Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinių komanda per šiuos mokslo metus ketina sukonstruoti šuns roboto prototipą. Galbūt kai kam ir gali pasirodyti, kad ši užduotis nėra labai sudėtinga, tačiau iš tikrųjų norint įgyvendinti tokį sumanymą reikia ne tik daug laiko, bet ir pastangų.

Laukia priemonių

Technologijų mokytoju dirbantis Darius Vaitkevičius nuo šio rudens Kristijono Donelaičio gimnazijoje pradėjo vesti inžinerijos būrelio užsiėmimus. Juos lanko 11 jaunuolių. 3 iš jų gilinasi į automobilizmo ir elektronikos paslaptis, o likusieji 8 specializuojasi robotikos srityje. Paprastai robotikos būreliuose naudojami 3D spausdintuvai, įvairūs skeneriai, modernūs robotai ir kita panaši įranga. Deja, gimnazijoje nieko panašaus nėra. Kol kas. Jau ateinantį pavasarį iš „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lėšų dalis reikiamos įrangos į gimnaziją turėtų atkeliauti.

„Didžioji dalis šalies ir rajono ugdymo įstaigų jau kurį laiką žengia inovacijų keliu ir siūlo savo mokiniams robotikos užsiėmimus. Supratome, kad ir mes negalime stovėti vietoje. Jau esame išsirinkę konkrečias priemones, kurios gimnaziją turėtų pasiekti dar šiais mokslo metais. Iš viso šiam tikslui planuojame skirti maždaug 11 tūkstančių eurų“, – sakė Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

D. Vaitkevičius pasakojo, kad gimnazijoje pradėta nauja neformaliojo ugdymo veikla turėtų tapti puikia repeticija bandomajam technologijų egzaminui.

„Nuo šių mokslo metų pirmoje ir trečioje gimnazijos klasėse buvo pradėta dėstyti pagal atnaujintas ugdymo programas. Mes, mokytojai, patekome į savotiškus spąstus. Tarkime, trečiokams buvo pasiūlyta dėstyti inžinerines technologijas ir pagal jas ruošti vaikus egzaminams. Turėjome galimybę rinktis architektūros, robotikos, elektronikos, automobilizmo ir mechatronikos sritis. Deja, nei vadovėlių, nei kitos metodinės medžiagos šiam reikalui niekas neskyrė. Jei atvirai, būtent dėl šios priežasties pabijojau su savo ugdytiniais nerti į nežinomus vandenis. Pasitarę su direktoriumi nusprendėme vietoje to pasiūlyti vaikams išbandyti savo galimybes inžinerijos būrelyje“, – pasakojo D. Vaitkevičius.

Padovanojo „griaučius“

D. Vaitkevičius – vienas iš tų pedagogų, kurie nuolat gilinasi į naujoves, nevengia eksperimentuoti ir savo vedamose pamokose taikyti naujų metodų. Pasak jo, itin gera paspirtis tobulėti ir žengti į priekį visiems technologijų mokytojams buvo per pasaulinę COVID-19 pandemiją prasidėjęs nuotolinis mokymas.

„Kitų disciplinų mokytojams galbūt buvo šiek tiek lengviau, nes jiems buvo sukurta nemažai nuotolinio darbo priemonių, o mums reikėjo sukti galvas, kaip toliau lavinti vaikų įgūdžius. Juk technologijų pamokoje teorija sudaro tik nedidelę dalį. Čia vyrauja praktiniai užsiėmimai“, – kalbėjo D. Vaitkevičius.

Nuotolinis mokymas pažėrė nemažai netikėtumų bei atradimų. Vienas iš jų – trečiokas Gvidas Baikštys, kurio potencialą D. Vaitkevičius pastebėjo būtent per kompiuterio ekraną. Mokytojas už vaikino nugaros pamatė kabantį lėktuvėlį. Netrukus jis išsiaiškino, kad tai – paties Gvido gaminys.

„Išsikalbėjome ir supratau, kad Gvidas – labai gabus konstruktorius. Jis mėgsta krapštytis, atlikti gana sudėtingas užduotis. Šiemet pasiūliau jam ateiti į robotikos užsiėmimus ir pabandyti sukonstruoti šunį robotą. Jis, aišku, sutiko. Iki tol Gvidas buvo gana uždaras vaikas, o dabar – tikras klasės lyderis. Jis netgi neretai tarpininkauja tarp manęs ir kitų mokinių“, – džiaugėsi D. Vaitkevičius.

Dar prieš pradėdamas vesti inžinerijos užsiėmimus pedagogas Darius Vaitkevičius apie savo norus ir sumanymus išsikalbėjo su Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininku Mariumi Vilemaičiu. Pastarasis palaikė D. Vaitkevičiaus idėją ir padovanojo ne vieną šimtą eurų kainuojančio šuns roboto „griaučius“ – krūvą elektros schemų, varžtukų, laidukų ir kitų smulkių detalių, kurias dabar mokiniams ir reikia sudėti į vieną kūrinį. Jiems ne tik reikia sukonstruoti judantį šuniuką, bet būtina 3D spausdintuvu ir kitomis priemonėmis pagaminti jo išorę. Kitaip tariant – reikia sukurti elektroninio gyvūno įvaizdį. O tai – ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, prie kurio neskaičiuodama laiko ir jėgų dirba visa mokinių komanda.

Papildo vienas kitą

Šiuo metu robotuko kūrimas dar tik pirminėje stadijoje. Visos turimos detalės skaitmenizuojamos, keliamos į kompiuterį. Vėliau bus daromi atitinkami brėžiniai ir tik po to prasidės realių detalių konstravimo procesas. Darbo grupei vadovaujantis Gvidas Baikštys prisipažino mėgstantis iššūkius, o čia – neabejotinai vienas iš jų.

Apie orlaivių remontininko karjerą svajojantis gimnazistas teigė, jog šiame būrelyje įgyta praktika jam neabejotinai pravers ateityje.

„Naujosiomis technologijomis susidomėjau maždaug prieš septynerius metus, kai tėtis padovanojo pirmąjį lėktuvėlio modelį. Po to ėmiau ir pats juos gaminti. Praeitais metais pagal atitinkamą mastelį sukonstravau „Lituanicos“ modelį. Iš pradžių kompiuteriu pasidariau brėžinius, o vėliau kibau į realius darbus. Lėktuvą gaminau iš šildymo medžiagos – tampriojo polistireno“, – pasakojo G. Baikštys.

Praėjusią vasarą jis net moderavo jauniesiems kybartiečiams skirtos 3D stovyklos užsiėmimus, kuriuos inicijavo jau minėtas M. Vilemaitis.

Būtent šioje stovykloje dalyvavo ir dabar gimnazijoje inžinerijos užsiėmimus lankantis Skomantas Baltrušaitis. Apie medicinos arba programavimo studijas svajojantis vaikinas prisipažino, kad būrelis jam labai patinka, jis čia jaučiasi galintis visiškai realizuoti savo sugebėjimus.

Kiekvienas prie šuns roboto dirbantis gimnazistas turi savo užduotis. Visi kartu jaunuoliai puikiai papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, apie inžinieriaus karjerą galvojantis Karolis Šukaitis – puikus matematikas bei konstruktorius. Jo teisingi skaičiavimai praverčia ne vienoje situacijoje. Nuo mažens konstruoti mėgstantis Karolis yra ne kartą tapęs rajoninių technologijų olimpiadų prizininku.

Panašiais laimėjimais gali pasigirti ir Viltė Rimšaitė. Ji pernai tapo rajoninės dailės olimpiados nugalėtoja, tad nenuostabu, jog dabar robotikos būrelyje yra atsakinga už būsimo šuniuko dizainą. Viltė, priešingai nei vaikinai, nesvajoja apie inžineriją, o žada būti animatore.

Inžinerija nedomina ir „komandos smegenimis“ draugų vadinamo bei šiuo metu daugiausiai detalių skaitmenizacijos srityje dirbančio Leonardo Trokino. Jis galvoja apie teisės studijas. Nors būsimi mokslai niekaip nėra susiję su naujausiomis technologijomis, pats Leonardas neslėpė, kad jam labai patinka inžinerijos būrelio veiklos.

„Kybartuose turime labai daug gabių vaikų, su kuriais tikrai toli eisime“, – neabejojo D. Vaitkevičius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Gimnazijos bendruomenės nariai (iš kairės) direktorius Saulius Spangevičius, Skomantas Baltrušaitis, Karolis Šukaitis, Viltė Rimšaitė, Leonardas Trokinas, Darius Vaitkevičius bei Gvidas Baikštys laukia, kada įstaigą pasieks inžinerijos būreliui reikalinga įranga.

Publikuota: „Santaka”, 2023-11-17.