Nedažnai Kybartų kultūrinę padangę nušviečia žymių Lietuvos teatrų artistų pasirodymai. Susitikimas su Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste, operos primadona Bernarda Petravičiūte nebuvo eilinis įvykis Kybartų žiūrovams.

Daugelis esame solistę girdėję teatro scenoje, apie 1970-uosius teko matyti spektaklį „Kaip susigrąžinti vyrą“, kuriame B. Petravičiūtė vaidino Medžę. Prisimenu, kokį pasisekimą tada turėjo jos pasirodymas: lūžo Kybartų kultūros namų salė.

Šį kartą B. Petravičiūtė atvyko į gimtąjį miestą su kita misija: pristatyti savo knygą „Neatplėšti laiškai“. Neseniai leidinio sutiktuvės vyko Kauno muzikiniame teatre.

Sakoma, kad talentingieji turi ne vieną talentą. B. Petravičiūtė įrodė, jog tai tiesa.

Artistės knyga sudaryta iš 6 dalių. Daugiausia puslapių užima pasakojimas apie save ir „malonias smulkmenas“. Antroje dalyje – eilėraščiai, apie kurių atsiradimą solistė sako, kad „jei mintis atbėga netikėtai, ją sueiliuoju. Ir galvoju sau: „Tegul atleidžia man tikri poetai!“

Betarpiškas bendravimas su žiūrovais, kurių daugumą aktorė pažinojo, kūrė šiltą susitikimo atmosferą. Bernarda vedžiojo savo gyvenimo takais, įpindama į emocingą pasakojimą eiles, kurias skaityti pasitelkė buvusią savo mokinę, kolegę solistę Laimą Kuzmickaitę-Milašienę.

B. Petravičiūtės knyga „Neatplėšti laiškai“ – įdomus pasakojimas proza ir eilėmis apie talentingo žmogaus gyvenimą. „Mažos mintys susiplaka į didelę mintį, / tad kartais reikia jas apraminti“, – teigia autorė viename iš savo eilėraščių. Labai muzikaliai skamba jos „Vasara. Largo“, „Pavasaris. Andante“, „Lapkričio etiudas. Andante maestoso“ ir kt.

Knygos pristatymą gražiai papildė Kauno muzikinio teatro artistų, kuriuos B. Petravičiūtė vadino savo draugais, pasirodymas. Kybartuose pirmą kartą skambėjo Viktorijos Smailytės arfa atliekami Vivaldžio, Hendelio kūriniai. Solistė Rita Preikšaitė atliko primadonos mylimą Karmen ariją iš jos debiutinio spektaklio „Karmen“. Įtaigiai skambėjo F. Lou operetės „Mano puikioji ledi“ scena, kurioje dainavo ir pati B. Petravičiūtė. Dainininkei sėkmingai talkino bosiniu trombonu grojęs ir garso operatoriaus pareigas atlikęs Saulius Karka.

Pasiekusi solinės karjeros viršūnę, apkeliavusi visą pasaulį, žymi kraštietė pagerbė gimtąjį miestą – Kybartus dovanodama mums savo išgyvenimus ir meilę.

Kai tarėmės dėl susitikimo su kybartiečiais vietos, primadona pasirinko mokyklą, tarsi rodydama, kad iki šiol gerbia palydėjusiuosius ją į gyvenimą. Talentingoji B. Petravičiūtė visus pavergė paprastumu, šiais laikais neįprastu nesusireikšminimu, optimizmu ir trykštančia meile visiems: bendramoksliams, draugams, giminėms. Eilėraštyje „Išpažintis“ ji teigia: „kaip sakė generolas Raštikis Stasys: / „Atsiminimai mūsų tai yra tas rojus, / jau iš kurio mūs niekad nieks neišvarys…“

Už suteiktą galimybę sušildyti surambėjusias sielas, prisiliesti prie garbingo žmogaus gyvenimo B. Petravičiūtei dėkojo Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, mokyklos atstovas Gintaras Vencius ir kt. Aš esu dėkinga Kybartų miesto bibliotekos darbuotojams, kurie rūpinosi žinios apie knygos pristatymą platinimu. Tačiau buvo kiek apmaudu, kad Kybartų miesto muzikos mokytojai ir kiti atsakingi asmenys nepasinaudojo galimybe susitikti su žymia kraštiete. Informacijos tikrai netrūko: ir puikus Renatos Vitkauskienės straipsnis „Santakoje“, ir žinios būsimą renginį skelbimas laikraštyje.

B. Petravičiūtė džiaugėsi tais žiūrovais, kurie, kaip ji sakė, „buvo nesuvaryti“, o atėjo į šventę, kurių Kybartuose tikrai nebūna per daug. „Šaukštas romantikos praskies prėską gyvenimo košę“, – taip ji įrašė į man dovanotą knygą. Savo „Atvirose mintyse“ menininkė teigia: „Dvasingumas – tai talentas giliai pažinti gyvenimą ir patirtį atiduoti kitiems. O aš sakau pasinaudodama tikrai didele išmintimi: „Dangaus palaimą pelnė tas, kas muziką už darbą pasirinko.“

Dalija Agota KARKIENĖ
Kybartietė