Kybartuose gyvena nemažai motociklais važinėti mėgstančių žmonių. Iki šiol jie neturėdavo vietos, į kurią galėtų reguliariai rinktis. Viskas pasikeitė prieš keletą savaičių, kai duris atvėrė Kybartų baikerių būstinė.

Įrengė patys 

Kybartuose baikerių judėjimas skaičiuoja jau daugiau nei 15 metų. Iki šiol vyrai odiniais rūbais ant plieninių žirgų dažniausiai burdavosi įvairiose aikštelėse, kavinėse ar privačiuose garažuose. Visgi noras turėti savo būstinę jau kurį laiką kirbėjo ne vieno motociklininko galvoje. 

Galiausiai buvo apsispręsta įgyvendinti seną idėją. Vasaros pabaigoje Kudirkos Naumiesčio gatvėje esančiose patalpose prasidėjo remonto darbai. Maždaug tris savaites baikeriai laisvu po darbo metu patys dažė sienas, grindis bei lubas, įrenginėjo barą, kitas erdves. Įvairiais būdais prie būstinės įrengimo prisidėjo 16 motociklininkų. 

Pabaigus darbus, aišku, buvo surengta ir patalpų atidarymo šventė. Į ją susirinko ne tik vietiniai plieninių žirgų mylėtojai, bet ir Vilkaviškio baikerių klubo nariai. Pasveikinti motociklininkų atvyko ir Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Visi svečiai baikeriams linkėjo smagių bei saugių kelionių. 

Kelionės po Lietuvą 

Įžengusiuosius į būstinę pasitinka iš senovinių šalmų pagaminti šviestuvai bei ant lentynų išdėstytos įvairios baikeriškos detalės. Visa tai – pačių motociklininkų ir jų bičiulių padovanoti daiktai. Vienas iš jų – raudonas žaislinis motociklas – itin traukia lankytojų akis. Tiesa, baikerių būstinėje jo greitai neliks. Kaip patys kybartiečiai yra sutarę, jis atiteks tam kolegai, kuris pirmasis susilauks atžalos. Vieno iš jų antroji pusė kaip tik šiuo metu jau laukia į pasaulį besibeldžiančio mažylio. 

Iš viso Kybartuose yra per 20 aktyvių baikerių. Į naująją būstinę jie renkasi antradienių vakarais. Susitikę vyrai daugiausiai šnekasi apie techniką, nuotykius kelyje, planuoja būsimas keliones. Čia kalbą randa įvairaus amžiaus plieninių žirgų mėgėjai. Vyriausiam kybartiečiui baikeriui – 73 metai, o jauniausiam – 22. 

Veiklos motociklininkams tikrai netrūksta. Jei tik lauke šviečia saulė, jie sėda ant savo transporto priemonių ir keliauja, kur tik akys mato: keliese, po vieną, o kartais ir didelėmis grupėmis. 

Kiekvienais metais baikeriai stengiasi aplankyti Kybartų „Rasos“ mokyklos ugdytinius. Nors vaikams motociklininkai įprastai nuveža saldainių, tačiau ne saldžiųjų dovanėlių jie laukia labiausiai. Daug labiau vaikus vilioja galimybė pasivažinėti garsiai burzgiančiais motociklais. Atsidėkodami už suteiktas pramogas mokyklos ugdytiniai vėliau baikerius tradiciškai vaišina šviežių bulvių kugeliu. 

Motociklininkai dažnai kviečiami pradžiuginti vestuvių, mergvakarių, mokinių šimtadienių bei išleistuvių ar kokių nors asmeninių progų dalyvius. Gaudžiantys variklių garsai pagrindiniams švenčių kaltininkams paprastai tampa didele staigmena. 

„Stengiamės važinėti po įvairius Lietuvoje vykstančius renginius, aplankyti dar nematytas vietas. Dalyvaujame motociklininkų sezono atidarymo bei uždarymo šventėse. Praėjusiais metais pagaminome kryžių ir vežėme jį į Šiaulių rajone esantį Kryžių kalną. Šiemet dėl karščių ir būstinės remonto darbų keliavome mažiau nei įprastai, tačiau buvome nuvykę į Kazlų Rūdą bei Jurbarką. Jei tik orai leis, dar tikrai bandysime kur nors toliau išvažiuoti“, – kalbėjo kybartietis baikeris Albinas Kentneris. 

Po ilgų pertraukų 

A. Kentneris – vyriausias iš visų į Kybartų baikerių būstinę besirenkančių vyrų. Ant motociklo jis sėdasi nuo 16 metų. Tiesa, ne vieną dešimtmetį kybartietis šią transporto priemonę buvo apleidęs, tačiau pastaruosius 15 metų jis vėl motociklu važinėja reguliariai. 

„Gera turėti bendraminčių. Labiausiai patinka keliauti nedidelėmis grupelėmis. Kai tik yra galimybė, visada sėdu ant motociklo. Daugelis skundžiasi, jog neturi tam laiko. Iš tikrųjų laiko visada galima surasti, svarbu turėti noro“, – sakė 73 metų motociklininkas. 

Jam antrino ir kitas kybartietis baikeris Kazimieras Stumbrys. Jis, kaip ir Albinas, motociklą ne vieną dešimtmetį buvo pamiršęs, tačiau prieš keletą metų jį vėl atrado. 

„Ir dabar kartais pagalvoju, kad gal daugiau nevažinėsiu, bet ateina pavasaris ir vėl grįžta noras sėsti ant motociklo. Jaunystėje važinėdavau sovietiniais motociklais. Būta ir kritimų, tačiau neskaudžių. Dabar jau stengiuosi važinėti lėčiau, nelekiu kaip akis išdegęs“, – šypsojosi į septintą dešimtį įkopęs K. Stumbrys. 

Paauglystės nutrūktgalviškumus seniai pamiršęs ir Dainius Kapačinskas. Vyras juokėsi, kad dar neturėdamas teisių kadaise buvo priverstas bėgti nuo policijos pareigūnų, o nesukaupęs pakankamai patirties su motociklu net buvo skaudžiai kritęs. 

„Kaip ir kolegos, motociklą buvau užmiršęs daugiau nei du dešimtmečius. Vėl reguliariai važinėti ėmiau prieš septynerius metus. Šventėse pamatęs motociklą ar išgirdęs jo variklio gausmą imdavau varvinti seiles. Žinojau, kad vieną dieną tikrai vėl nusipirksiu šią transporto priemonę“, – šypsojosi D. Kapačinskas. 

Svarbiausia – išdrįsti 

Kalbinti pašnekovai važinėja vadinamaisiais „čioperiais“. Kai kurie kybartiečiai baikeriai mėgsta keliauti su vadinamosiomis britvomis ar krosiniais enduro motociklais. Vienas iš tokių – Robertas Višinskas. Vyras nuo mažens svajojo apie nuosavą motociklą, tačiau jį įsigijo tik prieš dvejus metus. Tai padaryti kybartietį įkvėpė kaimynystėje gyvenantis Virginijus Ivanovas. 

„Anksčiau tai laiko, tai pinigų nebuvo motociklui. Kai pamačiau, jog kaimynas įsigijo šią transporto priemonę, nusprendžiau ir aš pasekti jo pavyzdžiu. Kaimynas – labai drąsus baikeris, jau aplankęs Skandinavijos šalis, kai kurias kitas Europos valstybes. Aš kol kas dar tik bandau prisijaukinti maršrutus, dažniausiai keliauju Lietuvoje, bet norėčiau ir pats nuvažiuoti kur nors toliau. Tikiu, kad vieną dieną išdrįsiu ir tam pasiryšiu“, – neabejojo R. Višinskas. 

Reikia išlikti budriems 

Kybartiečiai baikeriai važiavimą motociklu vadino gyvenimo būdu. Jų teigimu, tai – liga, kurios jau neįmanoma išgydyti. 

„Nepakartojamas jausmas važiuoti keliu, jausti pučiantį vėją ir apie nieką negalvoti. Tik reikia būti labai atsargiems. Pastebėjau, kad automobilių vairuotojai gana dažnai nekreipia dėmesio į baikerius. Ne kartą pačiam teko praleisti šalutiniu keliu važiuojančias mašinas, nes kitu atveju būčiau patekęs į avariją“, – pasakojo D. Kapačinskas. 

Jis teigė, jog į tolimesnes keliones motociklininkai vežasi įrankių, kurie praverstų, jei kelyje transporto priemonė sugestų, tačiau iki šiol nemalonumų pavykdavo išvengti. 

„Ir toliau keliausime, dalyvausime renginiuose. Dėl pandemijos pastaraisiais metais mūsų susitikimai tapo retesni, tačiau tikiuosi, jog dabar, kai turime savo būstinę, vėl daugiau bendrausime. Labai laukiame ne tik senbuvių, bet ir naujų narių. Kuo mūsų bus daugiau, tuo smagiau“, – šypsojosi D. Kapačinskas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Baikeriai (iš kairės) Kazimieras Stumbrys, Robertas Višinskas, Dainius Kapačinskas ir Albinas Kentneris naujoje būstinėje renkasi kiekvieną antradienį.

Publikuota: „Santaka”, 2022-09-23.