Pamiršusios buities rūpesčius, moterys skina laurus šokių aikštelėje

Kybartų šokių grupė „Amber“ gyvuoja dar tik metus, bet energija, nuolatinis darbas siekiant užsibrėžto tikslo vienija visas kolektyvo nares. Jaunos moterys yra atsidavusios šokiui, tad siekia tobulėti ir nebijo iššūkių.

Sunki pradžia 

Pradžioje įvairaus amžiaus moteris į Kybartų kultūros centrą subūrė didelis noras sportuoti. Jos norėjo užsiimti fizine veikla, aktyviai praleisti laiką, bet neturėjo jokių minčių apie šokius. Sportinės aerobikos vadovei Gretai Meseckaitei net buvo kilę minčių viską nutraukti, nes į pirmąsias treniruotes susirinko vos 3 moterys. Tačiau mergina greitai pakeitė savo nuomonę, nes sportuojančiųjų skaičius ėmė didėti. Moterys iš lūpų į lūpas pradėjo dalytis informacija apie vykstančias treniruotes, taip prikviesdamos vis daugiau žmonių. 

„Visada žinojau, kad naujo darbo pradžia būna sunki, todėl daug vilčių nepuoselėjau. Nors dažnai svajodavau apie merginų šokių grupę, kuriam laikui savo svajones teko atidėti“, – kalbėjo G. Meseckaitė. 

Tik praėjus tam tikram laikui, kai susidarė nemaža žmonių grupė, Greta atkreipė dėmesį, jog sportuojančios merginos yra gana plastiškos, lanksčios, todėl pasiūlė sportą pakeisti šokiu. Greta pasakojo, kad po treniruotės norinčios šokti merginos likdavo dar vienai repeticijai, per kurią mokydavosi įvairių šokių. Taip susibūrė dešimties narių šokių kolektyvas, kurį buvo nuspręsta pavadinti „Amber“. 

Sėkmė konkursuose 

Merginų šokių grupė „Amber“ dalyvauja įvairaus amžiaus kategorijų konkursuose Lietuvoje bei užsienyje, retkarčiais pasirodo per miestų ir miestelių šventes.

Pernai Jurbarke vykusiame šokių festivalyje „Emocijos“ kolektyvas laimėjo pirmąją vietą, o šokių festivalyje „Merry Christmas Baltic Amber Riga 2019“, kuris vyko Latvijoje, merginų pasirodymas buvo įvertintas geriausiai ir jos pelnė „Grand Prix“ taurę. Kybartietės buvo labai nustebusios, kai skelbiant pagrindinio prizo laimėtoją išgirdo savo kolektyvo pavadinimą. 

„Tikrai nesitikėjome laimėti šį prizą, nes pasirodymų buvo labai daug, o vertinimo komisija – griežta ir reikli“, – pasakojo G. Meseckaitė. 

Vadovė minėjo, kad įvairūs laimėjimai dar labiau motyvuoja šokančias merginas, todėl jos planuoja ateinančių metų darbus ir žino, jog pavasarį ir vasarą laukia šokių festivaliai Palangoje, Jurbarke bei kituose miestuose. 

Svajoja šokti poromis 

Šokėjos dažniausiai repetuoja du kartus per savaitę, nors prieš įvairius pasirodymus salėje tenka paplušėti ir ilgiau. Jos džiaugiasi, jog susirinkusios šokti pamiršta visus buities rūpesčius, atsipalaiduoja. Pasak vadovės, moterys labai susibičiuliavo, jų bendravimas užvėrus šokių salės duris nesibaigia. 

Kolektyvo narės kartu ieško audinių suknelėms, kuria sceninių rūbų eskizus. Be to, viena grupės narė yra profesionali vizažistė, todėl atėjus šventiniams pasirodymams savo įvaizdį moterys linkusios patikėti būtent jai. 

„Smagu, kad Kybartuose atradau tokią veiklą, kurios metu galiu pabūti moteriškoje kompanijoje, pasikrauti energijos, pasidalyti tuo, kas mums svarbu. Jaudulys, prakaituojantys delnai, išdžiūvusi burna – viskas kaip ir prieš 15 metų, kai šokau mokykloje, tik jausmas kitas – suaugusi jaučiu didesnę atsakomybę dėl kolektyvo ir bendro tikslo. Šiandien galiu šokti savo malonumui, negalvodama apie įvertinimą“, – pasakojo „Amber“ grupės narė Aistė Brazauskienė. 

G. Meseckaitė prasitarė, jog norėtų suburti šokių kolektyvą, kuriame būtų šokama poromis. Tačiau choreografė apgailestavo, kad provincijoje yra susidariusi stereotipinė nuomonė, neva šokiai – nevyriška veikla. 

Verta paminėti, jog Greta moko šokti ir vaikus. Pasak vadovės, jos ugdytinių tėvai ne kartą yra prisiminę savo jaunystės laikus, kai šokdavo šokių rateliuose, ir yra užsiminę, kad ir dabar norėtų šokti, bet taip ir neišdrįsta suktis poroje ant parketo. 

G. Meseckaitė viliasi, jog vaikai, kuriuos ji moko šokti, galbūt pabaigę mokslus grįš į gimtinę, ir tuomet išsipildys didžioji Gretos svajonė – suburti porų kolektyvą. 

Toma BIRŠTONĖ

Nuotr. iš asmeninio albumo: Šokių grupės „Amber“ vadovė Greta Meseckaitė (pirma iš dešinės) su savo kolektyvu kuria išskirtinius pasirodymus.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-24.


Gyventojai kviečiami pasimokyti kompiuterinio raštingumo

Sausio 27–31 dienomis Kybartų viešojoje bibliotekoje vyks skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems ir pažengusiesiems „Skaitmeninės technologijos TAU: ateik, sužinok, išmok“.

Šie mokymai skirti visiems bibliotekos lankytojams, nes nemokėjimas naudotis kompiuteriu ar naršyti internete žmogui gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Į kursus užsiregistravę asmenys bus mokomi naudotis ne tik kompiuteriu, bet ir išmaniuoju telefonu ar planšete. Kursų pradedantiesiems trukmė – 18 valandų, pažengusieji mokysis tik 6 valandas. 

Per užsiėmimus bus mokoma vaizdžiai pristatyti savo mintis ir sumanymus, pasitelkiant skaidrių pristatymų rengimo priemones. Lektorės supažindins su skaitmeninių pristatymų rengimo pagrindais. Taip pat jos suteiks informacijos apie prekių ir paslaugų įsigijimą bei pardavimą internetu, pamokys ne tik naršyti e. parduotuvėse, bet ir palyginti kainas e. kainų kataloguose. Taip pat supažindins su vartotojų teisėmis ir galimybėmis susigrąžinti pinigus už nekokybišką, netinkamą pirkinį. Kursuose lektorė supažindins su el. bankų teikiamomis paslaugomis. 

Kursų pažengusiesiems programoje bus aiškinama, kaip kiekvienas iš mūsų gali naudotis valstybės institucijų teikiamomis įvairiomis paslaugomis, teikti prašymus, deklaracijas ar užsakyti įvairias pažymas neišeidamas iš namų. 

Pažengusiųjų mokymų programoje didelis dėmesys bus skiriamas įvairių laisvalaikio paslaugų užsakymams internetu, pradedant nuo kelionės planavimo, maršruto sudarymo, transporto bilietų įsigijimo galimybių, baigiant automatiniais vertėjais, orų prognozėmis ir kitomis naudingomis paslaugomis. Mokymų dalyviai sužinos, kaip saugiai bei atsakingai elgtis naudojantis skaitmeniniais įrenginiais ir internetu. 

Mokymuose nagrinėjamos ir atliekamos su gyvenimiškomis situacijomis susijusios praktinės užduotys. Baigę mokymus pradedantieji atlieka testą, skirtą pasitikrinti savo žinias. Visiems dalyviams išduodami kursų baigimo pažymėjimai. 

Į kursus kviečiami įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori geriau pažinti ir išmokti įvaldyti interneto teikiamas paslaugas. Dar vieni mokymai Kybartuose numatomi kovo mėnesį. 

Visus norinčius tobulėti ir mokytis bibliotekininkai kviečia užsiregistruoti Kybartų bibliotekoje arba parašyti asmeninę žinutę į Vilkaviškio viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyrą. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-24.


Duonos, muzikos ir spalvų dermė

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos kolektyvas 2019-uosius metus simboliškai pabaigė susibūręs į meno terapijos renginį „Duona kasdieninė…“

Duona kaip metafora meno terapijoje veikia tiesiogine prasme lyg maistas. Kalbant apie ją galimi netgi fiziniai pojūčiai – skonis ar kvapas. Kiekvienas iš mūsų turime mėgstamą jos rūšį. Iškyla įvairūs atsiminimai, vaizdiniai, emocijos ir jausmai. Duona gali būti ir dvasios „maistu“. Tai, kas užpildo plačiąja prasme: kultūrinė tapatybė, tauta, protėviai, Lietuva.

Plačiau susipažinę su duona, jos svarba žmogui, atlikome praktinę užduotį piešdami savąją duoną ant lapo. Buvo labai smagu matyti pedagogus, įsitraukusius į veiklą. Tvyrojo nuoširdaus bendravimo, atsipalaidavimo atmosfera – laikas buvo leidžiamas kitaip. Pabaigus užduotį diskutavome, dalijomės savo „duona“, įžvalgomis, emocijomis. 

Ankstų renginio dienos rytą su džiaugsmu kolektyvui kepiau duoniukus, kurie buvo dalis sumanymo materialų maistą sujungti su dvasiniu. Pokalbiai prie arbatos puodelio leidžia suprasti, kaip svarbu šiltas, nuoširdus bendravimas. 

Šiuo dailės terapijos renginiu simboliškai užbaigėme kalendorinius metus gimnazijoje, o kitu – pradėjome. 

Kartu su muzikos mokytoja V. Gauriene 2b klasės mokiniams vedėme integruotą psichologijos ir muzikos pamoką, per kurią kūrėme spontanišką spalvų ir garsų simfoniją. Diskutuodami, klausydami muzikos, dirbdami komandoje bei pasitelkdami jausmus, emocijas gimnazistai bendrame lape „sugrojo“ savitą simfoniją. Skambėjo kaip orkestras, kuriame kiekvienas buvo svarbus instrumentas. 

Tai nauja meno terapijos praktika gimnazijoje, kuri sujungia muziką, žmogaus kūno, patiriamų emocijų, jausmų spontanišką išraišką spalvomis „čia ir dabar“ ant lapo. Įdomu stebėti, kai keičiantis muzikos stiliui keičiamos dažų spalvos, ieškoma dar neužpildytų lapo vietų, o gal tiesiog po dažų sluoksniu paslepiama tai, kas jau nupiešta… 

Po spontaniškai sukurtos spalvų ir garsų „simfonijos“ gimnazistai dalijosi potyriais. Kai vienas kalbėjo, kiti klausėsi. Taip mokėmės įsiklausyti ir priimti kito žmogaus nuomonę. Būti išklausytam, išgirstam – tai žmogui labai svarbu. 

Meno terapijos užduotys lavina, atskleidžia, skatina kurti, atrasti save, drąsiai būti, daryti taip, kaip jaučiu, kaip atrodo, jog reikia. Tai saugi priemonė dirbti su savimi bei greta esančiais. Žmogus yra galingas, savitas „instrumentas“, o kaip ir ką „groti“, renkamės patys. 

Audronė JARUTYTĖ 

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos psichologė

Nuotr. Per integruotą psichologijos ir muzikos pamoką gimnazistai kūrė spontanišką spalvų ir garsų simfoniją.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-21.


2019-aisiais Matlaukio kaimo bendruomenė išjudino ir jauną, ir seną

Gyvename skubančių žmonių gyvenimus, sunku prisiminti praėjusią savaitę, o ką jau kalbėti apie metus. Kur kas lengviau prisiminti pasklaidžius užrašus ar nuotraukas, iškart grįžta malonūs prisiminimai. Ką prisiminti iš 2019-ųjų, turi ir visas šimtas Matlaukio kaimo bendruomenės narių bei viso kaimo žmonės ir jaunimas.

Praėję metai buvo kupini ne tik įspūdžių, bet ir veiklos. Įprastą veiklą papildėme naujomis, bet tuo pačiu ir laikėmės tradicijų. Verta priminti, kaip atrodė 2019-ieji pas mus.

Kaip metus pradėsi…

Metus buvo nuspręsta pradėti aptariant aktualijas ir kaimo problemas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Buvo proga situaciją aptarti su meru A.Neiberka, administracijos direktoriumi V.Gavėnu bei jo pavaduotoja D.Rikliene, o jiems ir pamatyti bendruomenės gyvenimą.

Nauji darbai ir pasiekti rezultatai buvo pristatyti ir visuotiniame bendruomenės susirinkime, kuriame naujienas apžvelgė trečius metus prie pirmininkės vairo stovinti Daiva Dubauskienė. Kartu su ja dirbanti 10 narių bendruomenės taryba iš visų jėgų stengiasi gyvenimą kaime papuošti ir papildyti.

Kaip ir kasmet didžiuojamės kaimo ir bendruomenės vardą garsinančia mūsų krepšininkų komanda „Matlaukys“, dalyvaujančia ir pergales savo sąskaitoje kaupiančia Kybartų miesto krepšinio pirmenybėse.

Šioje bendruomenėje nėra bijančių darbo

Vos pabaigę savus darbus, Matlaukio ir aplinkinių kaimų žmonės skuba į visuotines talkas. Pernai, 30 aktyviausių, padėjo išpjauti senus ligotus medžiai ir paruošti malkas bendruomenės namų apšildymui.

O po darbo ne tik duona skanesnė, bet ir laisvalaikis kartu mielesnis. Matlaukio kaimo bendruomenė tęsia tradicines išvykas – „Pažinkime savo kraštą“. Vos baigus pavasario darbus, leidžiamasi į nematytą Lietuvos kraštą. Praėjusio pavasario kryptis buvo Biržai, dvarais, aludaryste, smegduobėmis bei išsaugotu aukštaitišku folkloru garsėjantis kraštas.

Tradicijos buria ir vienija

Todėl jų bendruomenėje netrūksta, pradedant liepos 6-osios paminėjimu sugiedoti Lietuvos himną bendruomenės kieme, prie paminklo išnykusiems kaimams atminti, baigiant poilsio ir edukacinėmis šventėmis. Bendruomenės nariai aktyviai dalyvavo ir Vištyčio regioninio parko surengtame Baltijos kelio 30-mečio minėjime, kur susikibę už rankų apjuosė Vištyčio miestelio Nepriklausomybės aikštę.

Vasarą visų kartų atstovus bendruomenės taryba pakviečia susitikti šeimų sporto ir kultūros šventėse. Praėjusiais metais surengtos „Vasaros žaidynės“ iš kitų švenčių išsiskyrė žygiu į Galkiemį su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Prie šventės prisidėjo ir Vilkaviškio r. sav. Visuomenės sveikatos biuras.

žiugina tai, kad 10 kilometrų žygyje nepritrūko jėgų nei jauniausiai (9 m.), nei vyriausiai (87 m.) žygio dalyvėms. Aktyvias veiklose bendruomenės namuose dalyvavo ir komandos iš viso regiono. Šventę parėmė Vilkaviškio rajono savivaldybę, pagal projektą skyrę 560 eurų ir UAB „Art Glacio“, parėmę savo produkcija.

Pasibaigus vasarai vyko kaimo seniūnaičio rinkimai. Matlaukio ir aplinkinių kaimų žmonės seniūnaičiu pasirinko Robertą Mickevičių, sutikusį eiti šias pareigas jau trečią kadensiją.

Rudens gėrybėmis lepino save ir kitus

Bendruomenės atstovai ir ūkininkai Kybartų kultūros centro surengtoje šventėje „Rudens kermošius“, kur prekiavo pačių užaugintais ar pagamintais maisto produktais. Vaišingosios bendruomenės narės visus vaišino pačių gamintais karštais čeburekais.

Rudens viduryje bendruomenės namuose vyko rudens šventė „Jei ne morkos, tai burokai“. Šventėje buvo atidarytas Matlaukio kaimo bendruomenės istorijos muziejus, kuris paramos lėšų gavo iš Kybartų seniūnijos bendruomenių projekto „Kaimo bendruomenių rėmimas“. Simboliu pasirinktas burokas iškeliavo į bendruomenės pagalbininkų, partnerių ir geradarių namus – juos nuvėlė darbščiosios bendruomenės narės.

Projektai, kurie papuoš gyvenimą kaime

Bendruomenės taryba kasmet teikia paraiškas projektuose, siekiant užtikrinti bendruomenės narių poreikius, pagerinti gyvenimo kokybę. 2019 m. pabaigoje bendruomenė pateikė du projektus ir sulaukė patvirtinimo dėl trečiojo finansavimo.

1) dėl Matlaukio kaimo bendruomenės vaikų dienos centro „Atžalynas“ 2020-2021 metų veiklos finansavimo; 2) dėl maisto gaminimo patalpos įrengimo bendruomenės namuose, gamybai naudojant vietinių ūkininkų teikiamą produkciją, sukurti vieną darbo vietą, pagal programą „NVO sektoriaus verslo kūrimas ir plėtra“. Projekto vertė apie 53 tūkst. eurų.

3) Bus finansuojamas projektas „Sportas – tai sveikata“, kurio įgyvendinimas atidėtas 2020 m. 1 pusmečiui. Bus įsigyta 10 dviračių su šalmais, suorganizuoti du žygiai po Vilkaviškio rajoną, taip pat bus įrengta lauko treniruoklių aikštelė su 6 treniruokliais.

Šventes ir metus užbaigėme kartu

Bendruomenės namuose kaimo moterys – rankdarbių mėgėjos pagamino ne tik kalėdines dekoracijas, bet ratelio veiklą nusprendė tęsti ir toliau, gaminant suvenyrus, dovanėles.

Šventinę nuotaiką kūrė ir Kalėdų senelis su dovanomis, ir vaikų dienos centro „Atžalynas“ paruošta programa. O į senųjų metų išlydėtuves bendruomenės namuose pirmą kartą susirinko beveik 70 bendruomenės narių. Kūrybos nestigę bendruomenės nariai paruošė šventę sau bei kitiems.

Daiva Dubauskienė


Vaikų globos namai – ant pokyčių slenksčio

Kybartų vaikų globos namai šiais metais turėtų keisti savo veiklą ir pavadinimą. Mat šioje įstaigoje jau teikiama kur kas daugiau įvairių socialinių paslaugų ir jos dar plėsis.

Reforma pasiteisino 

Kaip anksčiau rašėme, iki 2023 metų pabaigos visoje šalyje turi nebelikti vaikų globos namų. Jie privalo būti pertvarkomi į bendruomeninius vaikų globos namus. Dėl to rajono Savivaldybė jau yra įgijusi ne vieną butą, kur perkelti ir apgyvendinti vaikų globos namų auklėtiniai. 

Prieš pusantrų metų Kybartų vaikų globos namų ugdytiniai pradėjo gyventi šeimos modelio bendruomeniniuose vaikų globos padaliniuose Vilkaviškyje ir Kybartuose. Dažniausiai vaikai gyvena penkiese atskiruose butuose. Kybartų globos namų direktorės pareigas laikinai einanti Laimutė Bagdanavičienė džiaugėsi, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pakaitomis dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Taip pat vaikus konsultuoja psichologai. 

„Čia dirbantys žmonės vaikams tarsi tėvai. Auklėtiniai jais gali pasitikėti, nebijo atsiverti, žino, jog jais besirūpinantys žmonės niekur nedings. Taip gyvendami vaikai užsitikrina integraciją į bendruomenę, jiems sudaromos galimybės augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos modeliui, galima įgyti savarankiškam gyvenimui svarbių įgūdžių“, – teigė įstaigos vadovė. 

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai mokomi socialinių įgūdžių, įvairiausių buities darbų, supažindinami su šeimos biudžeto planavimo pagrindais. 

„Kiekvienas iš ugdytinių turi asmeninę banko sąskaitą, į kurią pervedami vaikui priklausantys pinigai ir dienpinigiai. Jaunuoliai patys sprendžia, ką norės pirkti. Džiugu, kad vaikai ne tik išleidžia pinigus, bet ir pasitaupo. Planuodami pirkti brangesnį pirkinį tariasi su socialiniu darbuotoju, nors paskutinis lemiamas žodis visada yra vaikų“, – pasakojo direktorė. Ji džiaugėsi, jog pokyčiai yra akivaizdūs ir viskas krypsta gerąja linkme. 

Dienos centras 

Vaikams išsikrausčius į bendruomeninius namus, globos namų pastate liko nemažai laisvų patalpų, todėl atsirado galimybė įgyvendinti kybartiečių pageidavimą įkurti dienos centrą vaikams. 

Lapkričio mėnesį antro aukšto patalpose laikinai įsikūrė vaikų dienos centras, kol tikrosios patalpos, kurios bus pirmame pastato aukšte, dar tik ruošiamos. 

„Jautėme poreikį įsteigti šį centrą, nes tai puiki žaidimų, edukacijų, mokymų, poilsio vieta vaikams. Į dienos centrą gali ateiti vaikai nuo 6 iki 15 metų. Dažniausiai čia jie atlieka namų darbus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, bendrauja tarpusavyje“, – kalbėjo L. Bagdanavičienė. 

Šia įstaiga ypač džiaugiasi tėveliai, nes jiems nereikia sukti galvos, kaip užimti sūnų ar dukrą po pamokų. Artimieji žino, jog čia vaiku bus tinkamai pasirūpinta. Tėvai, kurie nori, kad jų atžalos lankytų šią įstaigą, turi pateikti prašymą, sudaryti sutartį ir jų vaikai šiokiadieniais, nuo 14 val. iki 18 val., laiką galės praleisti dienos centre. 

Direktorė pasakojo, jog dienos centro veikla itin suaktyvėjo paskutinį praeitų metų mėnesį, prieš didžiąsias šventes. Tada vyko adventinės popietės, į kurias buvo atvykęs Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios klebonas kun. Vaidotas Labašauskas. 

Pašnekovė labai džiaugėsi „Neringos palėpės“ įkūrėjos Neringos, skautų organizacijos vadovės Vilijos, jogos mokytojos Eugenijos, savanorių Astos ir Danutės veikla. 

Steigiamos dirbtuvės 

Kadangi pastatas didžiulis, jo erdves norima išnaudoti tinkamai, todėl įsteigtos ir netrukus jame pradės veikti socialinės dirbtuvės proto ir psichikos negalią turintiems asmenims. 

Tai naujas reiškinys, nes tokių dirbtuvių Lietuvoje vos kelios. Kybartiečiai bus vieni iš pirmųjų, pradėsiančių tokią veiklą. 

Jai lėšų buvo gauta iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbto projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuriame dalyvavo Kybartų vaikų globos namų bendruomenė ir tapo projekto partnere. 

L. Bagdanavičienė pasakojo, kad prieš keletą metų buvo renovuota globos namų virtuvė ir jos įranga, todėl kolektyvas nusprendė išnaudoti turimas galimybes. Buvo nutarta į veiklą integruoti neįgaliuosius ir juos mokyti kepti įvairius konditerijos gaminius. 

Vadovė tikisi, jog norinčiųjų mokytis konditerijos paslapčių bus, nes dalyvaujantieji projekte galės save realizuoti, atskleisti gebėjimus ir aktyviau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Socialinių dirbtuvių lankytojams bus mokama 38 eurų stipendija. Numatyta, kad dirbtuvės veiks 3 metus. Planuojama įsteigti profesinės srities gamybos ir paslaugų specialisto, rinkodaros vadybininko, socialinio darbuotojo ir jo padėjėjo etatus. Neįgalieji 5 proc. savo gaminių turės realizuoti, o gaunamas lėšas galės pasilikti dirbtuvių reikmėms. 

„Svajojame kažkada atidaryti savo kepinių kioskelį. Viliuosi, jog atsakingai padirbėję neįgalieji išmoks naujų dalykų, įgis naujų gebėjimų, o galbūt net taps reikalingi įmonėms“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo L. Bagdanavičienė. 

Apgyvendins šeimas 

Likusios vaikų globos namų patalpos bus panaudotos teikiant socialinės priežiūros ir laikino apgyvendinimo paslaugas, kurių prireikė pasikeitus įstatymams. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama efektyviau ginti vaikų teises, leisti jiems augti šeimoje.Nebus nustatinėjamas grėsmės vaikui lygis, o tiesiog tenkinami šeimos ir vaiko poreikiai. 

Tai reiškia, jog iš pradžių bus taikoma laikinoji priežiūra, kurios metu vaiko saugumas bus užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiesiems arba vaikas bus apgyvendinamas su tėvais ar vienu iš nesmurtaujančių tėvų. Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreiptasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos pagalbos priemonės ir tėvai nerodys jokios iniciatyvos keistis. 

Kybartų vaikų globos namų vadovė pasakojo, kad įstaiga yra paruošusi patalpas antrame pastato aukšte, kur bus teikiamos socialinės priežiūros ir laikino apgyvendinimo paslaugos. Specialiai tam įrengti kambariai, virtuvėlė – viskas, ko reikia šeimai. 

„Mūsų kolektyvas labai atsidavęs savo darbui, todėl čia apsigyvensiančioms šeimoms esame pasirengę teikti visokeriopą pagalbą: padėsime žmonėms įsidarbinti, socializuotis, tokias šeimas konsultuos psichologai“, – pasakojo L. Bagdanavičienė.

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Socialinė darbuotoja Silvijana Ažukienė rūpinasi vaikų dienos centro lankytojų laisvalaikiu.

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-20.


Seniūnija planuoja nuveikti daug darbų

Kybartų seniūnas Romas Šunokas tikisi, kad įvykdyti suplanuotus prasmingus šių metų darbus nesutrukdys jokios nenumatytos problemos.

2020 metais planuojama mieste atidaryti Kybartų jaunimo parką. Šioje viešojoje erdvėje numatoma įrengti aikštyną. Jame bus krepšinio aikštelė, poilsio ir nejudrių žaidimų zona su suoleliais, sporto aikštynas su lauko treniruokliais ir šunų vedžiojimui bei dresavimui skirta vieta. 

Taip pat Kybartuose planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Darvino gatvėje, viešąjį tualetą prie miesto autobusų stoties, suremontuoti Eitkūnų ir Tarybų gatvių šaligatvius. 

Šiemet tikimasi pabaigti Kybartų kultūros centro vidaus patalpų remontą, vietos bendruomenei pageidaujant ten įrengti jaunimo užimtumo kambarį ir laisvalaikio užimtumo patalpą. 

Pasak seniūno R. Šunoko, daugiausiai ginčų tarp kybartiečių vis dar kelia tai, kad žadama keisti kai kurių miesto gatvių pavadinimus. Svarstoma Darvino gatvę pervardyti Bažnyčios gatve. Seniūno nuomone, gatvės pavadinimą reikėtų keisti tik iki daugiabučių namų kvartalo, nes gyventojams šis pakeitimas gali sukelti nepatogumų. 

Kol kas galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Diskusijose svarstytinas argumentas, kad Darvino vardu pavadinta gatvė yra vienintelė Lietuvoje, tad pakeitę pavadinimą Kybartai prarastų dalį miesto unikalumo. 

Kaip žinia, miesto bendruomenėje buvo pasvarstymų, kad vertėtų keisti ir Tarybų gatvės pavadinimą, nes daugeliui vyresniosios kartos žmonių žodis „taryba“ asocijuojasi su Tarybų Sąjunga. 

Vienas pagrindinių darbų, laukiančių šiais metais, – įamžinti įžymių kybartiečių atminimą. 

Seniūnas užsiminė, jog yra idėjų sukurti atminimo lenteles ir jas įrengti įvairiose Kybartų miesto vietose, susijusiose su nusipelniusiais miestiečiais. 

Vienas iš garbių žmonių, kuris neabejotinai nusipelnė būti įamžintas Kybartų istorijoje, yra Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius. Šis dvasininkas 1975–1983 m. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje ėjo klebono pareigas. Kardinolo S. Tamkevičiaus atminimą ketinama įamžinti minėtoje bažnyčioje. 

Kitus garsius kybartiečius atminimo ženklais svarstoma pagerbti miesto sode. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2020-01-10. 


Geležinkelio stotyje pristatė bakalauro darbą

Kybartų geležinkelio stoties salėje kraštietė Irma Grigaitytė pristatė pavasarį apgintą bakalauro darbą apie šį neeilinį pasienio miesto objektą.

Nors kai kurie pristatymo svečiai svarstė, kad geležinkelio istorija dar nėra tokia sena, jog jau būtų nugrimzdusi į praeitį, visgi žmonės džiaugėsi, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė I. Grigaitytė, beje, kilusi iš Alvito, susidomėjo šiuo objektu. Jos bakalauro darbo tema – „Kybartų geležinkelio stoties komplekso raidos ypatybės ir panaudos galimybės“. Į renginį gausiai susirinkę kybartiečiai greta seniai žinomų faktų išgirdo ir naujų. 

Pasidalyti savo darbu merginą pakvietė Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, kuris padėjo KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentei I. Grigaitytei rinkti medžiagą bakalauro darbui. 

„Santakos“ inf. 

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr. Alvitietė Irma Grigaitytė šį pavasarį apgynė diplominį darbą apie Kybartų geležinkelio stotį.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Kelių šalių atstovus sujungė universali ir visiems suprantama muzikos kalba

Kybartų „Saulės“ progimnazija dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamos programos „Erasmus+“ mokyklų mainų partnerystės projekte „Muzika visiems“ („Music to all“). Su šio projekto šalių partnerių – Lenkijos, Rumunijos, Kroatijos, Turkijos, Ispanijos atstovais pirmą kartą susitikome Ispanijoje, Ceip Lope de Vega mokykloje Leganes mieste.

Mūsų mokyklai atstovavo anglų kalbos mokytojos Ilona Galeckienė – projekto koordinatorė, Neringa Kastanavičienė ir Daiva Leonavičienė. 

Į projekto atidarymo ceremoniją buvo susirinkę Ceip Lope de Vega mokyklos bendruomenė, Leganes miesto tarybos nariai, vietos žiniasklaidos atstovai ir visų šalių atstovų komandos. Po oficialių sveikinimo žodžių, supažindinimo su projekto tikslais, veiklomis ir laukiamais rezultatais, nuskambėjo Europos Sąjungos himnas, atliekamas mokyklos mokinių, akompanuojant šios ugdymo įstaigos mokytojų instrumentiniam ansambliui. 

Didelį dėmesį projekto dalyviams skyrė Leganes miesto valdžia, surengusi priėmimą miesto rotušėje. Savivaldybės atstovai kalbėjo apie švietimo situaciją, papasakojo apie mokyklų ir švietimo skyriaus bendradarbiavimą, bendrus projektus. 

Ceip Lope de Vega mokykla yra dvikalbė. Joje jau nuo 3 metų vaikai mokomi anglų kalbos, kai kurie mokomieji dalykai dėstomi angliškai. Mokykloje sukurtos unikalios ugdymosi aplinkos. Visi kabinetai aprūpinti naujausia technika ir šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. Ugdymo procesas organizuojamas kitaip nei Lietuvoje: pamokos visų klasių mokiniams kiekvieną dieną vyksta tuo pačiu metu – nuo 9 iki 14 val. Per pertraukas visiems mokiniams privaloma išeiti į mokyklos kiemą. Tarpusavio santykiai tarp visų bendruomenės narių labai artimi ir šilti. 

Vizito metu dalyvavome pamokose, edukacijose ir diskusijose. Buvo labai įdomu būti mokiniais muzikos pamokoje kartu su ispanais penktokais. Muzikos kabinete mokiniai neturi suolų, sėdi patogiai įsitaisę ant grindų. Jie kuria muziką, dainuoja, groja, derina ritmą su šokio judesiu. Mes noriai atlikome ritminius pratimus, improvizavome, šokome kartu su mokiniais. 

Kūrybiškumas, bendradarbiavimas, pagalba vieni kitiems atsiskleidė kūrybinėse dirbtuvėse „Muzikos instrumento iš antrinių žaliavų kūrimas“. Čia dalyvavo ir mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Visi kartu gaminome mušamuosius instrumentus – būgnelius, barškučius, tamburinus iš antrinių žaliavų (pakuočių, vienkartinių indų) ir kruopų. 

Edukacijoje „Universali muzikos ir kitų meno rūšių kalba“ pasijutome kūrėjais: piešėme, klausėmės muzikos, šokome ir vaidinome. Supratome, kad menui nėra amžiaus ribų, visi turime gebėjimų ir talentų, tik reikia mokėti juos atskleisti. 

Šio vizito metu turėjome galimybę susipažinti su Ispanijos sostine Madridu, lankėmės Zarzuelos teatre, kur klausėmės ispaniškos operos „Trys skrybėlės“. Segovijos mieste pamatėme gotikinę XVI amžiaus katedrą, nuostabaus grožio pilį ir akveduką, pastatytą senovės Romos imperijos laikais. Nepaprastu grožiu ir architektūra pasižymi pirmoji Ispanijos sostinė Toledas. Čia susipina europiečių, žydų ir arabų kultūros.

Savaitė prabėgo kaip viena diena, pilna kūrybos ir bendrumo jausmo. Visi projekto partneriai išvyko kupini įspūdžių, pasisėmę idėjų ir pasiruošę įgyvendinti projekte numatytas veiklas. 

Daiva LEONAVIČIENĖ 
Kybartų „Saulės“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Nuotr. Projekto koordinatorė Ilona Galeckienė pasirašo bendradarbiavimo sutartį.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Mokinio projektai pradžiugina ne tik kukliau gyvenančius

Artėjant šventėms aktyvus kybartietis Paulius Norvilaitis vėl pradžiugino tuos, kurie turi mažiau.

Šįkart Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinys su savo kūrybine grupe „Pauliaus projektai“ ir fotostudija „MiMa Photography“ surengė kalėdines fotosesijas visiems norintiems už simbolinį mokestį. Surinkti pinigai buvo skirti pildyti vaikų iš mūsų rajono kalėdines svajones, kurias jie yra užrašę tinklalapyje vaikusvajones.lt. Pavyko išpildyti net 17 norų. Pasak Pauliaus, buvo graudu, kad vaikai šventėms nori ne kažkokių dalykų pramogai, bet striukių, batų. Šie daiktai ir buvo nupirkti už pinigus, surinktus per kybartiečio surengtą akciją. Beje, tinklalapyje vaikusvajones.lt dar liko neišpildytų svajonių. 

Dovanos vaikams buvo išdalytos taip pat netradiciškai – kūrybinė grupė „Pauliaus projektai“ jiems surengė nedidelį šventinį vakarėlį „Hot Pepper“ kavinėje Kybartuose. Čia juos linksmino „Kalėdų Senelio ambasada“ kartu su padėjėja Gameela Grande, prie šventės prisidėjo rėmėjai: „Daugėla ir fotikas“, „Mobili kava ir šalti kokteiliai“, „Obelupių gryčia“, švenčių ir dovanų studija „Karolita“, firminių drabužių išparduotuvė „Dress code“, parduotuvė „Rankinės“ ir kybartietė Rimutė Ližaitienė, dovanojusi šventei eglutę. 

Įdomu tai, kad prieš šią gražią akciją „Pauliaus projektai“ suorganizavo fotosesiją su dainininke Irūna. Atlikėja tarsi tapo gerų darbų reklaminiu veidu. Su dainininke dirbo marijampoliečiai „ALD foto“, „A. J. Make up“ studija ir Kybartuose įsikūrę grožio namai „Stilius“. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-27.


Kardinolas Sigitas Tamkevičius viešėjo jam svarbiausioje parapijoje

Gruodžio 8-oji , Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo šventė, Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai tapo dvigubu džiaugsmu: bendruomenę aplankė kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Į gerai pažįstamą miestą atvykęs pirmąkart po paskyrimo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius Kybartuose aukojo šv. Mišias kartu su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila, generalvikaru mons. Gintautu Kuliešiumi, Vilkaviškio dekanu prelatu Vytautu Gustaičiu, Kybartų parapijos altarista kun. Vaclovu Stakėnu. 


Gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir nemažam būriui atvykusių vilkaviškiečių Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas palinkėjo pamaldžios nuotaikos. Ir tikrai atviras nuoširdumas susirinkusiuosius apgaubė tiek bažnyčioje, tiek vėliau bendraujant agapėje parapijos namuose. 

Kardinolas S. Tamkevičius prieš šv. Mišių auką pastebėjo, kad ši data jam ypatinga ir tuo, kad prieš 44 metus paskirtas Kybartų parapijos klebonu šiuos atlaidus šventė kaip pirmuosius parapijoje, į kurią 1975 m. atvyko tarnauti. 

Šv. Mišiose giedojo parapijos vaikų ir jaunimo choras. Pamaldose dalyvavo Kybartų seniūnas Romas Šunokas ir rajono meras Algirdas Neiberka su žmona Aušra. Meras kardinolui dėkojo už apsilankymą, už moralinį ir dvasinį tvirtumą, už pavyzdį, kaip mylėti Dievą, žmones ir Tėvynę. Dvasininką sveikino jaunimo, parapijos atstovai. Kybartų skautų draugovės draugininkė Vilija Stasaitienė į garbųjį svečią kreipėsi kaip į skautą brolį Sigitą, pasidžiaugė skautiškoje bendrystėje įdiegtomis vertybėmis, kurios Kybartuose perduodamos iš kartos į kartą. 

Kardinolas S. Tamkevičius homilijoje pasidalijo Dievo žodžio išmintimi, o po šv. Mišių padėkojo žmonėms už išsakytus gerus žodžius bei linkėjimus, už bendrą maldą. „Kybartai mano gyvenime paliko ryškią žymę. Prieš 44-erius metus atvykau į parapiją labai nedrąsiai, buvo sunku suprasti, kodėl valdžia paskyrė tokios didelės parapijos klebonu. Buvo minčių, kad čia pabūsiu tik kelias savaites, o paskui bus kalėjimas. Manau, jog mano gyvenimo atvejis rodo, kad reikia laikytis Viešpaties rankos ir leisti, jog jis vestų. Bet ir kai laikomės Viešpaties rankos, nėra garantuota, kad neteks kažkur gyvenime sutikti kryžiaus. Tačiau yra garantija, kad Viešpats lydės visais keliais, kurie bus ir džiaugsmingi, ir erškėčiuoti. Taigi yra labai svarbu pasitikėti Viešpačiu ir leisti, kad jis tave vestų. Tokią žinią ir išsineškite iš šito susitikimo. Liudiju savo gyvenimo pavyzdžiu, kad to laikydamasis nenusivyliau. Žinoma, niekada nelaukiau, nesitikėjau, nemąsčiau apie Bažnyčios paaukštinimą. Svarbiausias paaukštinimas bus pas Viešpatį. O tą išaukštinimą turime gauti mes visi, kurie esame paženklinti Viešpaties vardu. Tegul Viešpats visus laimina“, – Kybartų bažnyčioje atsisveikino kardinolas S. Tamkevičius. 

Šv. Mišioms pasibaigus klebonas V. Labašauskas patikino, kad S. Tamkevičiaus pasėta tikėjimo ir bendruomeniškumo dvasia žmonių širdyse yra gyva ir stengiamasi ją toliau išlaikyti. 

Parapijos namuose agapėje dar daug kas asmeniškai bendravo su kardinolu. Kadangi dalyvavo nemažai jaunimo, svečio buvo paprašyta pasidalyti žiniomis apie kardinolų skyrimus, pareigas, prisiminti patirtus įspūdžius, sužinojus apie paties paskyrimą. Prisiminta ir S. Tamkevičiaus tarnystė Kybartuose, sovietinės valdžios spaudimas bei saugumo persekiojimai. Plojimų ir džiaugsmo šūksnių banga nubangavo, kai kardinolas patikino, jog Kybartai yra jam svarbiausia parapija, antroje vietoje esąs Simnas, kur pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ , ir trečioje – priskirtoji kaip kardinolui Šv. Angelės Meriči parapija Romos mieste. Kanoninis veiksmas – kardinolo įvesdinimas į Šv. Angelės Meriči bažnyčią vyks sausio 26 dieną. Kybartiečiams S. Tamkevičiaus kvietimas dalyvauti šiose iškilmėse labai patiko ir visai tikėtina, kad grupelė piligrimų ryšis tokiai išvykai. 

Kybartų klebonas V. Labašauskas visus susirinkusius ir kardinolą pakvietė į tradicinį kalėdinį renginį, organizuojamą Kybartų bažnyčioje gruodžio 20 dieną, 18 valandą. Kardinolas S. Tamkevičius žmones patikino, kad ateityje į Kybartus atvažiuos dažnai.

Birutė NENĖNIENĖ

Autorės nuotr. Parapijos namuose kardinolas Sigitas Tamkevičius žmonėms papasakojo apie kardinolų skyrimus, pareigas, prisiminė įspūdžius, patirtus sužinojus apie jo paties paskyrimą.

Publikuota: „Santaka“, 2019-12-13.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian