Dvidešimtmetį skaičiuojanti „Kybartų vaiduoklio“ istorija miestelėnams neduoda ramybės iki šiol. Gyventojai nuolat dalijasi apleisto pastato nuotraukomis socialiniame tinkle, diskutuoja apie jo būklę. Šiuo metu žmonės labiausiai jaudinasi, ar gausus sniegas nebus palikęs negrįžtamų padarinių išlikusioms namo sienoms. Tačiau ne visi miesto gyventojai žino, kad pastatą apleidę savininkai visiškai juo nesidomi ir visą atsakomybę yra palikę namo administratoriui.

Miesto vaiduoklis 

Nuolatiniu kybartiečių diskusijų objektu tapęs pastatas stovi pačiame Kybartų centre, J. Basanavičiaus gatvėje. Didelį pavojų aplinkiniams keliantis statinys yra viso miesto galvos skausmas. Apie jo kasdien vis blogėjančią būklė esame rašę ne kartą, tačiau ir šįsyk belieka tik konstatuoti: realių problemos sprendimo būdų praktiškai nėra. 

Gyventojai šiame name gyveno iki pat 2000-ųjų. Tačiau tų metų rugsėjo pirmąją kilęs gaisras nuniokojo pastato stogą. Tuo metu namas turėjo daugiau nei 10 savininkų. Po gaisro jie namą apleido, išlikusi statinio dalis pradėjo irti, todėl pastato būklė šiuo metu išties apgailėtina. 

Prieš keletą metų statinys buvo apjuostas žaliu tinklu ir aptvertas tvorele, kad žmonės nevaikščiotų aplink, tačiau vidinės pastato konstrukcijos trupa ir bet kada gali nugriūti. 

Bandė atstatyti 

Anksčiau butą šiame pastate turėjusi Asta Pasaulytė paneigė kalbas, kad niekas nesirūpino namu. Kybartietė kartu su kitais pastato bendraturčiais bandė atstatyti sudegusį namo stogą, tačiau koją jiems pakišo biurokratizmas. 

„Puikiai prisimenu, kad po nelaimės buvo sušauktas ne vienas susirinkimas seniūnijoje. Visi sutikome, kad reikia nedelsiant uždėti naują namo stogą ir neleisti pastatui dar labiau griūti. Tačiau statybinės medžiagos, kurias galėjo nupirkti namo gyventojai, buvo netinkamos. Mums buvo pasakyta, jog pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą ir po atstatymo turi atrodyti taip, kaip prieš nelaimę. Dėl finansų stokos namo gyventojai negalėjo nupirkti reikiamų medžiagų“, – pasakojo A. Pasaulytė. 

Tą patį patvirtino ir kitas pašnekovas. Leonidas Kuzmenskas šiame pastate turėjo mėsos parduotuvę, todėl atsitikus nelaimei vyras bandė išgelbėti ne tik savo turtą, bet ir verslą. 

„Su kitu bendro turto dalininku Vytautu Ričkausku atlikome nemažai darbų. Ne kartą teko vaikyti ilgapirščius, kurie bandė pavogti namo skardą, duris ar kitus daiktus. Tačiau mano kantrybė išseko… Kai pamačiau, jog mano buvusios parduotuvės lubos neatlaikė ir įgriuvo, supratau, kad nieko iš šio pastato nebebus, ir nusprendžiau savo turtą parduoti“, – pasakojo L. Kuzmenskas. 

Nuleido rankas 

Pašnekovai pripažino, kad minėtas pastatas – tikras Kybartų skaudulys. Šiuo metu jis primena tikrą vaiduoklį, tačiau anuomet namas buvo vienas gražiausių visame mieste. Kybartiečiams skaudu matyti tokias apleistas pastato sienas, tačiau, anot jų, atstatyti namą daug galimybių nėra, todėl ir vilčių dėti į tai nereikėtų. 

Daugiau nei prieš dešimtmetį griūvančio istorinio pastato problemą ėmėsi spręsti Pasaulio kybartiečių draugija. Tuomet ji įsigijo keletą name esančių butų, ėmė valdyti nemažą dalį namo. Draugijos nariai rinko lėšas apleistam pastatui sutvarkyti, tačiau jų nepakako, kad problema būtų išspręsta. 

Prieš keletą metų Pasaulio kybartiečių draugija nuleido rankas ir name turėtus butus perleido vienam kybartiečiui. 

Nenori prisiimti atsakomybės 

Šiuo metu pastatą administruoja UAB „Kybartų darna“. 

Direktoriaus pavaduotoja Ramutė Jablonskienė pasakojo, kad pastatas, esantis J. Basanavičiaus gatvėje, šiuo metu yra avarinės būklės ir padėti jam praktiškai neįmanoma. Kuomet įmonė pradėjo administruoti pastatą, iš jo nieko nebuvo likę: grindys supuvusios, pertvaros išgriautos, langai ir durys išdaužyti, lubos įlinkusios. 

Daugiau nei dvejus metus statinį administruojanti įmonė įdėjo daug darbo, kad apleistas pastatas negadintų miesto vaizdo, nekeltų žmonėms pavojaus. 

Nepaisydama avarinės būklės, įmonė bando ieškoti išeičių, kaip Kybartų „vaiduoklį“ prikelti dar vienam gyvenimui. R. Jablonskienė pasakojo, kad bendrovė ne kartą kreipėsi į namo savininkus su prašymu spręsti šią įsisenėjusią problemą, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. 

„Bandėme ne kartą kalbėtis su pastato savininkais, siuntėme jiems registruotus laiškus, surengėme ne vieną susirinkimą, bet kas iš to? Nuolat atsimušame lyg į sieną. Dauguma butų savininkų nenori prisiimti jokios atsakomybės“, – pasakojo Ramutė Jablonskienė. 

UAB „Kybartų darna“ atstovė teigė, jog norėdami padėti tašką šioje istorijoje jie raštu surengė balsavimą ir pateikė pasiūlymus, kaip išspręsti įsisenėjusią problemą, tačiau namo savininkai nė vienam iš sprendimo būdų nepritarė, o kai kurie iš jų situaciją ignoravo ir net nepriėmė registruotų laiškų. 

„Skaudu klausyti, kai aplinkiniai šneka, jog namo administratorius visiškai nesirūpina šia problema. Ko tik nedarėme, kur tik nevažiavome, tačiau negauname jokio atsako iš pastato savininkų“, – teigė R. Jablonskienė. 

Baiminasi, jog įvyks nelaimė 

R. Jablonskienė pasakojo, kad susikalbėti su dauguma butų savininkų praktiškai neįmanoma. Jie ne tik ignoruoja bet kokius įmonės pasiūlymus – kai kurie nemoka net mokesčio už namo administravimą, todėl yra susidariusi nemaža skola. Šį klausimą „Kybartų darna“ sprendžia teisiniu keliu. 

„Mūsų rankos surištos… Pastato griauti negalima, nes jis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, su butų savininkais nerandame bendros kalbos, nes jie nepritaria jokiems pasiūlymams ir patys nebando spręsti problemos“, – pasakojo R. Jablonskienė. 

Kybartietė teigė, kad vienintelis dalykas, kurio ji labiausiai baiminasi, yra tai, jog vieną dieną geriausiai išsilaikiusi pagrindinė namo siena gali neatlaikyti ir griūti. 

Esama dar vienos poveikio priemonės, kuri galbūt išjudintų įsisenėjusią problemą. Gal Vilkaviškio rajono savivaldybės žemės ir nekilnojamojo turto 4 proc. mokestis, kuris šiuo metu netaikomas, paskatintų savininkus investuoti į savo turtą, užuot laikius jį apleistą. 

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Kybartiečiai baiminasi, kad avarinės būklės namo siena bet kada gali sugriūti.

Publikuota: „Santaka“, 2021-02-26.