Vilniuje, Tolerancijos centre, eksponuojama grafikės Cecilijos Reims darbų paroda, į Lietuvą atkeliavusi iš Prancūzijos.

Grafikos kūrinių autorė C. Reims, gimusi 1927 m. Prancūzijoje, anksti netekusi motinos, augo Kybartuose, senelių iš motinos pusės namuose.

Tolerancijos centro direktorės Ievos Šadževičienės pakviestas, parodos atidaryme dalyvavo ir Kybartų seniūnas Romas Šunokas. „Būtų Kybartuose muziejus, į mus žiūrėtų visa Europa“, – po Cecilijos Reims parodos pristatymo sakė R. Šunokas.

Ekspoziciją atidarė Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau.
C. Reims į parodos lankytojus kreipėsi iš ekrano. Su nostalgija prisiminė nuostabią vaikystę Kybartuose, norą sugrįžti į Lietuvą ir pasimatyti su giminėmis.

Deja, iš artimųjų Lietuvoje gyvi liko tik dėdė ir pusseserė. Išgyveno patyrusieji Sibiro tremtį, o Lietuvoje buvę šeimos nariai tapo holokausto aukomis.

Karo metais, slapstydamasi nuo vokiečių, C. Reims pas Josephą Hechtą mokėsi graviūros meno.
Sužinojusi apie Lietuvoje išžudytą šeimą ir norėdama suteikti prasmės savo saugiam gyvenimui, 1946 m. C. Reims slapta išvyko į Palestiną, kurioje vėl tapo žyde.

Kai gyveno Kybartuose, šeimoje buvo kalbama vokiškai. Palestinoje C. Reims išmoko protėvių kalbą.
Parodos atidaryme Vilniuje, kaip integrali ekspozicijos dalis, buvo demonstruotas režisieriaus Mathieu Chatelier dokumentinis filmas „Žiūrėk, kuo virsta šešėliai“.

Menininkės pasirinkta graviūros forma itin reikli. Jos rankose raižiklis tapo privilegijuotu išraiškos įrankiu, kuriuo buvo sukurti įdomūs siurrealistiniai graviūrų ciklai „Psalmės“, „Ispanijos veidai“, „Metamorfozės“, „Mirties bestiaras“, „Kosmogonijos“, „Kadišas“.

Kybartai Lietuvai ir pasauliui išaugino tris žymius žydų kilmės menininkus: Isaaką Levitaną, Aharoną Aprilį ir C. Reims.
Mieste gimė ir augo žymūs lenkai Emilis Mlynarskis, Varšuvos konservatorijos įkūrėjas, kompozitorius, E. Znamenkofa-Pffuferova, etnologė, Torunės etnografijos muziejaus įkūrėja.

Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius