Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) liepos šeštadienio popietę kybartiečiams pristatė dar vieną atsiminimų leidinį. Knygos autorius, kybartietis Ričardas Janušauskas, savo talentu nustebinęs artimuosius. Autorius gimė 1929 m. Kybartuose, kur gyveno, dirbo ir mirė 2002 m. Jo rankraščiai dienos šviesos laukė beveik du dešimtmečius.

Ilgas kelias į spaustuvę

Apie R. Janušausko užsidegimą rašyti pasakojo jo dukra, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytoja Zita Jasaitienė. „Tėtis visai netikėtai pradėjo vakarais namuose kažką rašyti, manėme, galbūt kažkokie pamąstymai, užrašai ar eilėraščiai. Bet kiekvieno vakaro jo rašiniai pradėjo gulti į visai nemažą krūvą. Ilgai tėtis neleido jų skaityti ir redaguoti. Vieną dieną jis nusprendė, kad reikėtų duoti rajono laikraščio redakcijai užrašus redaguoti. Jo svajonė buvo, kad šie atsiminimai apie gimtąjį miestelį ir pokario gyvenimą pavirstų knyga“, – prisiminimais dalinosi moteris. „Tėtis kreipėsi į žurnalistę Birutę Pavlovienę ir ją atkakliai įtikinėjo peržiūrėti jo rašinius, tačiau sulaukė vienos sąlygos – rankraščiai turėjo būti perrašyti įskaitomu raštu, tuo teko užsiimti mamai. Visgi, išleisti knygą buvo per brangu. Todėl aš visus rankraščius surinkau spausdinimo mašinėle, taip atsirado visi tekstai vienoje vietoje ir buvo saugomi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos muziejuje, kurį prižiūriu jau daug metų“.

Kybartų miesto bibliotekininkės Romutės Bruzbartienės susidomėjimo dėka, dar viena atsiminimų kopija atsirado ir bibliotekoje. Vėliau užrašai pateko į PKD narės Violetos Mickevičiūtės rankas, kuri parengė leidinį spausdinimui. Prisidėjus R. Janušausko artimiesiems, rankraščiai virto leidiniu, kurį paskaityti verta ne tik besidomintiems pokariu, bet ir mylintiems Kybartus.

Ateities kartoms apie Kybartus

Šiltas atsiminimų ištraukas knygos pristatymo dalyviams skaitė V. Mickevičiūtė bei priminė, kad atsiminimų knygos pavadinimas išliko originalus autoriaus sugalvotas, paaiškinant, kad jam Kybartai visuomet atrodė žalias ir gyvas miestelis. Miestelis, kaip ir gyventojai, gerokai pasikeitė nuo autoriaus gyvento laikotarpio, todėl tik iš gyvų istorijos liudininkų, atsiminimų knygų, užrašų ir fotografijų galima sužinoti apie buvusius laikus, todėl tokio palikimo išsaugojimas itin svarbus ateičiai. Tai pabrėžė ir R. Bruzbartienė, teigdama kad nuolat primena bibliotekos skaitytojams užrašyti ir atnešti savo prisiminimus bei prisimena, kaip dažnai tenka išgirsti apie išmestas senolių relikvijas, kuomet tėvų namus tvarko jų vaikai, anūkai ar kiti giminaičiai. Buvęs PKD pirmininkas Leonas Narbutis teigė, kad šeimų relikvijų, atsiminimų, fotografijų išsaugojimas ir pristatymas ateities bendruomenėms yra vienas vis dar svarbiausių draugijos uždavinių. Draugijos patalpose Kybartuose galima pamatyti vis naujas parodų kolekcijas, kurias net iš už Atlanto atsiunčia išeivijos kybartiečiai ar jų artimieji.

Knygos pristatymo popietę užpildė ne tik šilti prisiminimai, bet ir PKD „Senjorų“ ansamblio atliekamos dainos. Autoriaus dukra Z. Jasaitienė, atlydėjusi mamą Janiną Janušauskienę, pripažino, kad jai pačiai buvo labai įdomu skaityti tėčio prisiminimus, kuriuos jis parašė subtiliai, vaizdingai ir paprastai, dėl ko juos lengva skaityti. Norintys įsigyti šią knygą, gali kreiptis į PKD narę Jolitą Ramanauskienę.

Greta ALIŠAUSKAITĖ