Nacionaliniame konkurse Kybartų gimnazistes lydėjo sėkmė
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokiniai yra nuolatiniai respublikinio konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyviai bei prizininkai. Šiemet tarp nugalėtojų pateko du šios ugdymo įstaigos mokinių darbai.
Tūkstančiai darbų
Nuo 1999 m. rengiamas konkursas kasmet sulaukia tūkstančių mokinių darbų iš visos šalies. Vieni rašo, antri piešia, treti kuria filmus ar dainas, fotografuoja, daro rankdarbius ar instaliacijas. Mokinių pasirinkta technika ir temos atskleidimo formos nėra ribojamos.
Šiais metais Kristijono Donelaičio gimnazijos trečiokės Kamilės Vasiliauskaitės sukurtas piešinys buvo pripažintas geriausiu šalyje. Iš viso šioje kategorijoje varžėsi per 600 darbų.
Puikiai sekėsi ir dar dviem kybartietėms gimnazistėms Lukai Galianovai bei Saulei Grytėnaitei. Merginų rašinys apie Sausio 13-osios įvykius Kybartuose rašinių kategorijoje buvo įvertintas trečiąja vieta. Iš viso konkursui buvo pateikta per 100 rašinių.
Sėkmė nuolat lydi
K. Vasiliauskaitę ruošusi pedagogė Dalia Viliušienė savo mokinius į konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ deleguoja nuo 2009-ųjų. Įdomu, jog dar taip nebuvo, kad jos ugdytiniai neiškovotų prizinių vietų.
„Konkurse dalyvauti paskatino buvęs gimnazijos istorijos mokytojas Juozas Jurkynas. Jis ir pats su savo mokiniais nuolat jame dalyvaudavo bei laimėdavo prizines vietas. Nesu tikra, ar žinau sėkmės receptą. Kartais komisijos narius sužavi mokinių pasirinkta technika, o kartais – temos atskleidimo būdas ar tam tikrus jausmus sukelianti darbo idėja“, – pasakojo D. Viliušienė.
Su K. Vasiliauskaite mokytoja dirba dar tik pirmus metus, tad šios merginos potencialas pedagogei tapo tikru atradimu. Pati Kamilė pasakojo, jog dailė ir technologijos jai niekada nebuvo mėgstamiausių pamokų sąraše. Jaunajai kybartietei daug arčiau širdies tikslieji mokslai bei lietuvių kalba ir literatūra. Laisvalaikiu mergina taip pat beveik nepiešia, tad sėkmė konkurse jai buvo labai netikėta.
Kamilė svarstė, kad pirmąją vietą minėtame konkurse galėjo nulemti išskirtinė idėja bei darbe panaudota netradicinė piešimo technika. Gimnazistė geliniu tušinuku ir akrilo dažais pavaizdavo kino juostoje atsispindinčią žmonių trėmimo sceną. Prireikė nemažai laiko, kol mergina „prisijaukino“ minėtą techniką, o pats piešinio kūrimas užtruko maždaug mėnesį.
„Supratau, kad man patinka piešti tušinuku, kadangi jis neturi daug spalvų. Labiausiai už sėkmę esu dėkinga mokytojai D. Viliušienei. Dažnai nepasitikiu savimi, o ji mane nuolat drąsina, ragina nesustoti, įkvepia optimizmo“, – kalbėjo K. Vasiliauskaitė.
Daug atradimų
L. Galianovą ir S. Grytėnaitę dalyvauti konkurse paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rima Gutkovienė bei istoriją dėstanti Auksė Mockevičiūtė. Merginos prisipažino, jog nebuvo sužavėtos idėja parašyti rašinį, tačiau greitai suprato, jog tai – gana įdomi užduotis.
„Mes su Saule nuo trečios klasės visur dalyvaujame kartu, o mokytojai tą puikiai žino. Konkursui rengėme rašinį apie Sausio 13-osios įvykius Kybartuose. Iš istorijos liudininkų ėmėme interviu, ieškojome papildomos medžiagos Kybartų pasieniečių muziejuje. Tiesą pasakius, iki šiol net nežinojome, kad toks muziejus yra mūsų mieste. Rinkdamos medžiagą patyrėme nemažai atradimų, išgirdome daug negirdėtų istorijų. Pavyzdžiui, sužinojome, kad Kybartų bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus uošvė tuo metu gamino Lietuvos vėliavėles ir dalijo jas kybartiečiams. Tam tikri istoriniai faktai kartais atrodo nepelnytai primiršti“, – svarstė L. Galianova.
Tiek ji, tiek jos klasės draugė S. Grytėnaitė džiaugėsi sėkme minėtame konkurse. Ypač šis pasiekimas netikėtas buvo Saulei, kuri prisiminė, kad dar pradinėse klasėse tuometinė mokytoja buvo pasakiusi, jog lietuvių kalba skirta ne jai.
„Dėl to ilgai kompleksavau, todėl šis pasiekimas man – labai svarbus“, – prisipažino S. Grytėnaitė.
Pedagogės R. Gutkovienė bei A. Mockevičiūtė džiaugėsi savo ugdytinių pasiekimais. Jos spėjo, kad prizinę vietą lėmė temos pasirinkimas bei išpildymas, mat didžioji dalis rašinių buvo apie žmonių trėmimus, o apie Sausio 13-osios dienos įvykius savo kraštuose rašė ne tiek ir daug mokinių.
R. Gutkovienė neabejojo, kad Lukos ir Saulės darbas, kaip gana vertingas eksponatas, ras vietą ir Kybartų pasieniečių muziejuje.
Visos trys prizines vietas iškovojusios merginos žada ir kitais metais dalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Jos jau dabar turi idėjų būsimiems savo darbams.
Andrius GRYGELAITIS
Autoriaus nuotr. Pedagogės ir mokinės (iš kairės) Dalia Viliušienė, Auksė Mockevičiūtė, Saulė Grytėnaitė, Rima Gutkovienė, Luka Galianova bei Kamilė Vasiliauskaitė žada ir kitais metais dalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.
Publikuota: „Santaka”, 2023-06-20