Pasienio užkardos kinologė pelnė pasaulio graplingo čempionato auksą

Pasienietė Sandra Bacevičiūtė – ne tik Pagėgių rinktinės Kybartų pasienio užkardos kinologė, bet ir pasaulio čempionė. Panevėžyje vykusiame IGF pasaulio graplingo čempionate mūsų kraštietė pasipuošė net dviem aukso medaliais ir diržais.

Teko pavargti 

Graplingas yra sporto šaka, susiformavusi iš įvairių imtynių atšakų (dziudo, sambo, džiudžitsu ir kt.). Kovos tikslas – priversti varžovą pasiduoti taikant laužimo arba smaugimo veiksmus. Antrą kartą Lietuvoje vykusio čempionato metu Sandra Bacevičiūtė kovojo dviejose disciplinose: NoGi (be kimono) ir Gi (su kimono). 

Pasiteiravus čempionės, ar tikėjosi pergalės, pareigūnė teigė turėjusi vilčių, bet negalvojo, kad pavyks laimėti du aukso medalius. „Tikrai negaliu sakyti, jog viena pergalė buvo lengva, o kita – sunki. Abi kovos buvo sudėtingos. Žinoma, pirmoji kova buvo kiek paprastesnė, kadangi su priešininke esu kovojusi anksčiau, todėl jos technika man pažįstama. Nujaučiau, kur ji statys koją ar padės ranką“, – mintimis apie vykusią kovą dalijosi sportininkė. 

Visgi kova su kimono pareikalavo daugiau jėgų. Prireikė dviejų pratęsimų, kad paaiškėtų nugalėtoja. Mergina papasakojo, jog jos priešininkė lanko dziudo, turi juodąjį diržą, o ankstesnių kovų metu ji visada Sandrą įveikdavo, todėl kovoti buvo sunkiau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. 

Sportininkė prisiminė, kad lemiamą akimirką labai padėjo trenerio Vytauto Smirnovo palaikymas: „Po antrojo pratęsimo nebejaučiau nei kojų, nei rankų, vos pajėgiau įkvėpti oro, o treneris, matydamas mane pasiduodančią, ragino: „Sandra, susiimk, juk čia pasaulio čempionatas!“ To man užteko, kad laimėčiau.“ 

Šakių džiudžitso ir kobudo sporto klubą „Ošimas“, vadovaujamą V. Smirnovo, Sandra pradėjo lankyti 2019 metais. Tais pačiais metais, jau dirbdama pasienio pareigūne Bardinų užkardoje, sportininkė pirmą kartą tapo pasaulio graplingo čempione, todėl šiuo metu gali džiaugtis net trimis aukso medaliais. 

Sportuoja nuo mažens 

Augalų kaime (Klausučių sen.) gimusi, augusi ir tebegyvenanti mergina pasakojo, kad sportas ją lydėjo nuo mažų dienų. „Visada mėgau sportuoti. Mokykloje buvau rutulio stūmikė, bėgikė, šuolininkė“, – sakė Sandra. Baigusi mokyklą ji norėjo studijuoti, tačiau tam reikėjo lėšų, kurių tuo metu mergina neturėjo. Teko ieškotis darbo. 

Praėjus ketveriems metams Sandra sužinojo apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasieniečių mokyklą ir nusprendė pabandyti ten mokytis. „Studijos truko vos metus, už mokslus mokėti nereikėjo, o apgyvendino nemokamai“, – pasakojo S. Bacevičiūtė. 

Pradėjus krimsti mokslus VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose į Sandros gyvenimą grįžo sportas. Kadangi pasieniečiai turi lankyti savigynos užsiėmimus, mergina papildomai pasirinko sambo būrelį. Sambo – tai imtynių ir savigynos veiksmų mišinys, jungiantis įvairių šalių kovos menų elementus. Kol mokėsi, sportininkė iškovojo ne vieną pergalę šioje sporto šakoje, spėjo tapti VSAT sambo, Lietuvos sambo bei paplūdimio sambo prizininke. 

Kinologija – neatsitiktinai 

S. Bacevičiūtė Kybartų pasienio užkardoje dirba daugiau negu dvejus metus. „Baigusi Pasieniečių mokyklą buvau paskirta į Bardinų pasienio užkardą, ten dirbau beveik pusę metų. Kai tik atsirado proga, perėjau arčiau namų, į Kybartų užkardą. Tada ir prasidėjo mano, kaip kinologės, kelias“, – pasakojo mergina. 

Sandra dar mokykloje svajojo, kad jos gyvenimo veikla būtų susijusi su gyvūnais, todėl besimokydama Pasieniečių mokykloje labai nudžiugo sužinojusi apie kinologų būrelį. 

Pareigūnė beveik metus buvo kandidatė tapti kinologe, nes tiek laiko teko laukti šuns. Laukimas nenuėjo veltui – gavusi vos dviejų mėnesių amžiaus keturkojį „kolegą“, kartu su juo pradėjo eiti tiek į tarnybą, tiek keliauti namo. Pasirodo, mokslai užtrunka, nes tik dvejų metų sulaukę šunys gali įgyti tarnybai reikiamas kategorijas. „Dabar jam 1,5 metų, dar jaunas šuo, todėl mūsų mokymasis trunka dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę“, – gražia draugyste pasidžiaugė pasienietė. 

Pasiteiravus, ką jai reiškia saugoti savo šalį, pašnekovė atsakė: „Norint išsaugoti Lietuvą tik žodžių nepakanka. Reikia ją ginti fiziškai, todėl aš nebijau aukotis. Tai yra mano stiprybė“.

Simona SIMANAVIČIENĖ

Asmeninio albumo nuotr. Panevėžyje vykusiame IGF pasaulio graplingo čempionate mūsų kraštietė pasipuošė net dviem aukso medaliais ir diržais.

Publikuota: “Santaka”, 2021-10-29.

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba