Profesionalų įvertinimas ir sužavėtų žiūrovų aplodismentai – tai geriausia, ką gali patirti orkestro muzikantai ir vadovai. Būtent su tokiais jausmais iš savaitgalį vykusio Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato grįžo du mūsų rajono orkestrai, pelnę nugalėtojų laurus.

Gerose rankose

Tryliktą kartą organizuojamame čempionate Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“ pradėjo dalyvauti tuomet, kai kolektyvo vairą perėmė jaunasis vadovas Donatas Ziegoraitis. Ilgametis Kybartų orkestro vadovas, iki profesionalių aukštumų mažo miestelio kolektyvą atvedęs maestro Antanas Ziegoraitis dabar gali didžiuotis, jog perdavė savo „kūdikį“ į tikrai geras rankas.

– Aš labai patenkintas, – apie sūnaus ir jo vadovaujamo orkestro pasiekimus sakė A. Ziegoraitis. – Ypač smagu, kad orkestras gyvuoja, neiširo, – vadinasi, ir mano, ir ankstesnių vadovų darbas nenuėjo veltui. Orkestro pasiekimai visada pamalonina man širdį.

Nebuvo lygių

Didžiulę atsakomybę ir įpareigojančią ankstesnių kolektyvo pasiekimų naštą prisiėmęs jaunasis vadovas Donatas visada žinojo, kad „Kybartų“ orkestras negali į konkursą vykti vien tam, kad dalyvautų, – jis privalo nugalėti. Todėl nuo tada, kai prieš trejus metus perėmė atsinaujinusį orkestrą ir pirmą kartą jį atvedė į tradicinio, Panevėžyje vykstančio čempionato sceną, kybartiečiams lygių nebebuvo. Jau trečius metus iš eilės į gimtinę jie grįžta su pačiu didžiausiu apdovanojimu – „Grand Prix“ taure.

Pradėję kilti nuo žemiausios – A kategorijos, o pernai jau varžęsi su B kategorijos orkestrais, šiemet kybartiečiai ryžosi ruošti C kategorijos sudėtingumo kūrinius. Tačiau ir šį kartą, aplenkę penkis didesniems miestams bei meno mokykloms atstovavusius kolektyvus, tarp kurių buvo ir latvių orkestras, kybartiečiai pelnė aukščiausius įvertinimus. Į Kybartų kultūros centrą jie parvežė ne tik nugalėtojų taurę ir prizą – čempionato rėmėjų dovanotą tromboną, bet ir diplomus, liudijančius, kad geriausiai interpretavo privalomąjį Nyderlandų kompozitoriaus Jan de Haan kūrinį bei turi geriausią savo kategorijoje orkestro dirigentą.

Vienija muzika

Tačiau tokį titulą pelnęs ir aukščiausius laurus nuskynęs D. Ziegoraitis sakė, kad jam kur kas svarbiau buvo jausti, jog tokie laimėjimai stiprina orkestro muzikantų pasitikėjimą savo jėgomis ir norą groti. Pergalių, aukštų įvertinimų ir aplodismentų skonį pajutę vaikai orkestrą ir jo muziką pamilsta visam gyvenimui, o Donatui, kaip ir buvusiam vadovui A. Ziegoraičiui, tai labai svarbu.

Todėl Donato visai nestebina, kad šiemet norą kartu su orkestru dalyvauti čempionate pareiškė ir keletas buvusių jo narių – kybartiečių, studentų ar net seniai po kitus miestus išsibarsčiusių solidžių vyrų. Jie negailėjo savo laiko, lėšų ir kantriai važinėdavo į repeticijas. Suprantama, jog praeityje daug metų grojusiems, instrumentus tik kuriam laikui į lentynas padėjusiems muzikantams nereikėjo ilgų, triskart per savaitę po 2–3 valandas trukusių repeticijų, kuriose tobulumo siekė jaunieji muzikantai. Tačiau bent vieną mėnesio savaitgalį jiems tekdavo aukoti orkestrui.

Užbūrė žiūrovus

C kategorijoje varžęsi orkestrai atliko 20 minučių trunkančią programą, kurioje, be privalomojo kūrinio, turėjo būti lietuvių kompozitoriaus kūrinys ir keturbalsis choralas. Tad orkestro vadovui teko sunkus uždavinys parinkti tokius nustatyto ilgio ir sudėtingumo kūrinius, kurie patiktų vaikams, publikai ir „užkabintų“ sunkiai benustebinamos komisijos narius. Tačiau kybartiečiai publiką pakerėjo dar net nepradėję groti – kai scenoje savo vietas užėmė didžiulis 74 orkestrantų kolektyvas, salė aiktelėjo. O kai programą atlikęs orkestras atsistojo nusilenkti, salė pratrūko aplodismentais.

Pagyrimo žodžių kybartiečiams negailėjo visa komisija, o ypač pasaulinio lygio žvaigždės – kompozitorius, dirigentas, didžiausios muzikinės leidyklos De Haske įkūrėjas Jan de Haan iš Nyderlandų, kurio privalomus kūrinius turėjo atlikti visi orkestrai, bei eufonijos virtuozas iš Didžiosios Britanijos Michael Dodd.

Nuspręs vaikai

D. Ziegoraitis sakė nežinąs, ar dalyvaus kitąmet vyksiančiame orkestrų čempionate ir ar ryšis rungtis labai aukšto lygio pasirengimo reikalaujančioje D kategorijoje (aukščiausioje – E kategorijoje – šiemet jėgų nedrįso bandyti nė vienas šalies orkestras).

– Tai priklausys nuo vaikų noro, – sakė D. Ziegoraitis. – Jeigu jie norės, bandysime ruoštis ir dalyvauti. Tačiau pasiruošimas tokio lygio čempionatui kainuoja daug dvasinių ir fizinių jėgų. Tai ne koks festivalis, į kurį važiuoji pasirodyti, o ne kovoti.

Vadina avantiūra

Ne mažiau nei savais D. Ziegoraitis džiaugėsi kolegos Sauliaus Mickevičiaus vadovaujamo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos moksleivių orkestro pasiekimais. Anot D. Ziegoraičio, neseniai susikūręs vilkaviškiečių orkestras per trumpą laiką pasiekė neįtikėtiną rezultatą. Jie ne tik ryžosi dalyvauti respublikiniame čempionate, bet ir A kategorijoje pelnė trečios vietos diplomą.

Tik prieš porą metų orkestrą pradėjęs burti S. Mickevičius sakė, kad tai pirmieji rimti jo išugdytų muzikantų laurai.

Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos orkestro vadovas neslėpė, kad dalyvauti tokio lygio konkurse su neseniai pradėjusiu groti kolektyvu buvo tikra avantiūra. Tačiau jam tai buvo labai svarbu. Ypač dėl to, kad scenos džiaugsmą ir pergalių skonį pajustų jo mokomi vaikai – 3–8 klasių moksleiviai. Tik žiūrovų aplodismentų galia ir įvertinimas scenos žmogui suteikia tą palaimą, dėl kurios verta dirbti ir siekti rezultato.

Gera patirtis

S. Mickevičius sakė, kad jo orkestrui tokio lygio renginys buvo ir pamoka, ir pasižmonėjimas. Vaikai turėjo galimybę išgirsti, kaip groja aukšto lygio kolektyvai, pamatyti pasaulinio lygio žvaigždes, klausytis garsiausių virtuozų atliekamos muzikos, pabendrauti su didesnę patirtį turinčiais kolegomis.

– Komisija vertino ne tik meistriškumą, bet ir tvarką orkestre – kaip muzikantai elgiasi scenoje, ar moka tvarkingai sueiti ir išsiskirstyti, susinešti instrumentus ir panašiai, – pasakojo S. Mickevičius. – Mums, naujokams, dar ne viskas puikiai pavyko, gavome ir komisijos pagyrimų, ir pastabų, tad turime kur tobulėti.

Kolektyvui, kuriame įvairiais pučiamaisiais instrumentais groja trys dešimtys vaikų, vadovaujantis S. Mickevičius sakė neabejojantis kompetentingos komisijos sprendimais, nes joje dirbo tikri profesionalai – muziką orkestrams rašantys kompozitoriai. Jų patarimai tikrai pravers, tačiau juos įgyvendinti pavyks tik įgijus daugiau patirties.

Kviečia visus

Nusprendę dalyvauti konkurse, Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos orkestrantai užsibrėžė tikslą patekti bent į antrąjį turą. O kai jame dar ir aplenkė varžovus bei iš dešimties grupėje konkuravusių orkestrų pelnė trečią vietą, džiaugsmui nebuvo ribų.

Orkestro vadovas neabejoja, kad kitais metais vėl dalyvaus konkurse ir stengsis dar geriau pasirodyti. Jo planuose – išplėsti kolektyvą, įgyti naujų instrumentų. Anot S. Mickevičiaus, per jo praktiką dar nepasitaikė nė vieno vaiko, kuris negebėtų groti instrumentu. Net ir tie, kurie, tėvų manymu, neturi klausos, tikrai pradeda groti. Todėl vadovas kviečia visus, kuriuos žavi orkestro muzika, prisijungti – padirbėję jie tikrai taps muzikantais ir pajus tai, kas užburia kiekvieną scenos žmogų.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Juozo LUKOŠEVIČIAUS nuotr. Kybartų pučiamųjų orkestras komisiją ir žiūrovus pribloškė ne tik profesionaliai atlikta muzika, bet ir muzikantų gausa.

Publikuota: „Santaka“, 2013 m. Balandžio 18 d. Ketvirtadienis.