Ir anksčiau, ir ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje gydymas Lietuvoje, o taip pat ir Kybartuose buvo nepigus. Mažiau kainuodavo gydymasis pas felčerį.

Kai kurie Paprūsės gyventojai, gyvenę ne toliau kaip 12 km nuo Lietuvos ir Vokietijos sienos, Eitkūnuose susirasdavo lietuvių kilmės gydytoją Stučį. Jį pažinojo ir mano tėvelis, kuris dirbo Kybartų pasienio pereinamajame punkte. Mes gyvenome visiškai netoli, gal už poros šimtų metrų nuo valstybės sienos, ir daktaras pas mus nuolat lankydavosi.

Gydytojas Stučys buvo pagyvenęs žmogus, komunikabilus, jis mielai bendravo su mūsų šeima. Kartais pas mus laikinai pasilikdavo dalį pirkinių, daugiausia maisto produktų, ypač – vaisių (obuolių, kriaušių), kurie vokiečiams atsieidavo pigiau nei mėsa. Savo pirkinius mūsų naujasis pažįstamas namo parsigabendavo kiek vėliau, ne turgaus dienomis. Tokias paslaugas teikė ir kai kurie kiti pasienio gyventojai.

Apie gydytoją Stučį sklisdavo visokių gandų, netgi buvo kalbama, kad jis gebėjo ligas nustatyti iš paciento akių. Apie šį daktarą, matyt, sužinojo ir toliau nuo pasienio gyvenę Lietuvos žmonės, tad prispausti negalavimų jie arkliais plūsdavo į Kybartus.

Daugelis jų apsistodavo pas mus ir laukdavo, kada pasirodys gydytojas Stučys. Prisimenu, kad buvo dienų, kai atvykusiesiems gydytis tėvelis viename iš kambarių paklodavo net šiaudų, kad šie galėtų naktį permiegoti.

Kitą dieną atvykęs daktaras žmones konsultuodavo mūsų bute. Toks gydytojo darbas, žinoma, buvo nelegalus. Bet pacientams buvo patogu, tuo labiau, kad Stučys kalbėjo šiek tiek lietuviškai.

Tačiau toks sergančiųjų aptarnavimas tęsėsi neilgai. Matyt, medikas nenorėjo konfliktų su Lietuvos gydytojais. Be to, ir mūsų šeima negalėjo nuolat priiminėti svetimų, sveikatos ieškoti atvykusių žmonių.

Vėliau tėvai neretai prisimindavo mūsų namuose viešėjusius kai kuriuos pacientus, džiaugdavosi, kad jie sveiki ir laimingi.

Vytautas JAKELAITIS
Buvęs kybartietis

Nuotr. Žiema tarpukario Kybartuose. Tolumoje – muitininkų gyvenamasis namas prie pasienio pereinamojo punkto.

Publikuota: „Santaka”, 2013 m. Balandžio 20 d. Šeštadienis