Stanaičių kaime atstatytas istoriją menantis kryžius
Stanaičių kaime (Kybartų sen.) iškilo kryžius, kadaise buvęs svarbiu vietos žmonių tikėjimo, vienybės ir bendrystės simboliu. Ilgainiui sunykęs ir tik senose fotografijose išlikęs kryžius bendruomenės iniciatyva sugrąžintas į savo istorinę vietą.

Istoriją prikėlė senos nuotraukos

Kaip pasakojo Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis, Stanaičiai – ypatingą istorinę ir geografinę reikšmę turintis kaimas. Įsikūręs prie pat Lietuvos ir Rusijos pasienio, Lieponos ir Širvintos upių santakoje, jis nuo seno buvo svarbi vietos gyventojų susibūrimo vieta. Čia anksčiau stovėjęs kryžius simbolizavo ne tik tikėjimą, bet ir aplinkinių kaimų žmonių vienybę, dvasinę stiprybę bei pagarbą savo kraštui.

Deja, bėgant metams kryžius buvo vis rečiau lankomas, juo nebesirūpinta, kol galiausiai istorinis paminklas sunyko. Apie kadaise čia stovėjusį kaimo simbolį priminė tik senos fotografijos ir vyresniųjų gyventojų prisiminimai.

Mintis atstatyti kryžių R. Žemaičiui kilo maždaug prieš metus. Viskas prasidėjo nuo vietos gyventojo Valiaus Kučiausko parodytos senos fotografijos, kurioje buvo įamžintas Stanaičių kryžius ir prie jo susirinkę žmonės. Ši nuotrauka paskatino bendruomenės pirmininką pasidomėti kryžiaus istorija ir galimybe jį atkurti.

Ieškodamas daugiau informacijos, R. Žemaitis bendradarbiavo su Pasaulio kybartiečių draugija. Jos archyvuose taip pat pavyko aptikti fotografiją, liudijančią apie kadaise kaime stovėjusį kryžių. Dar didesnė staigmena laukė Žemaitijoje, kur viešėdamas pas giminaičius vyras rado tą pačią istorinę nuotrauką.

Pamažu iš atskirų prisiminimų ir senų fotografijų ėmė ryškėti istorija apie kryžių, kuris kadaise buvo svarbus ne tik Stanaičių, bet ir aplinkinių kaimų gyventojams. Todėl kilo noras jį ne šiaip atstatyti, o kuo tiksliau atkurti tokį, koks jis buvo anksčiau.

Sugrąžino į istorinę vietą

Kryžiaus atkūrimo darbai buvo patikėti skulptoriui Raimundui Blažaičiui. Siekta, kad naujasis kryžius kuo labiau atitiktų senosiose fotografijose įamžintą kryžių, išsaugotų jo autentišką išvaizdą ir primintų ankstesnių kartų palikimą.

Šešių metrų aukščio kryžius išdrožtas iš ąžuolo, kurį šiam kilniam tikslui padovanojo Rymantas Vaičaitis. Lėšų atkūrimo darbams skyrė Gudkaimio kaimo bendruomenė.

Ne mažiau svarbu buvo surasti ir tikslią vietą, kurioje stovėjo senasis kryžius. Norėdamas išsaugoti istorinį tikslumą, R. Žemaitis į Stanaičius vežėsi vyresnio amžiaus vietos gyventojus, kurie dar prisiminė ir galėjo parodyti jo buvimo vietą.

Taip bendromis pastangomis kryžius sugrąžintas ten, kur stovėjo prieš daugelį metų. Prie šios iniciatyvos prisidėjo ne vienas žmogus – vieni dalijosi prisiminimais, kiti padėjo ieškoti istorinės medžiagos ar pasirūpino praktiniais darbais.

„Ši iniciatyva dar kartą suvienijo žmones ir priminė, kokia brangi yra gimtojo krašto istorija. Juk kiekvienas išsaugotas jos ženklas – tai dalelė praeities, kurią turime perduoti ateinančioms kartoms“, – teigė R. Žemaitis.

Šventė subūrė bendruomenę

Atstatyto kryžiaus pašventinimas tapo gražia ir prasminga švente, į kurią susirinko gausus būrys vietos gyventojų bei savo krašto istorijai neabejingų žmonių.

Šventinė diena prasidėjo šv. Mišiomis Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje. Po pamaldų visi vyko į Stanaičių kaimą, kur buvo iškilmingai pašventintas atstatytas kryžius. Susirinkusieji klausėsi kanklių melodijų, buvo prisiminti krašto istorijos fragmentai, pasakojantys apie vietos žmonių gyvenimą ir praeities įvykius.

Šventei pasibaigus, susirinkusieji buvo pakviesti į Gudkaimio bendruomenės namus. Prie arbatos puodelio netrūko nuoširdžių pokalbių, prisiminimų ir pasakojimų apie praeitį.

R. Žemaitis taip pat buvo parengęs fotografijų ekspoziciją, kurioje atsispindėjo bendruomenės nuveikti darbai saugant krašto istorinį ir dvasinį paveldą.

Stanaičių kryžius – jau trečiasis, kurį savo iniciatyva atkūrė Gudkaimio kaimo bendruomenė. Anksčiau jos rūpesčiu naujam gyvenimui buvo prikelti Šikšnių ir Prapuolenių kaimų kryžiai.

R. Žemaitis įsitikinęs, jog istoriją svarbu ne tik prisiminti, bet ir puoselėti. Juk laikui bėgant nyksta ne tik seni statiniai, bet ir žmonių atmintyje išlikę pasakojimai. Todėl būtina pasirūpinti, kad tai, kas buvo svarbu ankstesnėms kartoms, nebūtų pamiršta.

Toma BIRŠTONĖ

Kęstučio INKRATOS nuotr. Kryžiaus pašventinimo iškilmės subūrė savo krašto istorijai neabejingus žmones.

Publikuota: „Santaka”, 2026-11-17,

lt_LTLietuvių kalba