1926-ieji: kai Vilkaviškis ir Kybartai išėjo į Lietuvos sporto areną
1926-ųjų vasara. Lietuva dar tik kūrė savo valstybę, miesteliuose steigėsi sporto klubai, jauni žmonės mokėsi varžytis, treniruotis ir siekti rezultatų. Tarp jų buvo ir Vilkaviškio bei Kybartų sportininkai. Kai 1926 m. rugpjūčio 21–24 d. Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos sporto šventė, į šalies sporto areną kartu su šimtais atletų iš visos Lietuvos išėjo ir mūsų krašto jaunuoliai.
Šventės eisenoje – ir mūsų krašto delegacija
Tai buvo neeilinis įvykis, kuriame dalyvavo apie 380 šalies atletų. Šventę organizavo Lietuvos sporto lyga, o vienas svarbiausių jos tikslų buvo pasirengti 1928 m. Amsterdamo olimpinėms žaidynėms. Buvo sudarytas šventės vykdomasis komitetas, kuriam vadovavo pirmininkas dr. A. Jurgelionis. Programoje buvo numatytos 7 sporto šakos: dviračių sportas, futbolas, vyrų ir moterų krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, šaudymas ir virvės traukimas.
Rugpjūčio 23 d. vyko šventinis paradas, kuriame pasipuošę uniformomis į stadioną žygiavo delegacijos, tarp jų – ir Vilkaviškio LFLS bei Kybartų sporto klubas „Sveikata“, ką tik priimtas į Lietuvos sporto lygą. „Sveikata“ kultivavo ne tik futbolą, bet ir lengvąją atletiką bei dviračių sportą.
Pirmenybėms teisėjavo puiki komanda. Tarp jos narių buvo garbės teisėjas, pirmasis sporto organizacijų steigėjas, pasižymėjęs seniausias sportininkas, veterinarijos gydytojas, generolas leitenantas Jonas Bulota. Beje, jis 1883–1885 m. dirbo veterinarijos gydytoju Prienuose ir Vilkaviškyje, o 1886–1893 m. – Rusijos imperijos kariuomenės karinių junginių veterinarijos gydytoju Vilkaviškyje.
Ši istorija įdomi ne vien dėl skaičių. Už jų – konkretūs žmonės: jauni vilkaviškiečiai ir kybartiečiai.
Sportinės programos itin plačios
Vilkaviškio sportininkai 1926 m. šventėje buvo susiję su Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga – LFLS. Tai buvo viena svarbiausių jaunos Lietuvos sporto organizacijų. LFLS buvo įkurta 1920 m. Kaune ir propagavo įvairias sporto šakas, tarp jų – futbolą, krepšinį ir lengvąją atletiką. 1926 m. LFLS jau turėjo 18 klubų, o jos narių skaičius sparčiai augo.
Tarp šios organizacijos atstovų buvo ir Vilkaviškio atletai. Vienas įdomiausių – H. Rudzinskas, universalusis sportininkas, varžęsis jaunių kategorijoje. Jo programoje buvo net devynios rungtys: 60 ir 200 m bėgimas, penkiakovė, šuolis į aukštį įsibėgėjus, šuolis į tolį įsibėgėjus, šuolis su kartimi, disko metimas, skritulio stūmimas ir ieties metimas. Perskaičius tokį rungčių sąrašą šiandien sunku nesistebėti. Jaunasis sportininkas turėjo būti pasirengęs ir bėgti, ir šokinėti, ir mesti. Specializacija, kokią suprantame šiandien, dar tik formavosi. Sportininkas turėjo būti stiprus, greitas, ištvermingas ir universalus.
Kitas vilkaviškietis – Leonas Rudzinskas – jau priklausė aktyviųjų kategorijai. Jo rungtys buvo 100 ir 200 m bėgimai. Tai buvo klasikinio sprinterio programa.
Dar vienas LFLS atstovas – Petras Kijauskas, dalyvavęs 3 000 m bėgime. Jo pasirinkta rungtis visiškai kitokia nei sprinterių: čia reikėjo ne staigaus greičio pliūpsnio, o ištvermės, tempo ir gebėjimo ilgai išlaikyti pastangas.
Tarp Vilkaviškio sportininkų išsiskyrė ir Vytautas Bulvičius, varžęsis 100 ir 200 m bėgimuose, penkiakovėje, šuolio į aukštį įsibėgėjus, trišokio, šuolio į tolį įsibėgėjus ir šuolio su kartimi rungtyse. Šiandien V. Bulvičiaus vardą pirmiausia siejame su Lietuvos kariuomenės ir pasipriešinimo istorija, tačiau prieš tai jis buvo jaunas sportininkas iš Vilkaviškio krašto.
V. Bulvičius gimė 1908 m. gegužės 5 d. Kunigiškiuose, Keturvalakių valsčiuje. 1927 m. baigė Karo mokyklą, vėliau tapo Generalinio štabo majoru. 1941 m. jis buvo suimtas NKVD ir tų pačių metų gruodį sušaudytas Žemutiniame Naugarde. Todėl žvelgdami į 1926 m. sporto šventės dalyvių sąrašą, galime pamatyti visai kitą Bulvičiaus gyvenimo pusę – aštuoniolikmetį sportininką, bėgantį 100 ir 200 m, šokinėjantį į tolį, į aukštį su kartimi.
Vilkaviškio LFLS gretose buvo ir Bronius Bačinskas. Jaunimo kategorijoje jis dalyvavo septyniose rungtyse: 60 ir 200 m bėgimuose, penkiakovėje, disko mėtyme, skritulio stūmime, šuolyje į tolį įsibėgėjus ir ieties mėtyme. Taigi bent dalis Vilkaviškio jaunųjų atletų buvo rengiami kaip daugiakovininkai. Jų sportinis pasaulis buvo platus – nuo sprinto iki metimų.
Kybartų „Sveikata“ – Suvalkijos pažiba
Kybartų sportinio gyvenimo simboliu tapo sporto klubas „Sveikata“, įregistruotas 1922 m. birželio 10 d. Kybartų šaulių klubo iniciatyva. Jau 1923 m. „Sveikatos“ futbolo komanda buvo laikoma visos Suvalkijos pažiba. Klubas sparčiai stiprėjo ir tapo svarbiu regiono sporto centru.
1926 m. Kaune tarp Lietuvos sportininkų buvo nemažai Kybartų atstovų. Naujokaitis aktyviųjų kategorijoje varžėsi net keturiose rungtyse: 100, 200 ir 400 m bėgimuose bei šuolyje į tolį įsibėgėjus. Edelis Čiževskis pasirodė ir jaunių, ir aktyviųjų kategorijose. Jaunimo grupėje jis bėgo 60 ir 200 m, šoko į tolį, o aktyviųjų grupėje dalyvavo 100 m bėgime. Šalia jo buvo Oskaras Čiževskis, kuris aktyviųjų grupėje taip pat bėgo 100 m.
J. Vabalas – Lietuvos čempionas ir rekordininkas
Bene ryškiausiai iš visų Kybartų krašto sportininkų išsiskyrė Jonas Vabalas. 1926 m. jis buvo nurodytas kaip 98-ojo šaulių būrio Kybartuose sportininkas. Jo programa buvo nepaprastai plati. Jaunių kategorijoje dalyvavo penkiakovėje, 200 ir 1 500 m bėgimuose, šuolyje į aukštį ir į tolį, disko ir ieties metimuose. Aktyviųjų kategorijoje jis dar dalyvavo trišokio, kroso ir šuolio su kartimi rungtyse.
J. Vabalas gimė 1908 m. Daugėlaičių kaime, Kybartų valsčiuje. Vėliau tapo iškiliu sportininku: šuoliuose su kartimi pasiekė Lietuvos rekordą (3,39 m), 12 kartų tapo Lietuvos čempionu lengvosios atletikos rungtyse, 7 kartus gerino šalies rekordus.
1933 m. J. Vabalas baigė slidinėjimo kursus. 1935 m. rugsėjo 3 d. buvo perkeltas į Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyrių, paskirtas KAM stipendininku, kaip sporto specialistas išsiųstas pasitobulinti į Briuselį (Belgija). 1937 m. rugpjūčio 28 d. baigė Aukštąjį karo fizinio lavinimo institutą (Institut Milituire d‘educutiou physigue). Dar studijuodamas 1937 m. Briuselyje karininkų fechtavimo varžybose laimėjo pirmąją vietą, buvo apdovanotas Belgijos kariuomenės medaliu. 1938 m. pirmoje pasaulio lietuvių tautinėje olimpiadoje Kaune paskirtas komendantu, vadovavo olimpiados atidarymo paradui.
J. Vabalo gyvenimas susiejo kelias sritis – sportą, kariuomenę ir fizinio lavinimo pedagogiką. 1926 m. įrašas apie jauną Kybartų sportininką tapo savotišku jo vėlesnio gyvenimo pradžios tašku.
Ir dešimtasis mūsų krašto atstovas iš Kybartų – Julius Kremeris, ilgų distancijų sportininkas. Šventėje jis varžėsi 1 500 m, 3 000 m bei 10 000 m bėgime ir cross country aktyviųjų grupėje. Bet čia jau atsiranda intriga.
Ar tai vienas ir tas pats asmuo?
1920-ųjų pradžioje „Sveikatos“ vadovybę sudarė Geležiūnas, Kremeris ir Baznovas. 1923 m. lapkričio 25 d. Kaune vyko pirmasis Lietuvos futbolo kongresas. Vėlesnėje futbolo istorijos apžvalgoje tarp jo iniciatorių aiškiai įvardijamas Julijonas Kremeris. Greta jo minimi Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas ir Eugenijus Fersteris. Kongrese dalyvavo ir Kybartų sporto sąjunga „Sveikata“.
Kybartų „Sveikatos“ istorijoje Kremeris minimas ne tik tarp vadovybės, bet ir tarp ankstyvųjų komandos žaidėjų: „trys broliai Geležiūnai, Edis ir Oskaras Čižauskai, broliai Glugauskai, Kremeris, Bliumbergas, Vymeris ir vartininkas Aleksa“.
1924 m. birželio 22 d. vyko Lietuvos dviračių pirmenybės. 110 km grupinių lenktynių maršrutą Kaunas–Marijampolė–Kaunas nuvažiavęs per 5 val. 6 min 6 s pirmąją vietą iškovojo Kremeris, atstovaujantis Kybartų „Sveikatai“. Šis jo rezultatas tuo metu buvo laikomas Lietuvos rekordu. Antras liko to paties klubo atstovas E. Malcanas (5 val. 12 min. 6 sek.). Varžybose dalyvavo 15 dviratininkų, iš kurių trys buvo iš Kybartų „Sveikatos“.
1924 m. Lietuva pirmą kartą rengėsi dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Po Lietuvos pirmenybių Kremeris ir jo komandos draugas Malcanas jau buvo iškovoję teisę būti tarp kandidatų į olimpinę dviratininkų komandą, deja, abu kybartiečiai pavėlavo gauti užsienio pasus, ir galiausiai į Paryžių išvyko Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas.
Lietuvos futbolo federacijos istorinėje apžvalgoje nurodyta, kad 1933 m. Leonas Juozapaitis, Julijonas Kremeris ir Valerijonas Balčiūnas buvo paskirti FIFA teisėjais. Tai nepaprastai įdomu. Jeigu tai tas pats Kybartų Julijonas (Julius) Kremeris, o chronologija tam neprieštarauja, sportininko biografija tampa įspūdinga: jis – „Sveikatos“ komandos futbolininkas, sporto organizatorius, Lietuvos dviračių čempionas, kandidatas į olimpines žaidynes, lengvaatletis ir tarptautinio lygmens futbolo teisėjas.
Elena ČEPAITĖ
Istorinė Kybartų sporto klubo „Sveikata“ nuotrauka. 1938 metai.
Publikuota: „Santaka”, 2026-11-17,
