Jaunojo dainininko sėkmė garsina gimtąjį Kybartų miestą

Vienuolikmečio kybartiečio Bernardo Kriščiūno biografijoje – ne vienas muzikinis laimėjimas. Praėjusiais metais solistas dalyvavo LNK televizijos projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“, o visai neseniai antrą kartą tapo respublikinio konkurso „Dainų dainelė“ laureatu.

Pirmoji mokytoja – sesuo 

Bernardo atliekamas dainas galima išgirsti dažname renginyje ar miesto šventėje. Berniukas jau ketverius metus dalyvauja Kybartų kultūros centro vaikų popchoro „Spindulys“ veikloje, taip pat papildomai mokosi dainuoti pas šio kolektyvo vadovę Irmą Menčinskienę. 

Mokytojos ir mažojo dainininko draugystė užsimezgė ne iš karto. Kaip sakė pati I. Menčinskienė, pradžioje būta visko: ir nesusikalbėjimų, ir menkų ginčų, tačiau dabar pedagogė bei jos mokinys pažįsta vienas kitą iki širdies gelmių. 

„Bernardas – išskirtinis vaikas, gamtos apdovanotas, su juo labai daug dirbti nereikia. Užtenka tik pakreipti tinkama linkme, ir jis viską padaro, todėl galima žinias į jį dėti kaip į maišelį“, – gražių žodžių negailėjo vokalo mokytoja. 

Vis dėlto I. Menčinskienė nėra pirmoji berniuko ugdytoja. Nuo trejų metų dainuoti jį skatino sesuo Morta. Bernardo mama Eglė prisiminė, kad vyresnėlė pastatydavo mažąjį broliuką šalia savęs, įduodavo mikrofoną ir liepdavo ne tik jam dainuoti, bet ir pati prisijungdavo. Pirmieji šeimyniniai koncertai būdavo rodomi giminaičiams, o neilgai trukus sesers paruoštas penkiametis pasirodė Kybartų kultūros centre vykusiame Motinos dienos koncerte. „Net ir dabar, kai tik dukra grįžta iš Danijos, jiedu griebia mikrofonus ir kartu dainuoja, dainuoja, dainuoja… Muzikalumą ir balsą mano vaikai greičiausiai paveldėjo iš savo močiutės“, – pasakojo mama. 

Platus balso diapazonas 

Bernardo balsas aukštesnės tonacijos, tačiau, pasak vadovės, apima gan platų diapazoną, tad berniukas gali dainuoti tiek aukštesnio, tiek žemesnio balso reikalaujančius kūrinius. Gražaus tembro savininkas neslepia, kad jam patinka įvairios dainos, todėl nesirenka jų pagal „patogumą“. 

„Mėgstu dainuoti aukštesnes natas, žemesniu balsu ne taip smagu, bet žinau, kad tai reikia daryti, turiu tobulėti. Šiaip su vadove renkamės kontrastingas dainas, kur galiu ir aukščiau, ir žemiau dainuoti“, – samprotavo B. Kriščiūnas ir sakė, kad mėgstamiausia jo daina yra Maiklo Buble „Sway“ (liet. linguoti, siūbuoti). 

Be choro pamokų, Bernardas taip pat lanko Vilkaviškio muzikos mokyklą Kybartuose, kur pas mokytoją Rūtą Burbienę mokosi groti fortepijonu. Taip pat eina į neformaliojo švietimo choro užsiėmimus Marijampolės marijonų gimnazijoje. Šitą mokyklą kybartietis pradėjo lankyti šiais mokslo metais. 

Bernardas suskubo pajuokauti, kad tėvai nori juo atsikratyti ir išnuomoti butuką Marijampolėje. Visgi mama Eglė sūnų nuramino, jog dar teks paūgėti, pagyventi su tėvais ir toliau iš gimtųjų Kybartų kas dieną keliauti į Marijampolę. 

Mieliausia dainuoti gimtinėje 

Laimėjimų B. Kriščiūnas spėjo sukaupti visą šūsnį. Berniuko vardas skambėjo ne viename konkurse ar festivalyje, o laimėti diplomai ir taurės puošia visas namų sienas. Pasiteiravus jaunojo dainininko, koks laimėjimas jam buvo pats įsimintiniausias, atsakė, kad visi pasiekimai svarbūs, tačiau labiausiai patinka tiesiog būti scenoje. Deja, prasidėjus pandemijai koncertiniai pasirodymai bei konkursai buvo perkelti į virtualią erdvę, o tai atėmė dalį žavesio ir sceninio jaudulio. 

„Jam reikia scenos, todėl buvo sunku per karantiną. Nesitvėrė savyje, sėdėjo namuose ir nežinojo, ko griebtis. Juk repeticijos – šventas dalykas. Klausiau: „Bernardai, tu man paaiškink, kodėl tave taip traukia scena?“, o jis man ir sako: „Supranti, mama, nemoku paaiškinti. Aš be jos tiesiog negaliu“, – pasakojo E. Kriščiūnienė. 

Nenuostabu, kad taip mylėdamas sceną Bernardas retai kada jaučia jos baimę, todėl mėgsta koncertuoti tiek didelėms, tiek mažesnėms auditorijoms. Visgi vaikas prasitarė, kad savas miestas ir savi žmonės tarsi padeda lengviau atlikti pasirodymą, todėl labiausiai mėgsta dainuoti renginiuose Kybartuose. Bernardo dalyvavimą konkursuose kybartiečiai palaiko itin aktyviai – balsuoja elektroninėje erdvėje, negaili pagyrų. Už tai tiek jaunasis dainininkas, tiek jo mama yra labai dėkingi. 

Dalyvavo projekte 

Dėl scenos traukos paauglys jau keletą metų prašė tėvų leisti jam dalyvauti LNK televizijos projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“. Šie sutiko, tačiau nenumanė, kad iki gyvųjų perklausų pasirodymo teks net pusę metų važinėti į Vilnių ir pereiti ne vieną papildomą atranką. Nors Bernardui tąkart pasisekė, nes į jį atsisuko net keli teisėjai, muzikinis kelias su mentore atlikėja Monique nutrūko antrajame etape. 

Nesėkmė Bernardo ūpo nenumušė. Šiemet jis antrą kartą sudalyvavo respublikiniame „Dainų dainelės“ konkurse ir tapo laureatu. Iš 217 dalyvių kompetentinga komisija išrinko 19 laureatų, kurie pasirodys baigiamajame koncerte Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre birželio 12 d. Likę laureatai bus išrinkti papildomu žiūrovų ir komisijos balsavimu. Belieka tikėtis, kad ne tik B. Kriščiūnas, bet ir kiti Vilkaviškio kraštui atstovavę solistai pelnys laureatų vardus. 

E. Kriščiūnienė labai džiaugėsi sūnaus veiklomis, tačiau pripažino, kad visiems šeimos nariams tenka nemenkai pasistengti, kad Bernardas visur suspėtų, ir akcentavo, kad vadovės I. Menčinskienės nuoširdus darbas ir atsidavimas yra neįkainojami. 

„Visi prisidedame, bet turbūt vargiai ar Bernardas būtų tokiame skaičiuje konkursų ir renginių dalyvavęs, jeigu ne Kybartų kultūros centro pagalba. Juk dažnai reikia susimokėti už dalyvavimą konkurse“, – įstaigai dėkojo E. Kriščiūnienė. 

Mėgsta piešti, kolekcionuoti 

Be dainavimo, Bernardui nesvetimos ir kitos veiklos. Berniukas lanko dizaino būrelį, mėgsta piešti, užsiima grafika bei tapo. Dažniausiai po repeticijų ar dažnų koncertų jis ima popieriaus lapą, mėgstamą priemonę ir piešia, nes tai padeda atsipalaiduoti. Nupieštus kūrinius Bernardas paprastai kam nors dovanoja, todėl namuose jie neužsilieka. 

„Piešia, ir kai mama uždraudžia naudotis kompiuteriu ar telefonu. Visko būna kaip ir visiems vaikams: tai mokymosi rezultatai suprastėja, tai per ilgai su telefonu sėdi“, – pasakojo penktoko mama. 

Naudojimąsi kompiuteriu tėvai riboja ir prieš koncertus – turi pailsėti vaiko galva. Šeima dažniausiai žiūri filmus, eina pasivaikščioti ir, žinoma, saugo solisto balsą, todėl su ledų porcija prieš koncertą Bernardo nepamatysime. Dėl balso tenka atidėti ir vasarines maudynes šaltame vandenyje. 

Vadovė I. Menčinskienė džiaugėsi, kad rūpestingos mamos dėka Bernardas nėra praleidęs nė vieno koncerto. 

„Po koncerto visada perku „Frozen fanta“, – pabrėžė Bernardas, kaskart įsigyjantis ledinio šerbeto gėrimą. 

Smalsus vaikas domisi kristalais, turi ametisto, kvarco pavyzdžių ir svajoja kolekciją plėsti. Taip pat mėgsta japoniškus, kinietiškus patiekalus ir užkandžius, todėl išvykęs į didesnį miestą stengiasi su mama ir vadove užsukti jų paskanauti. 

„Kolekcionuoju japoniško „Ramune“ gėrimo buteliukus. Man patinka jų dizainas. Norint limonadą atidaryti reikia ne atsukti, o įstumti specialų stiklinį kamuoliuką, kuris sukelia burbuliukus“, – apie savo kolekciją pasakojo Bernardas. 

Ateities planų B. Kriščiūnas turi visokių. Šiuo metu svajoja studijuoti piešimą ir gilintis į animaciją, tačiau kaip pats sako: „Liko dar penketas, šešetas metelių, todėl galiu ir persigalvoti.“ 

Simona SIMANAVIČIENĖ

Eglės KRIŠČIŪNIENĖS nuotr. Kybartietis Bernardas Kriščiūnas „Dainų dainelės“ konkurso laureatu tapo jau antrą kartą.

Publikuota: “Santaka”, 21022-05-17.

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba