Literatūros klasiko jubiliejui

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą, / Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės…“ – kiekvienas iš mūsų iki pat širdies gelmių žinome, kad šiais įsimintinais žodžiais kadaise savo poemą „Metai“ pradėjo evangelikų liuteronų pastorius K. Donelaitis.

Manau, jog būtų didelė gėda save vadinti lietuviu, jei nežinotum, kokius įsimintinus ir iki šių laikų nepamirštamus darbus yra atlikęs šis lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Mūsų gimnazijos mokiniai kiekvienais metais ypatingą dėmesį skiria K. Donelaičiui – juk esame vienintelė mokykla respublikoje, kuriai tenka garbė vadintis šio garbingo žmogaus vardu. Toks neeilinis pripažinimas gimnazijai suteiktas 1964 m. sausio 4 d. Šiemet, minėdami 300-ąsias poeto metines, mes dar labiau gilinamės į K. Donelaičio biografiją, kūrybą ir asmenybę.

Poetas buvo jautrus, atviraširdis, emocionalus, temperamentingas ir nepaprastų gabumų žmogus – dainavo, grojo fortepijonu ir klavesinu.

Tolminkiemyje jis pastatė bažnyčią, atstatė kleboniją, mokyklą, iš paskutinių savo lėšų įruošė našlių namus (juose po K. Donelaičio mirties apsigyveno jo žmona Ana Regina), išreikalavo, kad mišios būtų laikomos ne tik vokiečių, bet ir jo gimtąja lietuvių kalba. Poetas buvo nenuilstantis kovotojas su kolonistais, nepabūgo priešintis neteisybei, nebijojo prieštarauti ponams, stoti prieš jų valią.

Pirmasis paminklas K. Donelaičio garbei buvo pastatytas Klaipėdoje. Praėjusių metų pabaigoje postamentinis stulpas su poeto biustu, kurį sukūrė skulptorius Zigmas Buterlevičius, atidengtas ir mūsų krašte, Marijampolėje. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo mūsų gimnazijos direktorius S. Spangevičius, lietuvių kalbos mokytojai N. Černauskienė ir M. Bučinskas bei skaitovai. Jie po ceremonijos skaitė literatūrinės kompozicijos ištraukas Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Minint 300-ąsias poeto metines mūsų gimnazijoje vyko atvira integruota lietuvių kalbos ir tikybos pamoka „Žmogus ar Dievas valdo likimą „Metuose“. Pamokos tikslas buvo išsiaiškinti, kas vis dėlto lemia žmogaus likimą – Dievas ar žmogus? Padėti mums atsakyti į klausimus buvo pasiruošę pakviesti dvasininkai: Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios pastorius V. Klesevičius ir Kybartų parapijos klebonas V. Labašauskas. Mums, mokiniams, pamokai pasiruošti padėjo lietuvių kalbos mokytoja N. Černauskienė ir tikybos mokytoja V. Stasaitienė.

Bandėme rasti bendrus sprendimus, tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes kiekviena grupė turėjo savo argumentų. Savąją nuomonę mokiniai sklandžiai dėstė cituodami poemą „Metai“. Abu dvasininkai taip pat noriai įsitraukė į diskusiją, pateikė savo mintis ir samprotavimus, tačiau tai paliko mums dar daugiau neatsakytų klausimų, kurie visą likusią dienos dalį sukosi galvose.

Nepaisydami ginčų, vis dėlto padarėme išvadą, kad poemoje „Metai“ Dievas labiau lemia žmogaus likimą, tačiau žmogus taip pat gali jį šiek tiek koreguoti ar keisti.

Įdomi pamokos dalis buvo literatūrinė provokacija – K. Sabaliauskaitės knygos „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ ištrauka, kuri pasirodė kaip iššūkis. Tai – mūsų kartos mąstymo perfrazavimas, lyginant su K. Donelaičio teigiamomis moralinėmis vertybėmis, savotiškas drąsus stereotipų laužymas. Dideliam mūsų džiaugsmui, jis buvo objektyviai įvertintas dvasininkų. Kiekviena jų, o ypač kunigo V. Labašausko, mintis „šovė“ į paširdžius.

Pavyzdžiui, sakinys apie vergavimą reklamai, kuri vis labiau okupuoja vartotojišką šiandienos visuomenę. Mūsų parapijos klebonas reklamą įvertino taip: „Mes perkame daiktus už pinigus, kurių neturime, kad padarytume įspūdį žmonėms, kuriems mes net nerūpime.“
Ne vienas iš mūsų po pamokos įrašė šią mintį savo „Facebook“ paskyroje.

Iš tikrųjų buvo labai įdomu palyginti K. Donelaičio pamokymus „Metuose“ su šiandienos aktualijomis. Džiaugiamės savotiškai pasveikinę K. Donelaitį su gimtadieniu. Manome, kad ši pamoka atspindėjo jo įsitikinimus ir požiūrį į žmogaus likimo peripetijas.

Toma MIKELKEVIČIŪTĖ
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 3 klasės mokinė

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. Per Kristijono Donelaičio Tolminkiemį žengia jubiliejinių metų žiema.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba