Iš Kybartų kilęs, o dabar Kaune gyvenantis Naglis Miknevičius rajono gyventojams geriausiai žinomas kaip buvęs profesionalus futbolininkas, o dabar – futbolo klubo Kybartų „Sveikata“ treneris. Vis dėlto šiuo metu jis turi ir daug svarbesnių pareigų. N. Miknevičius yra vienas iš karštosios koronaviruso linijos 1808 operatorių. Kasdien vyrui tenka atsakyti į šimtus dėl savo ar artimųjų sveikatos susirūpinusių žmonių skambučių.

– Papasakokite, kaip patekote į karštąją koronaviruso liniją? 

– Karštoji koronaviruso linija atsirado dėl to, kad prasidėjus pandemijai greitosios medicinos pagalbos linijos ėmė lūžti nuo sutrikusių žmonių skambučių. Gyventojai tuo pačiu numeriu skambindavo ne tik dėl skubios pagalbos, bet ir norėdami sužinoti naujausią informaciją apie koronavirusą. Teko kurti naują liniją. 

Paskelbus karantiną laikinai nutrūko ir kai kurios mano veiklos. Atsirado daugiau laisvo laiko. Kaip tik pamačiau skelbimą, kviečiantį savanorius prisijungti prie karštosios koronaviruso linijos. Keletas pažįstamų jau ten savanoriavo. Tarp jų – ir mano dukterėčia. Iš pradžių kiek abejojau savimi, bet šiame darbe mačiau prasmę. Pamenu, jog labai bijojau pirmojo skambučio, tačiau greitai visos baimės išgaravo. 

Vasaros pradžioje buvo nuspręsta atsisakyti savanorių. Juos pakeitė žmonės su darbo sutartimis. Sukontroliuoti savanorių srautus buvo gana sudėtinga, o čia reikėjo galinčiųjų nuolat dirbti. Kadangi jau turėjau patirties, nusprendžiau kandidatuoti į darbo vietą. Darbo pokalbis ilgai netruko. Mūsų pokalbiai su skambinančiaisiais yra įrašinėjami, tad vadovai jau žinojo, kaip aš dirbu. Niekada nesigailėjau šio pasirinkimo. 

– Ar darbas pavasarį skyrėsi nuo dabartinio? 

– Dabar skambinantieji apie koronavirusą žino daugiau, nei pačioje pandemijos pradžioje. Pamenu, kaip pavasarį paskambino viena iš Šveicarijos grįžusi moteris, kuri jautė viruso simptomus. Tuo metu tai atrodė kažkas neįtikėtino, nes sergančiųjų dar daug nebuvo. Dabar jau į liniją įprastai skambina užsikrėtę virusu arba turėję kontaktą su sergančiaisiais. 

Anksčiau linija veikė ištisą parą, todėl dažnai naktimis sulaukdavome galimai alkoholio pavartojusių piliečių skambučių. Dabar mūsų operatoriai dirba kasdien, nuo 8 iki 20 val., tad dažniausiai tie, kas skambina, tai daro dėl rimtų priežasčių. 

– O kaip Jums pačiam pavyksta susigaudyti nuolat besikeičiančiose tvarkose? Ar yra tekę klaidingai informuoti žmones? 

– Dabar jau puikiai žinau, kaip atrodo „e-seimas.lrs.lt“ nutarimai, nors niekada nemėgau jų skaityti. Ten dažniausiai viskas būna labai painiai surašyta. Dirbdamas tokį darbą privalau būti informacijos sraute. Net ir per laisvadienius retai atitrūkstu nuo naujienų. 

Neneigsiu, kartais pasitaiko klaidų. Dažniausiai jos būna techninės. Pavyzdžiui, neteisingai į sistemą įvestas skambinančiojo numeris. Iš to gimė ne viena sąmokslo teorija, kai operatorius per klaidą ne tam žmogui išsiuntė žinutę su tam tikra informacija. Dabar, siekdami išvengti tokių klaidų, visada prašome, kad pats žmogus garsiai pasakytų savo telefono numerį, nors iš tikro jį matome kompiuterio ekrane. 

Visai neseniai kolegė net tris asmenis klaidingai informavo apie grįžtančiųjų iš Jungtinės Karalystės tvarką. Teko perskambinti ir patikslinti informaciją. Man taip pat yra tekę tą daryti. Pavyzdžiui, kartą paskambinusi moteris pasiskundė, kad Rokiškyje nėra laisvų vietų atlikti COVID-19 testą, tad paprašė ją užregistruoti į Biržus. Tą ir padariau. Tik po to išsiaiškinau, kad taip elgtis negalėjau. Teko perskambinti ir atsiprašyti už klaidą. 

– Kiek vidutiniškai per dieną sulaukiate skambučių? 

– Neretai man tenka bendrauti su rusiškai kalbančiais asmenimis, o dėl tam tikrų kalbos subtilybių šie pokalbiai trunka šiek tiek ilgiau nei su lietuviais. Dėl to vidutiniškai per savo pamainą atsakau į 80–100 skambučių. Rekordas – 180 skambučių per dieną. Kai kuriems kolegoms tenka ir po 200 kartų pakelti ragelį. Daugiausiai skambučių sulaukiame pirmadieniais. Žmonės dažniausiai skambina darbo valandomis. Rytais, vakarais ir savaitgaliais linijos apkrautos mažiau. 

Bene sunkiausia dirbti buvo spalio pabaigoje bei lapkričio pradžioje. Tada linijos lūžo nuo skambučių kiekio. Pamenu, kaip kalbu su vienu žmogumi ir matau, kad dar eilėje laukia bent 30 skambinančiųjų. Tuomet žmonės po kelias dešimtis kartų skambindavo mums, kol pavykdavo susisiekti. Reikia pripažinti, kad mūsų stotis tada labai greitai išsprendė visas problemas. Į pagalbą buvo pasitelkti kariai savanoriai, sumažėjo kai kurių skaitomų tekstų apimtis, dalis operatorių perkelta dirbti į namus. 

– Kas svarbiausia tokiame darbe? 

– Išlaikyti šaltą protą bei greitai orientuotis. Taip pat svarbu kuo maloniau bendrauti su žmonėmis. Jiems streso ir taip pakanka. Kartais skambinantieji nevengia kalbėti pakeltu tonu. Svarbu išlaukti tos akimirkos, kol jie nusiramins. Dažniausiai tai pavyksta. Pasitaiko atvejų, kai dėl ko nors supykęs žmogus neišklausęs mūsų numeta ragelį. Šiame darbe svarbi ir empatija. Juk su garbaus amžiaus pašnekovu tenka kalbėti visai kitaip nei su jaunu žmogumi. Pokalbiai su vyresniaisiais dažniausiai trunka ilgiau.Naglis Miknevičius: „Visiems patarčiau daugiau laiko praleisti lauke.“

– Tikriausiai toks darbas išvargina. Kaip pailsite po jo? 

– Dažnai grįžusiam vakare namo norisi tiesiog tylos. Kiekvieno skambinančiojo problemos – individualios. Tenka jas visas išklausyti. Kartais tai labai išsunkia. „Pravėdinti“ galvą padeda ir keliavimas po nepažintas savo savivaldybės vietoves. Apskritai, mums pateikiama daug negatyvios informacijos, kuri taip pat gali neigiamai paveikti sveikatą. Reikia stengtis nuo jos atsiriboti. Visiems patarčiau daugiau laiko praleisti lauke. Net Kybartuose gyvenantys mano garbaus amžiaus tėvai net iki keturių kartų per dieną eina pasivaikščioti. Taip elgtis reikėtų visiems. 

– Ar teko sulaukti kokių nors neįprastų skambučių? 

– Bene liūdniausia akimirka buvo, kai paskambinęs žmogus paprašė išregistruoti jo artimąjį, nes COVID-19 testo jam jau neprireiks… Būna žmonių, kurie skambina tik tam, kad išlietų savo susikaupusį pyktį, bet būna ir tokių, kurie dėkoja už atliekamą darbą. Kartais pasitaiko ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, sykį paskambino supykusi moteris, kuri gavo žinutę, jog jai reikia izoliuotis. Ji įtikinėjo, kad su sergančiaisiais neturėjo jokių kontaktų. Bekalbant išsiaiškinome, kad žinutė skirta jos mokyklinio amžiaus dukrai, turinčiai tokius pačius inicialus, kaip ir ji. Dažnai nepilnamečiams vaikams skirtos žinutės siunčiamos jų tėvams. 

Tekę bendrauti ir su įžymiais žmonėmis. Pavyzdžiui, kartą man į liniją paskambino olimpinis čempionas. 

Gal 4 ar 5 kartus pokalbio metu supratau, jog bendrauju su pažįstamais asmenimis. Sykį skambino vilkaviškietė dukterėčia, o kartą – Kybartų „Sveikatos“ žaidėjas. Skambinančiuosius iš Suvalkijos regiono nesunku atpažinti pagal akcentą. Pastebėjau, kad „žemiečiai“ yra konkretesni nei kitų regionų gyventojai. 

– Ar pasitaiko melagingų skambučių? 

– Pavasarį, kai dirbome visą parą, jų buvo daugiau nei dabar. Naktimis besilinksminantys žmonės mėgsta „pokštauti“. Aišku, kartais gali pasirodyti, kad skambinantysis yra galimai išgėręs, tačiau negalima jo iš karto teisti. Tam tikrais atvejais jo kalba gali būti paveikta dėl įvairių sveikatos sutrikimų. 

Bet pasitaiko ir išties išgėrusių asmenų. Kartą paskambino sunkiai liežuvį verčianti moteris ir prašė ją užregistruoti į artimiausią punktą dėl COVID-19 testo. Ji teigė norinti išvykti į užsienį, todėl privalo gauti neigiamą testo atsakymą. Tokiais atvejais žmogus pats turi registruotis į privačias klinikas. Net kelis kartus bandžiau tą paaiškinti, kol kitame laido gale išgirdau vyrišką keiksmažodžių tiradą ir prašymą moteriai baigti pokalbį bei eiti virti dešrelių. Neiškenčiau nesusijuokęs. 

Kartais sulaukiame pašmaikštauti norinčių vaikų skambučių, tačiau visada perspėjame, kad pokalbiai įrašomi ir, jeigu ką, skambinančiojo telefono numerį galime perduoti policijos pareigūnams. 

– Ką pats galvojate apie valdžios taikomas priemones kovoje su pandemija? 

– Pavasarį su koronavirusu susitvarkėme gerai, tačiau vėliau atsipalaidavome. Dėl antrosios bangos įžvelgiu tiek gyventojų, tiek valdžios atstovų kaltę. Gali būti, kad po 10 metų kai kurios dabar taikomos priemonės atrodys visiškai bereikalingos, tačiau, kol tai suprasime, turės praeiti nemažai laiko. 

Esu pastebėjęs, kad dalis žmonių neigia virusą, tačiau vos jų artimųjų rate atsiranda sunkus atvejis, jų retorika pasikeičia. Palinkėčiau visiems neprarasti optimizmo, tačiau ir nereikėtų vaidinti didvyrių. Jei šiuo metu negalima migruoti per skirtingas savivaldybes, tai ir laikykimės šių reikalavimų! Šis virusas – tarsi ruletė. Vienus jis paveikia sunkiai, kiti nejaučia jokių simptomų, bet kam rizikuoti savo ir artimųjų sveikata?! 

– Kaip manote, kada galutinai įveiksime koronavirusą? 

– Dar turės praeiti šiek tiek laiko, kol jis pasitrauks. Pavasarį, atšilus orams, naujų atvejų skaičiai tikrai ims mažėti, pasitaisys ir žmonių nuotaikos. Tikiu, kad ateinantis ruduo jau nebus toks baisus, koks buvo praėjęs, ir jau nebereikės imtis tokių griežtų koronaviruso valdymo priemonių. Visgi, nepaisant pradėtos vakcinacijos, manau, kad dar visi šie metai bus įtempti. 

Andrius GRYGELAITIS

Nuotr. Iš Kybartų kilęs Naglis Miknevičius teigia, kad dabar skambinantieji į karštąją liniją apie koronavirusą žino daugiau nei pandemijos pradžioje.

Publikuota: „Santaka”, 2021-01-12.