Atšventė 85-metį

Ilgametis JAV lietuvių žurnalistas, populiarių knygų apie sportą autorius, didžiulis kūno kultūros ir sporto entuziastas bei propaguotojas, įvairių renginių organizatorius, sporto klubų įkūrėjas, vadovas bei mecenatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius bei kitų svarbių valstybinių apdovanojimų ir visuomeninių įstaigų įvertinimo regalijų savininkas, JAV Lietuvių žurnalistų sąjungos prezidentas Edvardas Šulaitis spalio 15 d. artimų žmonių, gerų bičiulių ir kolegų būryje atšventė savo 85-ąjį gimtadienį.

Jubiliejaus proga su iškilaus JAV lietuvio, visuomenės veikėjo ir žurnalisto virtuozo įvairių laikotarpių gyvenimo vingiais norime glaustai supažindinti ir jo gimtojo krašto žmones, „Santakos“ skaitytojus, jo talento bei profesinės veiklos gerbėjus.

Gimtinė – Kybartuose

Edvardas Šulaitis gimė 1928 m. spalio 14 d. Kybartuose. Čia jis pradėjo lankyti pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Kybartų gimnazijoje, bet ją baigti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Jo pabaigoje šeimai pasitraukus į Vokietiją, 1947 m. Edvardas baigė lietuvių Kaselio gimnaziją. Vokietijoje jis dirbo, mokėsi, sportavo, save išbandė kaip sporto žinių korespondentas.

1949 m. E. Šulaitis su šeima persikėlė į Šiaurės Ameriką ir apsigyveno Ilinojaus valstijoje, Cicero miestelyje šalia Čikagos. 1953–1955 m. atlikęs privalomąją karinę tarnybą, Čikagos universitetuose studijavo ekonomiką, sąskaitybą, prekybinę vadybą ir žurnalistiką. Baigęs mokslus, aktyviai dalyvavo visuomeninėje, kultūrinėje ir sportinėje Šiaurės Amerikos lietuvių veikloje. Aktyviai įsitraukė į žurnalistinį darbą. Dirbo išeivijos leidžiamuose laikraščiuose „Vienybė“, „Draugas“, „Tėviškės žiburiai“, „Laisvoji Lietuva“, „Dirva“.

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje E. Šulaičio sumanumas ir profesionalumas leido įkurti naujosios lietuvių išeivijos laikraštį „Amerikos lietuvis“, kuris iki šiol yra gana informatyvus ir populiarus.

Sporto entuziastas ir fotografas

Edvardas buvo ir daugiatomės „Lietuvių enciklopedijos“ (Bostonas) redkolegijos bendradarbis, jis taip pat daugelį metų bendradarbiavo „Sporto“ laikraštyje – buvo neetatiniu korespondentu Amerikoje. Edvardo straipsniai dažnai buvo spausdinami daugiau kaip dvidešimtyje JAV, Kanados, Argentinos, Australijos, Didžiosios Britanijos laikraščių ir žurnalų.

E. Šulaitis yra didžiulis kūno kultūros ir sporto entuziastas, propaguotojas bei sumanus organizatorius. 1950 m. jis buvo Cicero lietuvių sporto klubo „Tauras“ vadovas, 1952 m. Čikagos lietuvių futbolo klubo „Lituanika“ steigėjas, o vėliau – ir šio klubo pirmininkas, sporto klubų „Neris“ ir „Perkūnas“ valdybos narys.

Garbus kraštietis ne tik profesionaliai ir produktyviai ištisus dešimtmečius triūsia žiniasklaidos dirvonuose, bet yra pripažintas ir aukštos klasės fotografu, periodikoje išspausdinęs per 6000 nuotraukų. Šis pomėgis buvo ir išliko iki šiol kaip neatsiejama jo žurnalistinio darbo dalis.

Gimtinės patriotas

E. Šulaitis yra didžiulis savo gimtosios šalies patriotas. Puoselėdamas lietuvybę svetimame krašte – išeivijoje, jis ištisus dešimtmečius visomis priemonėmis palaikė glaudžiausią ryšį su tėvyne Lietuva.

Lietuviams laimėjus 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionatus, krepšinis tapo populiariausia sporto šaka ir išeivijoje. Šeštąjį–aštuntąjį dešimtmečiais ŠALFAS (Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga) suorganizavo sėkmingas lietuvių rinktinės išvykas į Pietų Ameriką ir Australiją. Tai paskatino grupę entuziastų (tarp kurių buvo ir E. Šulaitis) 1967 m. organizuoti krepšininkų išvyką į tuometę didžiosios kaimynės aneksuotą Lietuvą.

E. Šulaičio organizuotumas ir sumanumas padėjo užmegzti glaudžius ryšius su tuometėmis Lietuvos kultūros ir sporto organizacijomis, numatyta konkreti išvykos programa (su kuo bus žaidžiama, kokie miestai bus aplankyti ir t. t.). Tačiau rengiant šią išvyką išeivijos dešiniosios politinės jėgos ir jų orientuota visuomenės dalis pasisakė prieš bet kokius kultūrinius ryšius su Lietuva ir savo spaudoje organizavo protesto balsus. Bet vis dėlto patriotiškai nusiteikusi entuziastingoji išeivijos krepšinio komanda nepasidavė spaudimui ir nugalėjusi visas kliūtis išvyko į tėvų žemę.

E. Šulaitis jau daugelį metų ypatingą dėmesį skiria gimtosios Sūduvos kraštotyrai, menui ir literatūrai. Jis yra etnokultūros žurnalo „Suvalkija“ redkolegijos narys, o nuo 2000-ųjų – ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) mecenatas. Jo įsteigtos kasmetinės premijos įteikiamos vieno eilėraščio konkurso „Lygiadienio giesmė“ laureatams ir LNRS geriausių poezijos, prozos bei kūrinių vaikams autoriams. Jo dėka išugdyta apie 30 šios nominacijos vertų rašytojų, dabar gerai žinomų literatūrinėje Lietuvoje. Materialinę paramą yra gavusi ir dešimties tomų respublikinio poezijos almanacho „Ten, sidabro vingy…“ (2000–2009) leidyba.

Įvertinimas

Už nuopelnus gimtai šaliai bei lietuvybės puoselėjimą lietuviškos žurnalistikos patriarchas E. Šulaitis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, LTOK „Olimpine žvaigžde“, Lietuvos Respublikos Prezidento padėkomis, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvių kultūros tarybos medaliais ir kitomis aukšto pripažinimo regalijomis.

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas parengė spaudai ir išleido enciklopedinio turinio knygą „Lietuvybės riteris, sporto metraštininkas“ (2008).

Šis kuklus apibendrinantis straipsnis verčia mus susimąstyti ne tik apie tai, kiek gali nuveikti per savo gyvenimą vienas asmuo, bet ir apie tai, kaip istorinių skersvėjų atplėštas nuo savo gimtinės vienas kuklus žmogus, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbantis savo srityje, sugeba pavirsti ištisu kultūros reiškiniu net svetimoje terpėje – toli nuo Tėvynės.

Dr. Remigijus NAUŽEMYS
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, Vilniaus universiteto docentas