Migrantai mokosi kalbėti lietuviškai ir gyvenimu Kybartuose nebesiskundžia

Jau daugiau nei metus jų mieste apsistoję migrantai kybartiečiams tapo įprasta gyvenimo dalimi. Jokių incidentų nekeliantys, gal kiek smalsiau į lietuvaites pasižvalgantys tamsiaodžiai vyrai linksmai sveikinasi lietuviškai ir viliasi kada nors pritapti svetimoje, tačiau patogioje gyventi Europos šalyje.

Įtampa dingo 

Kybartų užsieniečių registracijos centre (URC) dabar tvyro ramybė – jokių maištų, jokių protestų dėl blogo maisto ar netinkamų gyvenimo sąlygų. Visi linksmi, patenkinti ir žurnalistus pasitinka draugiškai – be plakatų ar prašymų apginti žmogaus teises. 

– Labas, kaip sekasi, kaip tavo vardas? – lietuviškai klausia gal dviejų metrų ūkio egzotiškos išvaizdos jaunuolis ir susipažindamas prisistato: – Mano vardas Malu. 

URC darbuotojai sako, kad kai kurie lietuvių kalbos pamokėles lankantys migrantai jau pramokę visai neblogai susišnekėti, kai kurie žino tik elementarių mandagumo frazių, tačiau visi nusiteikę pozityviai ir draugiškai. Beje, kitokio pasirinkimo neturintys URC gyventojai žiūri lietuviškas televizijos programas, o tai taip pat padeda tobulinti kalbos įgūdžius. 

Įtampa dingo po to, kai migrantams buvo leista išeiti už įstaigos teritorijos ribų. Dabar 24 valandas užsieniečiai gali veikti ką panorėję. Jie vyksta į kitus miestus susitikti su giminaičiais, eina į darbą, lankosi šventėse, linksminasi kavinėse. Jei nori išvykti ilgesniam laikui, turi parašyti prašymą ir tris paras gali negrįžti į URC. Tie, kurie nebenori gyventi Kybartuose, gali pasirinkti kitą gyvenamąją vietą, išsinuomoti būstą ir pan. 

Dažniausiai migrantai išvyksta gyventi į Vilnių ar Kauną, nes ten susiranda darbą. Iš gyvenančiųjų Kybartuose dirba 13. Vasarą dirbančiųjų buvo daugiau, nes įvairioms įmonėms, ūkininkams, auginantiems vaisius ar daržoves, reikėjo sezoninių darbininkų. Darbdaviai užsieniečius vežasi į įmones Marijampolėje, Kalvarijoje, džiaugiasi, kad jauni stiprūs vyrai noriai dirba. Tačiau tarp migrantų yra ir tokių, kurie apie darbą net negalvoja. Akivaizdu, kad šie prieglobsčio prašytojai taptų valstybės išlaikytiniais. 

Problemų nekelia 

Prie egzotiškos išvaizdos migrantų jau įpratę kybartiečiai užsieniečius apibūdina kaip mandagius ir geranoriškus, nekeliančius jokių problemų bendruomenei. URC darbuotojai pasakojo, kad kiekvienam migrantui jų kalba buvo paaiškinta mūsų šalies tradicijos, kultūrų skirtumai, įstatymai, su baudžiamąja ir administracine teise supažindino policijos pareigūnai. 

Kai kurių šalių piliečiams buvo sunku susitaikyti, kad mūsų valstybėje moterų teisės lygiavertės, jas privalu gerbti. Tiesa, karšto temperamento vyrams vasarą buvo sunku atsispirti prie tvenkinių išsirengusių lietuvaičių žavesiui, tad URC administracija sulaukė priekaištų, kad užsieniečių dėmesys per įkyrus. Visgi yra ir tokių, kuriems pavyko užmegzti romantiškus santykius su lietuvėmis. 

Iš daugiau nei devynių dešimčių gyventojų tik 13 asmenų teisės išeiti už įstaigos teritorijos ribų neturi. Teisė apribota dėl to, kad migrantai nesilaikė nustatytų taisyklių ir bandė išvykti iš Lietuvos. Juos į mūsų šalį sugrąžino Lenkijos pareigūnai. 

Visgi apie 350 į turtingesnes Europos Sąjungos valstybes nusitaikiusių migrantų tikslą pasiekė. Tačiau daugumai anksčiau ar vėliau į Lietuvą teks sugrįžti, nes patekę į Europos Sąjungą jie prieglobsčio prašymus pateikė mūsų šalyje. Apie 250 migrantų iš Irako į savo šalį sugrįžo savanoriškai, gavę mūsų valstybės pažadėtą 1 000 eurų išmoką. 

Sąlygos tenkina 

URC vadovas Gintaras Klimavičius džiaugėsi, kad situacija jo vadovaujamoje įstaigoje per metus pasikeitė kardinaliai. Iš beveik 700 čia atgabentų migrantų belikę kiek daugiau nei 90. Jie atvykę iš trijų dešimčių šalių. Dauguma – iš Afrikos žemyno – Kongo, Kamerūno, Nigerijos. Kybartuose dar likę apie 10 irakiečių, apgyvendinti 8 prieglobsčio Lietuvoje pasiprašę baltarusiai ir 4 rusai. 

Sumažėjus centro gyventojų, pagerėjo jų gyvenimo sąlygos. Dabar užsieniečiai patys gali pasirinkti kambario draugus, pagal pageidavimą gyventi po vieną ar po kelis. Kadangi konfliktų tarp skirtingų religijų atstovų nebekyla, jokių ribojimų nei patalpose, nei teritorijoje nebelikę. 

Anksčiau skųsdavęsi, kad bendrabutyje yra tik šaltas vanduo, o praustis po dušu vedami tik kartą per savaitę, dabar užsieniečiai turi visai kitokias sąlygas: karštas vanduo atvestas ir į pagrindinį bendrabučio pastatą, kiekviename aukšte įrengti dušai, atnaujinti tualetai, yra poilsio kambariai, virtuvėlės. 

Nors daugiausiai triukšmo dėl blogų gyvenimo sąlygų, neskanaus maisto ir kitų priežasčių kėlė pabėgėliai iš Irako, G. Klimavičius juokavo, kad, matyt, Kybartuose buvo ne taip ir blogai, jei vienas, pasiekęs kelionės tikslą – Vokietiją, ten ilgai neužsibuvo. 

Irakiečiui Vokietijoje nepatiko, tad jis grįžo atgal į Kybartų URC ir čia gyvens iki gruodžio 8 d. Vėliau planuoja išeiti iš centro ir Lietuvoje apsigyventi savarankiškai. 

Nors visi Kybartų URC gyvenę migrantai yra pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje, reto pageidavimas patenkintas. Prieglobstis buvo suteiktas tik kelioms dešimtims migrantų iš šalių, kuriose vyksta karas, – Afganistano ir Sirijos. 

Iššūkiai teismams 

Gavę nepalankius sprendimus, užsieniečiai užvertė teismus skundais. Vien Marijampolės apylinkės teismo pavaldume esančiuose Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko teismo rūmuose per 11 mėnesių išnagrinėta apie 1 000 bylų, kuriose spręsti klausimai dėl užsieniečių teisinės padėties. Apie 260 iš jų buvo išnagrinėta Vilkaviškio rūmuose. 

Kaip informavo Marijampolės apylinkės teismo atstovė spaudai Giedrė Arbačiauskaitė, dėl tokio išskirtinių bylų srauto kilo nemažai iššūkių, mat proceso dalyviams teko bendrauti per vertėjus. Prireikė ne tik galinčiųjų versti į anglų bei prancūzų kalbas, bet ir į tamilų, hindi, banglų, kurmandži. Proceso dalyvių patogumui bylos buvo nagrinėjamos nuotoliniuose posėdžiuose, tad patiems migrantams, vertėjams, advokatams ir kt. teko jungtis per vaizdo konferencijų programą ZOOM. Priėmusiam sprendimus teismui dar tenka pasirūpinti dokumentų vertimu į užsienio kalbas. 

Nemaža dalis Kybartuose gyvenančių migrantų jau gavę galutinius teismo sprendimus ir aišku, kad prieglobsčio prašytojo statusas jiems suteiktas nebus. Visgi pats grąžinimo į kilmės šalį procesas užtrunka gan ilgai, nes dauguma pabėgėlių neturi dokumentų. Su daugeliu Afrikos šalių Lietuva nėra sudariusi remisijos sutarčių, tad tenka bendrauti per ambasadas ir per jas sugrąžinti migrantus į kilmės šalį. 

Kiek užtruks šis procesas, niekas nežino. Panašu, kad migrantų antplūdžiui neslūgstant Kybartų URC sulauks vis naujų gyventojų.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Pabėgėliai gali pasirinkti, ar nori gyventi po vieną, ar su draugais.

Publikuota: „Santaka”, 2022-12-02.

lt_LTLietuvių kalba