kaip jis pats sako, nėra toks didelis, nes buvęs komandos draugas R. Simanavičius jau skaičiuoja 90-uosius. Algimantas be galo jautrus savo draugams veteranams. Sužinojęs, jog A. Civinskas gydosi Kauno klinikose, paprašė jo telefono numerio, kad galėtų pasiteirauti apie sveikatą.

A. Mikalauskas visai neseniai sužinojo, jog Lietuvos futbolo federacija už išskirtinius nuopelnus futbolui jį apdovanojo medaliu.

Lengvaatletis, tapęs futbolininku

Protėjas (gr. Proteus) senovės graikų mitologijoje – jūrų dievas, kuriam buvo priskiriama pranašavimo galia ir sugebėjimas pagal norą keisti išvaizdą. Algimanto, kaip ir graikų dievo, daugiaplaniškumas stebino. Tvirtas atletiškas kūno sudėjimas labai imponavo lengvosios ir sunkiosios atletikos specialistams. Jie sportininką gundė stoti į Kūno kultūros institutą, tačiau jis pasakė „Ne“.

Algimantas gebėjo varžytis dešimtyje sporto šakų. Šiandien žaidžia tinklinį, rytoj – krepšinį, poryt – ledo ritulį… Dar buvo šachmatai ir šaškės. Be to, jis buvo Lietuvos lengvosios atletikos moksleivių rinktinės narys, puikus sprinteris, vos ne sporto meistras. Geras rankininkas, o jei reikia, pažais ir stalo tenisą, pakilnos sunkumus. Balkone dar nesurūdiję svarmenys, kas dieną Algimantas mankštinasi, atlieka kvėpavimo pratimus.

Gera ta sportinė aura. Dukra Miglė kitados atstovavo vaikų jaunimo sporto mokyklai, puikiai mėtė ietį. 1962 m. gimęs sūnus Rimas žaidė futbolą kartu su I. Pankratjevu, dabartiniu Lietuvos futbolo rinktinės treneriu. Anūkas Tadas pripažintas perspektyviausiu 2013 m. Lietuvos regbininku, keturiolikmetė anūkė Agnė bando savo gebėjimus pliažo tinklinyje.

Įsiminė ir viena Algimanto pranašystė. Rungtynės vyko Kybartuose. Svečiai vilkaviškiečiai ruošėsi mušti 11 m baudinį. Kol varžovų puolėjas taisėsi kamuolį, Algimantas nesnaudė. Sumojęs momento svarbą, pribėgo prie vartininko ir sušnibždėjo: „Žiūrėk dešinį.“ Vartininkas Č. Bacevičius, visų sirgalių džiaugsmui, atrėmė smūgį. Kamuolys nėrė būtent į dešinį vartų kampą.

Šachmatininkas aikštėje

Kartą Algimantas pasakė: „Sporte nesiekiau garbės, norėjau tik varžytis.“ Varžytis tik jam būdingu stiliumi: žaisti tiksliai, racionaliai, dėl komandos interesų.

Panaudojęs didžiulę savo fizinę jėgą, galėjo sumaigyti bet kokį varžovų žaidėją, tačiau kaulų laužytoju netapo. Būdamas komandos kapitonas, žaidė atidžiai, minkštai, niekino gruboką žaidimą. Elgėsi lyg didmeistris prie šachmatų lentos. Iš anksto numatydamas 2–3 ėjimus į priekį. Gerbti varžovą buvo jo kredo.

Garsus jo tandemas su Romu Karka gąsdino priešininkų komandas. Algimantas žaidė atsitraukęs, „valytojo“ pozicijoje, o Romas šiek tiek priekyje. Būdamas „oro karaliumi“ puikiai išsirinkdavo poziciją, todėl dažnai laimėdavo „oro dvikovas“ Algimantas, suskirstęs akimis aikštę į tik jam žinomus lopinėlius, žaidė tiksliai, apgalvotai, kruopščiai pasirinkdamas optimaliausią sprendimą, žinojo kur perduoti kamuolį, nuspėdavo priešininko veiksmus, sugebėjo ardyti suktas puolėjų atakas.

Algimantas ir Romas, du draugai, vienas kitą papildė, todėl „Sveikatos“ gynyba buvo neįveikiama. Algimanto šoklumas ir neeilinės sprinterio savybės varžovus varė į neviltį. Tačiau svarbiausia – ir tai sklido iš Algimanto vidaus – buvo jo pasiutęs padorumas, sąžiningumas ir riteriškas kilnumas. Gal todėl jį mylėjo žiūrovai, gerbė ir priešininkai. Dažnai būdavo, kad per rungtynes – aršūs varžovai, o po rungtynių – geriausi draugai. Jam spausdavo ranką amžini priešininkai E. Žemaitaitis ir A. Janušaitis – puikūs Vilkaviškio „Metalo“ komandos žaidėjai, abu – Algimanto draugai.

Norėtų veteranų šventės

Kalbėdamasis su Algimantu džiaugiausi, kad jis atvėrė bent dalelytę savo sielos. Džiaugiausi, kad kaip garbės svečią jį pagaliau pakvietė dalyvauti Romualdo Karkos atminimo futbolo turnyre. Teko išgirsti, jog turnyro organizatoriai nori padaryti Algimantui staigmeną – įteikti medalį, kuriuo jį apdovanojo Lietuvos futbolo federacija.

Atsisveikindamas su manimi Algimantas pasiūlė: „Gerai būtų surengti rungtynes ir paminėti mirusius ir gyvus veteranus. Gal kažkas atneštų ilgų plonų bažnytinių žvakių. Galbūt atsirastų sirgalių, kurie suprastų, kad Kybartų veteranams žvakės – tai romantika. Kaip svarbu parodyti nors lašelį dėmesio žmonėms, kurie jaunus ir senus darė kažkada laimingus, ir futbolas buvo vienintelė pramoga. Vyrai žaidė…“

Tie vyrai – tai V. Kochanauskas, L. Linkevičius, vilkaviškietis V. Neiberka, žaidęs „Sveikatoje“ ir Lietuvos rinktinėje, Z. Šteinys, V. ir A. Ziegoraičiai, J. Bujanauskas, D. Žiurkus, A. Civinskas, J. Sakatauskas, A. Venckevičius, E. Montvydas, A. Snabaitis, R. Munikas, J. Kalimavičius, S. Nacevičius, V. Pakalka, A. Naujokaitis… Gal kokios pavardės Algimantas ir nepaminėjo, bet ir nenuostabu – daug vandens nutekėjo nuo to laiko. Tik futbolo veja ir kamuolys niekados nesikeičia: veja – žalia, o kamuolys – apvalus.

Sigitas KURAS

Nuotr. Futbolo veteranas Kybartuose žaidė ir ledo ritulį (antroje eilėje ketvirtas iš dešinės).

Santaka_20150307_Mikalauskas

Nuotr. Algimantas Mikalauskas su dukra Milda.

Publikuota: „Santaka“, 2015-03-07.


Po sep­ty­nerių metų pertraukos A. Žako taurė vėl atiteko „Robedai“

Kategorija : Sportas

Jau 39 metai Kybartuose rengiamos miesto krepšinio pirmenybės. Dvidešimt penktą kartą jos vyko buvusio mokyklos direktoriaus Antano Žako atminimo taurei laimėti. 

Šių metų pirmenybėse dalyvavo penkios komandos. Jos žaidė viename pogrupyje dviem ratais. Šiemet ekipos pasižymėjo gana vienodu pajėgumu, todėl dauguma rungtynių buvo įtemptos ir kovingos. Per visas varžybas, vykusias Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje, komandas palaikė daug sirgalių.

Po rungtynių pogrupyje pirmame pusfinalyje susitiko „Gudkaimio“ ir„Bartninkų“ krepšininkai. Nors favoritais buvo laikomi gudkaimiečiai, tačiau kovingai žaisdami jų varžovai tik vieną kartą trečiame kėlinyje leido išlyginti rezultatą 47:47. Toliau bartninkiečiai vėl kontroliavo rungtynių eigą ir laimėjo rungtynes 86:76. Nugalėtojams daugiausia taškų pelnė M. Kliučnikas (29 tšk.) ir N. Štaraitis (19 tšk.). Pralaimėjusiai komandai A. Bujauskas pelnė 20 taškų, L. Žemaitis – 16. Kitame pusfinalyje „Robeda“, vedama savo lyderių R. Kivyliaus (19 tšk.) ir R. Baliūno (17 tšk.), palaužė „Matlaukį“ 61:53. Pastarosios ekipos atstovas G. Jegorovas pelnė 29 taškus.

Vasario 21 dieną pilnoje žiūrovų Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėje dėl III vietos kovojo „Gudkaimio“ ir „Matlaukio“ komandos. Jaunuo pirmų žaidimo minučių pastebimai geriau rungtynėms nusiteikę „Gudkaimio“ žaidėjai kovojo sėkmingiau ir gana nesunkiai 86:53 įveikė traumų išretintą „Matlaukio“ ekipą. Nugalėtojų gretose kaip ir visada rezultatyviai žaidė A. Bujauskas (31 tšk.) bei K. Burauskas (17 tšk.). Pralaimėjusiesiems daugiausia taškų (17) surinko M. Mančekas.

Finalinės rungtynės vyko įdomiai ir įtemptai. „Robeda“ nuo pat rungtynių pradžios pirmavo keletu taškų. Po dviejų kėlinių rezultatas buvo 39:36. Trečiame kėlinyje iniciatyvos ėmėsi R. Baliūnas (26 tšk.) ir padidino komandos persvarą iki 64:47. Ketvirtajame bartninkiečiams buvo pavykę truputį sumažinti atsilikimą, tačiau jau nuo kėlinio vidurio „Robedos“ sirgaliai skandavo: „Mes laimėjom!“ Galutinis rungtynių rezultatas – 77:61 „Robedos“ naudai.

Perpirmenybių uždarymą sveikinimo žodžius tarė Kybartų seniūnas R. Šunokas, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas R. Vaičaitis. Tylos minute buvo pagerbtas A. Žako atminimas, prisiminta Kybartų miesto pirmenybių istorija, paskelbti šiemetinių varžybų rezultatai.

Pirmosios vietos diplomu, pereinamąja A. Žako taure ir piniginiu prizu apdovanota „Robedos“ komanda. Antrosios vietos diplomas ir piniginis prizas įteiktas „Bartninkų“ komandai, trečiosios – „Gudkaimio“ ekipai. Visi komandų prizininkių žaidėjai apdovanoti atitinkamos spalvos medaliais. Piniginius prizus kaip ir visada skyrė buvęs kybartietis V. Baltrušaitis.

Miesto seniūnija, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius įsteigė prizus geriausiems pirmenybių žaidėjams. Jais pripažinti gynėjas M. Kliučnikas („Bartninkai“), puolėjas R. Dailidavičius („Robeda“), vidurio puolėjas T. Kriugžda („Bartninkai“).

Kybartų seniūnijos prizais buvo apdovanoti kiekvienos komandos geriausi žaidėjai: R. Kivylius („Robeda“), M. Mančekas („Matlaukys“), M. Vaičiūnas („Bartninkai“), L. Žemaitis („Gudkaimis“), P. Liepinaitis („Keturkaimis“). Naudingiausio žaidėjo prizą įsteigė buvęs kybartietis, ilgametis šių pirmenybių dalyvis A. Neščiokas. Šis apdovanojimas buvo įteiktas R. Baliūnui („Robeda“). Perspektyviausio pirmenybių žaidėjo prizas, įsteigtas Kybartų notaro ir krepšininko R. Kivyliaus, atiteko „Matlaukio“ žaidėjui G. Jegorovui. Korektiškiausia pripažinta ir piniginiu prizu apdovanota „Matlaukio“ komanda. Jį skyrė Pasaulio kybartiečių draugija, o įteikė draugijos pirmininkas R. Vaičaitis.

Juozas MURINAS

Varžybų vyr. teisėjas

Nuotr. Miesto pirmenybių čempionai – „Robedos“ krepšininkai.

Publikuota: „Santaka“, 2015-02-28


De­šimt­me­tį at­šven­tęs spor­to klu­bas bu­ria rajono jau­nimą

Spor­to klu­bas „Ky­bar­tų jau­nystė“ at­šven­tė de­šimties me­tų ju­bilie­jų. Per šį laikotar­pį or­ganizacija nuolat au­go, plėtėsi ir šian­dien jo nariams su­daromų sąly­gų galėtų pavy­dėti ne vienas spor­tinin­kas.

Šven­tėje – saviškių per­galės
Ky­bar­tuo­se dar nuo tar­pukario laikų yra įsikū­ręs vienas iš seniausių futbo­lo klubų Lietuvo­je „Sveikata“. Tačiau jis daugiausia vienija suaugusius futbo­lininkus, o spor­tuo­ti mėgstantį jaunimą buriančios or­ganizacijos Ky­bar­tuo­se nebuvo. Dėl šios priežasties 2004 m. gruo­dį ir subur­ta „Kybar­tų jaunystė“.

Nepaisant to, kad daugiausiai klubo vaikų lanko futbo­lo treniruo­tes, tačiau jame
spor­tuo­ja ir lengvaatlečiai, šaškių bei šach­matų entuziastai, orientacininkai, smiginio mėgėjai. Juos spor­to paslapčių mo­ko šaunūs treneriai Vy­tautas Valio­kas, Rimantas Kano­pa, Vy­tautas Miknevičius, Rasa Šilkauskienė. Visi jie dir­ba visuomeniniais pagrindais, negaudami atly­ginimo.

Dešimtmečio jubiliejų spor­to klubas paminėjo kaip ir pridera spor­tininkams – aikštėje įvy­ko futbo­lo tur­ny­ras. Jame daly­vavo gimę 2000 m. ir jaunesni bei gimę 2004 m. ir jaunesni vaikai.

Abiejo­se amžiaus grupėse ly­gių nebuvo spor­to klubo „Ky­bar­tų jaunystė“ auklėtiniams. Antras vietas užėmė svečiai iš Lenkijos Olecko miesto, trečias – kauniečiai. Šventėje taip pat daly­vavo jaunieji futbo­lininkai iš Jo­navos bei Kaliningrado srities. Geriausiu 2000 m. gimusių ir jaunesnių spor­tininkų grupėje ky­bar­tiečių ko­mandos nariu pripažintas Paulius Lio­renčas, o viso tur­ny­ro naudingiausiu žaidėju išrinktas dar vienas ky­bar­tietis Ado­mas Vieraitis. Jaunesnių futbo­lininkų grupėje geriausiu
„Ky­bar­tų jaunystės“ žaidėju išeinktas Evaldas Rašimas.

Visi tur­ny­ro daly­viai apdo­vano­ti atminimo medaliais, o ko­mandoms įteiktos taurės.

Var­žy­bų uždary­mo šventėje spor­tininkus sveikino rajo­no meras Algir­das Neiberka, o klubo rėmėjams buvo įteiktos padėkos.

Išmaišę visą Eu­ropą
Šiuo metu ky­bar­tiečių klubas vienija apie 110 spor­tininkų. Nors dauguma jų – vietiniai, tačiau čia treniruo­tis atvyksta ir jaunųjų spor­tininkų iš Vilkaviškio, Virbalio, Alvito bei kitų rajo­no vieto­vių. Klubo nariai nemo­ka jo­kių mo­kesčių, o pati or­ganizacija gy­vuo­ja iš rėmėjų bei 2 pro­c. gy­vento­jų pajamų mo­kesčio. Biudžetą taip pat papildo rajo­no Savivaldy­bės, šalies Futbo­lo federacijos bei Marijampo­lės apskrities futbo­lo federacijos lėšos.

„Per dešimtmetį esame išmaišę beveik visą Euro­pą. Į įvairius tur­ny­rus mus nuolat kviečia Prancū­zijos,Slo­vakijos, Austrijos spor­to federacijos. Tiesa, vieniems vykti į to­limas šalis yra brangu, reikia su kuo nors koo­peruo­tis. Dėl to kar­tais tenka atsisaky­ti šių kvietimų“, – sakė klubo prezidentas V. Valio­kas.

Kad ir kur nuvyktų jaunieji „Ky­bar­tų jaunystės“ spor­tininkai, jie nuo­lat išsiskiria savo pavyzdingu elgesiu tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Ne viename tur­ny­re mūsiškiai buvo pripažinti drausmingiausia ko­manda.

Per visus šiuos metus klubo atsto­vai iško­vo­jo nemažai per­galių. Šiuo metu Ky­bartų „Saulės“ pro­gimnazijos patalpo­se įsikūrusio­je klubo būstinėje puikuo­jasi per 100 įvairiausių taurių ir kito­kių prizų. Didžio­ji dalis iš jų iško­vo­ta futbo­lininkų. Tiesa, apdovano­jimų čia galėtų bū­ti ir daugiau, tačiau or­ganizacijo­je gy­vuo­ja tradicija, kad mo­kyklą baigęs ir klubą paliekantis spor­tininkas turi teisę pasiimti vieną taurę į namus.

„Didžiausias mū­sų laimėjimas – iško­vota galimy­bė daly­vauti 2011 m. Maskvo­je vykusiame prestižiniame „Lo­ko­bo­lo“ futbo­lo tur­ny­re. No­rėdami ten patekti, turėjo­me Trakuo­se įveikti sunkią atranką, kur dalyvavo visų Baltijos šalių atsto­vai. Tik tapę čempio­nais gavo­me teisę vykti į Rusijos sostinę“, – prisiminimais dalijo­si V. Valio­kas.

Au­gina žaidėjus
„Ky­bar­tų jaunystės“ būstinėje dažnai svečiuo­jasi ir jų reikalais do­misi iškilūs mū­sų šalies žmo­nės: olimpinis čempio­nas Vir­gilijus Alekna, ky­bar­tietis, buvęs Lietuvos futbo­lo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kiti ne mažiau žino­mi spor­to atsto­vai.

Klubo nariams daugelis galėtų pavy­dėti ne vien gar­sių spor­to atsto­vų ro­do­mo dėmesio, bet ir sudaro­mų treniruo­čių sąly­gų, vykstančių sto­vyklų. Per metus spor­tininkai vien į sto­vyklas Lenkijos Olecko mieste vyksta po 5–6 kar­tus. Ten pastaty­ti nauji baseinai, futbo­lo aikštė, sudary­tos puikios sąly­gos užsiiminėti lengvąja atletika.

„Su lenkais bendradar­biaujame jau nuo neatmenamų laikų. Mums labai pato­gu vykti pas juos, nes tai klubui nieko nekainuo­ja. Lietuvo­je surengti sto­vyklą mums bū­tų pernelyg brangu“, – tvir­tino V. Valio­kas.

Vaikai spor­to klubą „Ky­bar­tų jaunystė“ lanko ne vien dėl gerų sąly­gų. Čia jie turi galimy­bę ateity­je „išplaukti į platesnius vandenis“. Buvę klubo auklėtiniai Edvinas Stonkus, Tautvy­das Zavickas, Deividas Raulinaitis bei Ro­kas Gudelis lanko ar­ba lankė Kauno futbo­lo akademiją. Į ją planuo­ja vykti ir Paulius Lio­renčas bei Ro­kas Laukaitis. Nemažai buvusių „Ky­bar­tų jaunystės“ futbo­lininkų žaidžia įvairiuo­se klubuo­se Lietuvo­je ir užsieny­je. Pavyzdžiui, Deividas Andriuškevičius
šiuo metu rungty­niauja Anglijo­je.

„Ky­bar­tai neįsivaizduo­jami be futbo­lo. Mes ir to­liau ugdy­sime jaunuo­sius futbo­lininkus suaugusiųjų ko­mandoms, nepamiršdami ir kitų spor­to šakų atsto­vų“, – tvir­tino pašneko­vas.

And­rius GRY­GE­LAI­TIS

Autoriaus nuotr. Vytautas Valiokas džiaugė­si klubo sportininkų iš­kovotais apdovanojimais.

Santaka_20150106_Valiokas

Tomo Ramunskevičiaus nuotr. Jubiliejiniame turnyre triumfavo jaunieji „Kybartų jaunystės“ futbolininkai.

Publikuota: „Santaka“, 2015-01-06


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian