Integruotis į visuomenę romams trukdo mažaraštingumas

Antradienį į Kybartus buvo atvykę keli Tautinių mažumų departamento darbuotojai. Su rajono institucijų atstovais buvo sprendžiamos romų integracijos problemos.

Nepaklūsta standartams 

Spręsti romų integracijos problemas vietinėse bendruomenėse rinktasi ne pirmą kartą, mat Europos Komisijos lėšomis finansuojamas projektas „Romų platforma – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“ vyksta ne vieni metai. 

Tiesa, problemas iš arti matantys kybartiečiai leistų sau suabejoti, ar situacija gerėja. Tačiau susitikimo iniciatorė, projekto tarpininkė tarp romų bendruomenės ir institucijų Birutė Rusevičienė sakė, kad poslinkių yra ir gana ryškių, tačiau kylančios problemos – ilgalaikės, tad jas išspręsti galima tik atkakliai dirbant. 

Pagal Kybartų seniūnijos statistiką, šiuo metu čia gyvena 186 romai. Tačiau žinant šios tautos klajokliškas tradicijas manoma, kad iš tiesų jų Kybartuose yra daugiau nei 250. Pastaruoju metu pastebėta ir Latvijos piliečių, ir grįžusių iš Anglijos, Norvegijos, atklydusių iš Marijampolės ar išardyto Vilniaus taboro. 

Anot renginyje viešėjusios Tautinių mažumų departamento direktorės Vidos Montvydaitės, romų bendruomenė – specifiška, turinti uždarą bendravimo būdą ir kultūrą, todėl bandymas ją įvilkti į vakarietiškus standartus dažnai patiria fiasko ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse. 

Nepažįsta laikrodžio 

Pagrindinė nesusikalbėjimo tarp bendruomenių priežastis, be kultūrų skirtumo, yra romų mažaraštingumas. Dėl šios priežasties romai negali siekti išsilavinimo, nesuvokia Lietuvos teisinės sistemos, negali gauti norimo darbo, tokiais žmonėmis naudojasi nusikalstamos grupuotės, įtraukdamos į savo veiklą. Ypač ši problema tapo akivaizdi po 1990 metų, kai Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje iškilusios nusikalstamos grupuotės įtraukė romus į narkotikų platinimo verslą. 

Romų išsimokslinimo problemą bandoma spręsti ne vienus metus, tačiau institucijos atsiduria uždarame rate – mažaraščiai tėvai nesuvokia mokslo prasmės, dėl to nediegia tokių vertybių savo vaikams. 

Tačiau, anot tarpininkės tarp romų bendruomenės ir institucijų B. Rusevičienės, šiemet problemą pradėta spręsti iš esmės – Tautinių mažumų departamentas skyrė pinigų beraščiams suaugusiems romams mokyti. 

Ko gero, daugeliui sunku suvokti, kad XXI amžiuje Europos viduryje gyvena žmonės, kurie ne tik nemoka skaityti, bet yra tokių, kurie net laikrodžio nepažįsta. Todėl nenuostabu, kad negali vaikų laiku išleisti į mokyklą ar atvykti į darbą, teismą, seniūniją ar pan. – jiems tarpininkas ar darbdavys turi pranešti, kada jau laikas eiti. 

Nemoka kalbos 

Į suaugusiųjų mokymus šiemet užsirašė 10 Kybartuose gyvenančių romų, tačiau šiuo metu mokomi 3. Anot B. Rusevičienės, užsirašiusiųjų raštingumo lygis labai skirtingas, todėl pirmiausia imta mokyti visiškus beraščius. Tarpininkei pavyko įkalbėti vyrus, kad leistų savo moteris lankyti mokyklą. Tad dabar mokslus kremta dvi moterys ir vyras. 

– Patikėkit, mums džiugu, kai iki tol laikrodžio nepažinę suaugę žmonės po kurio laiko išmoksta rašyti sakiniais, – pasakojo B. Rusevičienė. – Viskas būtų vykę sklandžiau, jei ne užklupęs karantinas. Tačiau pagaliau gyvenimas stoja į savo vėžes ir romai jau sugrįžo į mokyklą. 

Kadangi tėvai patys nėra raštingi, problemų kyla ir su vaikų mokslu. Nors suaugę romai moka lietuvių kalbą, ją naudoja tik bendraudami su lietuviais. Iš lietuviškai namuose nekalbančios šeimos patekę į mokyklą romiukai nesupranta, kas aiškinama, nemoka naudotis vadovėliais, nespėja su bendraamžiais, pradinių klasių nesugeba baigti iki vėlyvos paauglystės. Dėl to pripažįstama, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, o tėvai augindami tokį vaiką gauna išmokas. Taigi įsibėgėja užburtas ratas, iš kurio sudėtinga ištrūkti. 

Kaltė – abipusė 

Dėl to, kad vaikai kuo anksčiau išmoktų lietuvių kalbą, romų šeimos skatinamos atžalas leisti į vaikų darželius. Kybartų darželius šiuo metu lanko 8 romų vaikai, nuo rugsėjo lankys dar 5. Romiukai mokosi lietuviškai ir integruojasi tarp darželio bendruomenės. Problemų su darželinukais nekyla – vaikai puikiai priima kitos tautybės ir kultūros bendraamžius, o vieną romiukę grupė išrinko pačia geriausia drauge. 

Šiuo metu rajono ugdymo įstaigas lanko 31 romų tautybės vaikas, tačiau dar 40 Kybartuose gyvenančių vaikų iki 18 metų jokių ugdymo įstaigų nelanko. Kadangi dėl karantino ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, sausus maisto davinius vaikams romės ateina pasiimti pačios, o pasiūlius paimti ir nuotolinio ugdymo priemones dažna atsisako. 

Ne paslaptis, kad suaugę romų tautybės žmonės jaučia diskriminaciją – jų nenorima priimti į darbą, išnuomoti būstą, gyventi kaimynystėje. V. Montvidaitė pripažino, kad problema yra dvipusė – neigiamas požiūris į tautybę formuojasi ir dėl pačių romų nesugebėjimo pritapti prie visuomenės. 

Reikės iškeldinti 

Susitikime dalyvavęs rajono meras Algirdas Neiberka prašė tarpininkų pagalbos dėl romų skiepijimo nuo COVID-19, nes tai bendruomenėje, kuri turi daug socialinių kontaktų ir gali platinti virusą, deja, vyksta vangiai. 

Anot Kybartų seniūno Romo Šunoko, bene didžiausia problema – dalis romų gyvena nuo senų laikų savavališkai užimtuose būstuose. Tačiau seniūnija įpareigota bešeimininkį turtą perduoti valstybės turto bankui. Seniūno galvos skausmas – kur reikės apgyvendinti iškeldintus romus. Žinoma, jie patys iš turto banko galėtų nusipirkti būstus, tačiau pinigų tam neturi – dauguma gyvena iš socialinių pašalpų, nes dirbti nenori. Jie motyvuoja, jog dirbti neišmokė tėvai, o patys to mokytis nenori. 

Beje, Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė pastebėjo, kad romai – individualistai ir kur kas geriau prisitaiko ten, kur gali dirbti vieni, be kolektyvo ir viršininko, planuoti laiką pagal savo poreikius, gauti iškart užmokestį. Vilniuje jie puikiai dirba pavežėjais, taksistais, taip pat romai pageidauja visažisto, kirpėjo, masažuotojo, būrėjo darbo. 

Seniūnas pastebėjo gerą tendenciją: tie romai, kurie grįžę iš užsienio, dirbti nori ir gyvena kur kas turtingiau – netgi įsigyja nuosavus namus. Įdomiausia tai, kad į romų bendruomenę įsiliejusi atvykėlių karta su senaisiais, vargingiau gyvenančiais Kybartų romais nebendrauja. 

Įkūrė restoraną 

Policijos bei pasienio užkardos pareigūnai kėlė romų nusikalstamumo bei nebaudžiamumo problemą. Anot Kybartų užkardos vado Dariaus Mekšraičio, yra tokių romų atstovų, kurie gyvena tarsi paraleliniame pasaulyje: neturi asmens dokumentų, važinėja be teisių, nedraustais ir neregistruotais automobiliais. Pareigūnai neturi įrankių priversti tokius asmenis įgyti dokumentus, o nubaustus už pažeidimus – sumokėti baudas. Kai kurie romai baudų jau sukaupę už dešimtis tūkstančių eurų. 

Tačiau pagal tai, kad dalies romų gyvenimo būdas lietuviams nepriimtinas, negalime daryti išvados apie visą tautą. Tautinių mažumų departamento atstovės tikino bendraujančios su labai išsilavinusiais, darbščiais, turinčiais ypatingų gabumų romais, kurie nori prikelti savo tautos žmones, pakeisti lietuvių požiūrį į juos. 

Departamento direktorė V. Montvydaitė kvietė artimiau pažinti šią klajoklių tautą – besilankant Vilniuje būtinai užsukti į romų kulinarinio paveldo restoraną „Gypsy Lounge & Grill“, kuriame dirba tik romų tautybės virėjai ir barmenai. Restoranas įsikūręs pačioje sostinės širdyje – tarp Rotušės ir Aušros vartų. Jame galima paskanauti ypatingų patiekalų ir pasigrožėti išskirtiniu, tik romams būdingu auksu puoštu interjeru, patirti ypatingų emocijų pabendravus su restorano įkūrėju, garsiu dainininku Ištvanu Kvik.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Tautinių mažumų departamento atstovės Vida Montvydaitė, Birutė Rusevičienė ir Rasa Paliukienė išklausė, kokias problemas dėl romų bendruomenės patiria rajono institucijos.

Publikuota: „Santaka”, 2021-06-18.

lt_LTLietuvių kalba