Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos trečios klasės mokinei Solveigai Andriukaitytei jau seniai niekas negali prilygti rajoninėse technologijų olimpiadose. Šiemet mergina tapo ir respublikinės olimpiados nugalėtoja.

Įsiminusi pirma pažintis 

S. Andriukaitytė nuo mažens mėgsta siūti, siuvinėti, daryti įvairius rankdarbius. Jos senelė kadaise anūkę išmokė megzti, o mama dar labiau skatino tobulinti turimus įgūdžius. Su siuvimo mašina pataisyti suknelę, palaidinę ar kelnes Solveigai niekada nebuvo problema. Tai žinodami net kaimynai neretai kreipiasi pagalbos į gimnazistę. 

Merginos gabumai buvo pastebėti ir mokykloje. Nuo septintos klasės ji reguliariai dalyvauja rajoninėse technologijų olimpiadose, o pastaruosius trejus metus netgi tapo jų nugalėtoja. Iš pradžių Solveigą mokė Kybartų „Saulės“ progimnazijos pedagogė Vilija Murinienė, o perėjusi į Kristijono Donelaičio gimnaziją ji žinių ėmė semtis pas mokytoją Dalią Viliušienę. 

„Pirmą kartą Solveigą pamačiau prieš ketverius metus, kuomet ji dar būdama aštuntokė dalyvavo rajoninėje technologijų olimpiadoje. Ši mergina jau tuomet išsiskyrė iš kitų dalyvių, nes vienintelė dirbo su siuvimo mašina. Tai man labai įstrigo. Kai tik ji atėjo į pirmą gimnazijos klasę, iš karto paklausiau, ar norėtų būti mano mokine“, – prisiminė D. Viliušienė. 

Aliuzija į gyvenimą 

Mokytojos ir mokinės sąjunga greitai tapo tvirta kaip kumštis. Visą laiką D. Viliušienė mokė Solveigą mąstyti nestandartiškai, kitaip nei jos bendraamžiai. Akivaizdu, kad šie patarimai nenuėjo veltui. Šiais metais Zarasuose vykęs respublikinis technologijų olimpiados etapas tai tik patvirtino – S. Andriukaitytės darbas komisijos nariams nekėlė jokių abejonių ir buvo pripažintas geriausiu šalyje. 

„Į Zarasus atvykę rajoninių olimpiadų nugalėtojai turėjo per 4 valandas padaryti tam tikrą gaminį, jį aprašyti, nupiešti eskizus ir pristatyti. Mūsų grupė gavo užduotį pagaminti vėjarodę. Ant kiekvieno mokinio darbo stalo buvo išdėliota daugybė medžiagų. Reikėjo panaudoti bent 7 iš jų. Daugelis vėjarodę sumaišė su vėtrunge. Net 4 dalyviai darė aitvarus. Aš iš karto prisiminiau iš mokytojos gautus patarimus, tad į visą kūrybos procesą pasižiūrėjau kitaip“, – prisiminė gimnazistė. 

Pristatydama komisijai savo darbą ji pasakojo pagaminusi rodyklę, simbolizuojančią žmogaus gyvenimą, kuris, kaip ir vėjarodė, netikėtai gali pasisukti ten, kur papučia vėjas. Prie savo gaminio mergina pritvirtino žemyn besileidžiančių siūlų, kurie buvo tarsi dar viena aliuzija į gyvenimą – jis gali baigtis staiga ir netikėtai. 

Vienintelis atitiko kriterijus 

Įprastai komisijos nariai mokiniams užduoda daugybę klausimų, tačiau Solveiga jų nesulaukė. Kybartietės darbas ir jo pristatymas nepaliko abejingų. Būtent dėl to mergina pagrįstai ėmė tikėtis užimti vieną iš prizinių vietų. Tiesa, apie pirmąją ji net negalėjo pasvajoti. Kai organizatoriai paskelbė antrųjų bei trečiųjų vietų laimėtojus, tarp jų savo pavardės neišgirdusi S. Andriukaitytė šiek tiek nusiminė. Ji pagalvojo, kad namo teks grįžti tuščiomis. 

„Aš taip pat jau mintyse ėmiau dėlioti, kaip reikės paguosti Solveigą. Visgi, kai skelbiant pirmąją vietą išgirdome komisijos narius tariant jos pavardę, abi sušukome iš laimės. Mus užvaldė neįtikėtinos emocijos“, – šypsojosi mokytoja D. Viliušienė. 

Įteikdami apdovanojimą S. Andriukaitytei organizatoriai išskyrė merginos nestandartinius sprendimus. Tiesa, jie pabrėžė, kad nors kybartietės darbas ir buvo išskirtinis, jis vienintelis atitiko visus respublikinės technologijų olimpiados kriterijus. 

Kartu su Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovėmis į Zarasus vyko ir „Saulės“ progimnazijos mokinys Arijus Matveičikas su mokytoju Dariumi Vaitkevičiumi. Arijus technologijų olimpiadoje nepateko tarp prizininkų, tačiau visa kraštiečių delegacija džiaugėsi Solveigos sėkme. 

Iš pusės žodžio 

S. Andriukaitytė su mokytoja D. Viliušiene įdėjo daug pastangų besiruošdamos respublikiniam etapui. Jos stengėsi ieškoti įvairių kūrybos formų, technologijų, kurias būtų galima panaudoti olimpiados metu. Pati gimnazistė prisipažino, kad tai padėjo jai įgyti daug naujų įgūdžių. 

„Dažnai gabūs vaikai nemėgsta sunkaus darbo. Solveiga unikali tuo, kad yra ir talentinga, ir darbšti. Mes viena kitą suprantame iš pusės žodžio. Tokie mokiniai priverčia tobulėti ir pedagogus. Jie mus pakelia aukštyn, įkvepia“, – teigė D. Viliušienė. 

Gimnazistė nebuvo pirmoji D. Viliušienės mokinė, kuriai respublikinėje technologijų olimpiadoje nusišypsojo sėkmė. Prieš keletą metų antrąją vietą užėmė Skaistė Navickaitė, o dar kiek anksčiau paskatinamuoju diplomu buvo įvertinta Geda Murinaitė. 

Šių metų olimpiados laimėtoja S. Andriukaitytė nėra vien kruopšti mergina, save realizuojanti tik per technologijų pamokas. Ji – aktyvi bei veikli gimnazijos bendruomenės narė. Priešingai nei daugeliui gali pasirodyti, kybartietė nemėgsta sėdėti kambaryje. Jai patinka lauke leisti laiką su draugais, užmegzti naujas pažintis. Apskritai, bendravimą su žmonėmis Solveiga vadina vienu didžiausių savo pomėgių. Baigusi mokyklą ir studijas ji svajoja tapti vaikų darželio auklėtoja. Šiame darbe, pasak pačios gimnazistės, ji puikiai galėtų pritaikyti ir per technologijų pamokas įgytus įgūdžius.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Mokytojos Dalios Viliušienės ir Solveigos Andriukaitytės ryšys – tvirtas kaip kumštis.

Publikuota: „Santaka”, 2022-05-27.