Pedagogai mokėsi dirbti su oda

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje jau antrą kartą vyko praktinis seminaras „Sena-nauja“.

Į užsiėmimą sužinoti apie meninius odos dirbinius susirinko 15 dailės ir technologijų mokytojų iš mūsų rajono bei Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos.

„Norinčiųjų tikrai buvo daugiau, tačiau dirbti didesnėje grupėje yra labai sunku, be to, neefektyvu“, – teigė seminaro sumanytoja ir lektorė, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Dalia Viliušienė.

Ji pasakojo, kad pagrindinis šių mokymų tikslas buvo populiarinti odos technologijas. D. Viliušienė vylėsi, kad išmokę patys dirbti su oda mokytojai šią patirtį perduos ir savo mokiniams, dailės ir technologijų pamokos bus įvairesnės, įdomesnės.

Tai – ne pirmas tokio pobūdžio seminaras mūsų rajone. Praeitais metais D. Viliušienė organizavo pedagogų susibūrimą, kurio metu mokė kolegas iš odos gaminti knygų bei sąsiuvinių skirtukus.

Šiais metais mokytojai mėgino daryti odines sagas. Vieniems tai pavyko geriau, kitiems gal ne taip sėkmingai, tačiau visi džiaugėsi naudingai praleidę laiką bei įgiję žinių.

„Mūsų rajone nėra daug su oda dirbančių pedagogų. Vis dėlto manau, jog ši situacija pamažu keisis. Matau, kad kai kurios mokytojos itin žavisi perspektyva perprasti šios medžiagos subtilybes, išmokti daryti įvairių dirbinių“, – sakė pašnekovė.

Pati D. Viliušienė yra viena iš nedaugelio rajono pedagogų, kuriančių iš odos. Dar praeitais metais ji buvo surengusi darbų parodą, kurioje eksponavo savo rankų darbo paveikslus iš odos.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje turbūt vienintelėje rajone veikia neformaliojo ugdymo būrelis, kuriame mokoma odos darbų paslapčių. Užsiėmimus lanko 15 merginų. Anot būrelio vadovės D. Viliušienės, kai kurios mokinės dega šia veikla ir noriai imasi net pačių sudėtingiausių dirbinių.

Būrelyje merginos mokosi daryti odines dėžutes, sąsiuvinių bei knygų aplankalus ir skirtukus, sagas, paveikslus, įvairius aksesuarus. Kartais su šia medžiaga vaikai dirba ir per technologijų pamokas.

D. Viliušienė pasakojo, kad išmokti kurti iš odos nėra itin lengva.

„Pradedantieji paprasčiausią dėžutę gamina 2–3 mėnesius. Aišku, vėliau, įgiję specialių žinių ir patirties, jie viską daro žymiai greičiau“, – patyrimu dalijosi pedagogė.

Anot jos, rankdarbiai iš odos – gana brangus užsiėmimas. Nemažai kainuoja specialūs įrankiai, o ir pati oda nėra pigi.

„Kiaulės oda pigesnė už jaučio. Kaina taip pat priklauso nuo to, ar ji apdorota, ar ne. Mūsų rajone įsigyti jau paruoštos odos neįmanoma, tenka vykti į Kauną. Tiesa, visuomet yra kitų galimybių – dėvėtų drabužių parduotuvėse pilna odinių rūbų. Juos juk taip pat galima naudoti įvairiems darbams“, – sakė D. Viliušienė.

Pedagogė tvirtino, kad yra pasiryžusi patarti visiems, ketinantiesiems „prisijaukinti“ odą. Ji taip pat vylėsi, jog ateityje vėl pavyks surengti praktinių seminarų odos dirbiniais susidomėjusiems kolegoms.

Nuotr. Seminaro sumanytoja ir lektorė Dalia Viliušienė (kairėje) negailėjo mokytojoms naudingų patarimų.

Andrius GRYGELAITIS

 Publikuota: „Santaka”, 2013 m. Gegužės 18 d. Šeštadienis

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba