Statistika atskleidžia akivaizdžią ES naudą Lietuvai

Jau netrukus Lietuva minės 18-ąsias narystės Europos Sąjungoje metines. Kraštietis profesorius Mindaugas Jurkynas neseniai bendraudamas su Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomene aptarė, kaip per šiuos metus vystėsi mūsų šalis bei ką apskritai mums davė buvimas bendrijoje.

Atstatytas istorinis teisingumas 

Maždaug prieš pusantrų metų prof. M. Jurkynas laimėjo Europos Komisijos remiamą „Jean Monnet Chair“ projektą, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – tyrinėti, dėstyti ir skleisti žinias apie europėjimą. Trejų metų trukmės projekto metu kraštietis įsipareigojo publikuoti mokslinius straipsnius, rengti konferencijas, seminarus, išvažiuojamąsias paskaitas, vykdyti įvairias kitas panašaus pobūdžio veiklas. Neseniai profesorius lankėsi Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje, su kurios bendruomenės nariais aptarė Lietuvos kelią į ES bei nuveiktus darbus, diskutavo apie šalies vaidmenį ir įtaką bendrijoje priimamiems sprendimams. 

Profesorius pateikė statistikos duomenų, atskleidžiančių, jog mūsų šalis – viena sparčiausiai į priekį žengiančių ES valstybių. Jis taip pat pristatė įvairių apklausų duomenis, kurie byloja, jog lietuviai išties labai vertina narystę bendrijoje. 

Diskutuodamas su gausiai susirinkusiais gimnazistais bei pedagogais prof. M. Jurkynas mūsų šalies narystę ES netgi pavadino po ilgų okupacijos metų atstatytu istoriniu teisingumu. Anot jo, dabar Lietuva turi daugiau laisvių, demokratijos ir ekonomikos galimybių. 

Ilgas kelias į bendriją 

Vykstant karui Ukrainoje vis dažniau girdima, kad ši šalis norėtų tapti ES nare. Visgi tai padaryti nebus taip lengva. Tarkime, Lietuvos kelias į bendriją truko ne vienus metus. 

Mūsų šalis visateise ES nare tapo 2004 m. gegužės 1 d., tačiau derybas pradėjo dar 1999-aisiais. 

Sprendimas, lėmęs ES plėtrą Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Europoje buvo priimtas 2002 m., o dar 1993 m. Danijos sostinėje Kopenhagoje buvo nustatyti pagrindiniai narystės ES kriterijai, kuriuos privalo atitikti į ES įstoti norinčios šalys. Jie įprastai vadinami Kopenhagos kriterijais. Tai yra nuostatai, susiję su demokratija, teisės viršenybe, rinkos ekonomika, žmogaus teisių užtikrinimu ir t. t. Jei visgi Ukrainai būtų suteiktas šalies kandidatės statusas, šiai valstybei taip pat tektų įgyvendinti minėtus kriterijus, o ES teisės aktus perkelti į savo nacionalinę teisę. 

„Tai – daugiau nei 80 tūkst. puslapių teisės aktų rinkinys, dėl kurio įgyvendinimo sąlygų privalo susitarti visos prie bendrijos prisijungti norinčios valstybės. Jį sudaro net patys paprasčiausi dalykai. Pavyzdžiui, štai dėl ko mūsų šaliai tapus bendrijos nare parduotuvių lentynose atsirado ir sviestas, ir tepiųjų riebalų mišinys. Anksčiau abu produktai buvo vadinami tiesiog sviestu, tačiau ES vartotojų teisės reikalauja, kad sviesto pavadinimas būtų suteikiamas tik bent 82 proc. riebumo pieno gaminiui. Kitu atveju tai būtų pirkėjų apgaudinėjimas. Panašių pavyzdžių yra begalė“, – pasakojo prof. M. Jurkynas. 

Su buvimu ES susiję dar du svarbūs mūsų šaliai įvykiai. 2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės. Tai užtikrino nevaržomą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą šiai zonai priklausančių valstybių teritorijose. 2015 m. Lietuvoje buvo įsivesta bendra ES valiuta – euras. Pasak prof. M. Jurkyno, net tokių grėsmių kaip karas akivaizdoje, euras yra pakankamai stabili ir nenuvertėjanti valiuta. Priešingai, nei, tarkime, Lenkijos zlotas. Jau nekalbant apie kasdien žemyn „smengantį“ Rusijos rublį. 

Geriausiai pasinaudojo 

2004-aisiais kartu su dar devyniomis valstybėmis ES nare tapusi Lietuva puikiai pasinaudojo narystės privalumais. Vien per pirmąjį dešimtmetį Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekis išaugo net 55 proc., o tai – didžiausias šuolis tarp viso 2004-aisiais į bendriją įstojusio dešimtuko. 

Apskritai mūsų šalies BVP nuo 2007 m. iki 2019 m. pakilo maždaug 23 proc. Kylantį ekonomikos lygį puikiai iliustruoja tai, kad dar 2005 m. Lietuvos BVP siekė vos 55 proc. viso ES vidurkio. 2020-aisiais šis skaičius jau siekė 87 proc. Estijos BVP tais pačiais 2020-aisiais sudarė 86 proc. viso ES vidurkio, tiek pat, kiek ir Ispanijos, Latvijos – 76 proc., Graikijos – 64 proc., Bulgarijos – 55 proc. Aišku, kol kas lygiuotis į turtingiausias bendrijos nares mums dar sunku, tačiau ekonominiai rodikliai šalyje pastebimai auga. 

Turtingiausia ES valstybė šiuo metu yra Liuksemburgas, kurio metinis BVP siekia net 266 proc. viso bendrijos vidurkio. Lietuvių mėgstamoje Airijoje šis skaičius taip pat labai aukštas – 211 proc. Beje, 2020 m. pasaulyje prasidėjus pandemijai Airija buvo vienintelė ES šalis, kurioje ekonomika augo. Įdomu tai, kad Lietuva pastarajame sąraše užėmė antrąją vietą. Pas mus ekonomika smuko mažiausiai iš visų ES narių – vos 0,9 proc. Ispanijoje šie rodikliai krito 11 proc., Italijoje – 9 proc., o Graikijoje – 8 proc. 

Atlyginimai mūsų šalyje nuo 2008 m. iki 2017 m. pakilo maždaug 40 proc. ir jie toliau didėja. 

„Dažnai skundžiamės augančiomis kainomis, tačiau taip atsitinka, kai auga paklausa. Kitaip tariant, kainos kyla dėl to, kad žmonės geriau gyvena ir gali išleisti daugiau savų bei pasiskolintų pinigų. Paskaičiuota, kad šiandien vidutinį atlyginimą gaunantis lietuvis už savo algą gali nusipirkti daugiausiai prekių ar paslaugų nei bet kada anksčiau. Aišku, negalima paneigti, kad infliaciją lemia ir tokie veiksniai kaip karas, konkurencijos stoka ar pasaulinių žaliavų ir prekių pabrangimas, tačiau vis tiek tai labiausiai susiję su išaugusiu vartojimu“, – kalbėjo prof. Mindaugas Jurkynas. 

Lietuviai – eurooptimistai 

Pagal įvairias pernai atliktas „Eurobarometro“ apklausas, net 65 proc. lietuvių ES asocijuojasi su laisve keliauti, studijuoti bei dirbti. Tik 31 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuvai būtų naudingiau nepriklausyti bendrijai, tačiau net 66 proc. žmonių neabejoja narystės nauda. 

Lietuviai pakankamai pasitiki ES institucijomis: Europos Parlamentu, Europos Komisija bei Europos Vadovų Taryba. Šviesia ES ateitimi tiki 71 proc. tautiečių, o ir toliau augančią bendrijos ekonomiką regi dar daugiau žmonių – net 80 proc. Šiuo atžvilgiu lietuviai – didžiausi optimistai visoje bendrijoje. Tuo tarpu didžiausi skeptikai – italai. Vos 29 proc. šios šalies gyventojų mano, kad ES ekonomika ir toliau augs. 

Mūsų valstybė turi realią galią sprendžiant visus bendrijos klausimus. Nors Lietuvos piliečiai sudaro vos 0,7 proc. visų ES piliečių, o mūsų BVP – tik apie 0,15 proc. bendro ES BVP (pvz., Vokietijos BVP – 25 proc. visos bendrijos BVP), tačiau ES taryboje Lietuva turi apie 2 proc. balsų, o lietuvių Europos Parlamente yra apie 1,5 proc. Apskritai, tarp ES institucijose dirbančių žmonių tautiečiai sudaro beveik 4 proc. 

„Gal tai ir nedideli skaičiai, tačiau, kaip maža šalis, turime daugiau galimybių. Būdami bendrijos nariais gauname didžiulę naudą. Vien per 2007–2020 m. Lietuva sulaukė daugiau nei 14 mlrd. eurų paramos. Apskritai, ši narystė mums užtikrina daugybę laisvių. Visgi svarbiausias ES siekis – taika. ES buvo kuriama kaip bendruomenė, kurios narės nesutarimus sprendžia per diplomatiją, tarimąsi ir derybas“, – teigė prof. M. Jurkynas.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Bendraudamas su Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenės nariais prof. Mindaugas Jurkynas pabrėžė, jog Lietuva – viena sparčiausiai į prieki žengiančių ES valstybių.

Publikuota: “Santaka”, 2022-04-12.

lt_LTLietuvių kalba
lt_LTLietuvių kalba