– Šie metai paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Prisiminiau, kad mūsų šeimos albumuose yra keletas jų nuotraukų, – pasakojo kybartietė Irena Bacevičienė. – Vienoje nuotraukoje, tiksliau – atviruke, įamžinti gulintys jų balzamuoti kūnai, kitoje užfiksuota, kaip didvyrių laidotuvėse vainiką neša Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Vailokaitis.

Šią nuotrauką man atsiuntė jo anūkė. O viena nuotrauka, primenanti S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį, visada kabojo mūsų namuose, paskui – sodo namelyje ant sienos. Juk lakūnų skrydis – tikras žygdarbis.

I. Bacevičienė keletą vakarų savo šeimos archyvuose ieškojo minėtų nuotraukų. Mat sukauptų albumų ir fotografijų archyvas – nemažas. Jį paliko prieš 18 metų į amžinybę išėjęs Irenos vyras fotografas Česlovas.

Bet surasti norėjosi. Juk šią vasarą sukanka 80 metų, kai žymieji lietuviai, sėkmingai perskridę Atlantą, žuvo neaiškiomis aplinkybėmis sudužus lėktuvui, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Tai vienas svarbiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas ir pasaulinėje aviacijos istorijoje. Lakūnai, pilotuodami lėktuvą „Lituanica“, nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min. ir per tą laiką nuskrido 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.

Lakūnų žygis bei jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuotr. (iš Irenos BACEVIČIENĖS šeimos archyvo). Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vailokaitis (dešinėje) kartu su kitais neša vainiką žuvusiems lakūnams.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Sausio 19 d. Šeštadienis.