Šiandien per ceremoniją prezidentūroje kybartietei Teresei Dobiliauskienei, šešių vaikų mamai, bus įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.

Savo mamą iš Kybartų į Vilnių lydės dukra Elytė Kuliešienė ir sūnus Gintas Dobiliauskas. Pačiai T. Dobiliauskienei žinia apie Prezidento Gitano Nausėdos dekretu jai skirtą Lietuvos valstybės apdovanojimą buvo visai netikėta, be abejo, maloni, o šiandien moteriai dar ir smalsu. Prezidentūroje lankytis jai neteko, tad kelionės laukė gerai nusiteikusi. „Smagu bus pamatyti“, – žvaliai džiaugėsi išvakarėse. 

Susituokę 1956 m. Teresė ir Antanas Dobiliauskai susilaukė šešių vaikų. Jauniausia – vienintelė jų dukra Elytė. Šiandien ji pati sako, kad augdama su penkiais broliais: Rimantu, Jonu, Gintu, Arūnu ir Linu – gausioje šeimoje jautėsi netgi kiek palepinama, nors visi vaikai namuose turėjo savo darbus ir pareigas. E. Kuliešienės namuose gyvenanti 86-erių jos mama dar ir dabar prisimena, kaip abu su vyru džiaugėsi dukters susilaukę. 

„Labai smagu buvo, kai visi vaikai pas mane buvo. Ir nebuvo sunku, – kalbėjo T. Dobiliauskienė. – Teisybė, darbo netrūko, bet vaikai alkani nebuvo. Drabužių tai trūko, nes tada nebuvo nei pinigų, nei parduotuvėse rūbų. Labai daug mezgiau. Ir kojines, ir megztinius, nes vaikus aprengti reikėjo. Viską skalbiau su rinte.“ 

Dobiliauskų vaikai padėdavo prie visų ūkio darbų, augo paklusnūs. Šeima buvo religinga, vaikus auklėjo katalikiškai. 

„Mums, vaikams, kurie jau šiek tiek buvome pramokę, tėvai leisdavo vesti Švč. Mergelės Marijos litaniją. Būdavo, kai ją sukalbi, tada labai gerai jautiesi, nes tą padarei sykiu su šeima“, – yra pasakojęs Gintas Dobiliauskas. 

Jį, trečią vaiką šeimoje, turbūt niekas nevadina Gentauto vardu, nors toks užrašytas dokumentuose. Vis dėlto rusakalbio raštininko klaidingai užrašytas lietuviškas vardas liudija svarbų šios šeimos istorijos faktą. Susituokę T. ir A. Dobiliauskai neturėjo kur gyventi, tad gavę namą vienkiemyje, esančiame vos už keturių kilometrų nuo Lietuvos sienos, įsikūrė Kaliningrado srityje. Taigi visi sutuoktinių vaikai yra gimę Rusijoje. Tiesa, jie lankė Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, suaugę sūnūs vedė lietuves merginas. 

„Visą laiką mes norėjome grįžti į Lietuvą ir kuo greičiau. Gyventi Rusijoje aš taip nenorėjau… Tai man buvo tiesiog kančia… Mano, tuomet dar vaiko, didžiausia svajonė buvo grįžti į Lietuvą“, – prisiminė E. Kuliešienė. Tai įvyko 1993-iaisiais. 

Faktas, kad gausios šeimos mama šiandien bus pagerbta ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, geriausiai patvirtina, jog Dobiliauskų vaikai savuosius gyvenimus gyvena laikydamiesi visuomenės nustatytų elgesio normų. 

Per Motinos dieną T. Dobiliauskienę apkabins arba paskambinę iš užsienio pasveikins penki vaikai, dvylika anūkų ir tiek pat proanūkių. O šalia pagarbiai laikomo Popiežiaus Benedikto XVI palaiminimo, kurį Teresė ir Antanas Dobiliauskai deimantinių vestuvių proga gavo 2016 m., bus saugomas ir gausios šeimos mamai įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.

Renata VITKAUSKIENĖ

Gabrielės KULIEŠIŪTĖS nuotr. Kybartietė Teresė Dobiliauskienė su džiaugsmu prisiminė tą laiką, kai namuose buvo visi vaikai.

Publikuota: „Santaka”, 2022-04-29.