2007 m. per šv. Kalėdas PKD miestiečiams nemokamai išdalino 1000 egzempliorių tiražu pačių parengtą ir išleistą senųjų bei dabartinių Kybartų atvirukų komplektą, bažnyčioje rado vietą nuolat veikiančiai parodai „Kybartai senuosiuose atvirukuose“.

2008 m. Kaune gyvenęs Kybartų praeities tyrinėtojas entuziastas Vytautas Mickevičius už kilnią veiklą nominuotas „Metų kybartiečiu“. Jis tapo ir valdybos nariu, o jo anksčiau jau įkurtas pirmasis internetinis virtualiųjų Kybartų tinklalapis tais metais dar buvo patobulintas (jį atnaujino kybartietis, Vilniaus išeivis, Marius Vilemaitis). Tų pačių metų vasarą PKD parėmė knygos apie Kybartų „Sveikatos“ sporto klubą leidimą, metų gale išleido ir kybartiečiams išdalino sieninį metų kalendorių, dizainu žadinantį kybartiečių savimonę.

2009 m. rugsėjo 29 d., miesto statuso suteikimo Kybartams 90-mečio proga, PKD iniciatyva miesto visuomenei buvo plačiau atverti miesto geležinkelio stoties komplekso požemiai – juose surengta garso ir vaizdo instaliacija su senųjų Kybartų vaizdais ir Mariaus Ivaškevičiaus esė „Civilizacija: Veržbolovo“ garsiniu skaitymu (projektą rengė akt. Arūnas Žemaitaitis, menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė, V. Mickevičius); koncertavo kybartiečių moterų vokalinis ansamblis „Senjoros“ ir svečias – bardas iš Vilniaus Vytautas V. Landsbergis, kurio senelis yra 1928 m. statytos mūrinės Kybartų bažnyčios projekto autorius.

2010–2011 m. PKD, iš Kybartų kilusio mokslininko R. Valioko iniciatyva, taip pat surinkus 1500 miesto gyventojų parašų, miesto centre (J. Basanavičiaus g. 38) 2001 m. degęs, istorinę architektūrą fasade išsaugojęs, namas grąžintas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tais metais iš Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos (Vokietija) Pasaulio kybartiečių draugijai grąžinta dalis prieškarinės Kybartų gimnazijos bibliotekos knygų. Iš Kybartų kilusio politologo Mindaugo Jurkyno iniciatyva nuo 2010 m. pavasario, pirmajam PKD pirmininkui R. Vaičaičiui padedant medeliais, Kybartuose rengiama tradicinė, dar prieškariu vykdavusi, medelių sodinimo šventė – į ją jau treti metai susirenka 20–30 miestą gražinti nusiteikusių kybartiečių. 2011 m. rudenį, PKD narių Albino Vaitkevičiaus, Vido Micutos, L. Narbučio, V. Mickevičiūtės pastangomis, pasitelkus miesto seniūną ir muitinės pareigūnus, buvo padėta regioninei Marijampolės televizijai filmuoti ir kurti kinofilmą iš ciklo „Gyvoji Sūduvos istorija. KYBARTAI“, kuris per Marijampolės TV transliuotas 2011 m. ruodžio 21 d.

2012 m. kovo 23 d., PKD pirmininkui L. Narbučiui kreipusis į Lietuvos muitinės departamentą, Vilniuje, Muitinės muziejuje, surengta paroda „XX a. pradžios Lietuvos pasienio miesteliai. Kybartai“ – į jos atidarymo iškilmes atvyko visi norėjusieji kybartiečiai, lydimi miesto seniūno R. Šunoko.

2012 m. birželį išleistas PKD leidinys – Albino Vaitkevičiaus kraštotyrinė monografija „Kybartai. Lieponos–Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža“. Visas jos tiražas per vasarą sėkmingai išplatintas kybartiečiams, knyga pristatyta Suvalkijos krašto muziejuje Paežeriuose, Kybartų kultūros centre. 2013 m. pavasarį Pasaulio kybartiečių draugija ją ketina pristatyti Lietuvos taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.

Šiuo metu PKD globoja kompaktinės garso plokštelės leidybos projektą „Gyvoji Kybartų atmintis: pasakoja kybartiečiai“, kurį rengia Violeta Mickevičiūtė.

Plačiau apie šį sumanymą: Kybartai – unikalus pasienio miestas, amžių bėgsme tapęs vartais į Mažąją Lietuvą –Prūsiją –Vokietiją. Tarpukaris – tai laikotarpis, kurį vyresnieji Kybartų gyventojai – patys ar iš artimųjų pasakojimų – dar atsimena. Jų atmintyje dar išsaugotas nesugriautas šio pasienio miesto statinių vaizdas, miestiečių gyvensenos ypatumai, laisvalaikis, mados, pomėgiai, kultūrinis, taip pat religinis gyvenimas, mieste gyvenusių tautų – lietuvių, vokiečių, žydų, rusų, čigonų – tarpusavio santykiai. Viso to taip detaliai neišsaugosi nei vaizdinėmis, nei rašytinėmis priemonėmis, kaip jas gali perteikti žmogus, pasakojantis apie savo vaikystės miestą. Mums rūpi II pasaulinis  karas, pokaris, tuo metu patirti kybartiečių išgyvenimai, Lietuvos inteligentijos emigracija per mūsų miesto paribiais ėjusią Lietuvos–Vokietijos valstybinės sienos užkardą, II pasaulinio karo frontas, žydų getas, veikęs mūsų mieste, Kybartų krašto žydų  žūtis Pieskyne ar Vigainėse, pagaliau ilgas ir margas tarybinių Kybartų periodas. Mus domina prisiminti, kur stovėjo katalikų bei kitų religinių bendruomenių maldos namai, mokyklos, kapavietės, kaip kilo socializmo periodo Kybartų statiniai – mes suinteresuoti savo vaikams ir vaikaičiams dar išsaugoti bent žodžiais nupasakotus DINGUSIUOSIUS KYBARTUS.

Projektas sudaro galimybę vyresniųjų kartų kybartiečiams, kurių gretos jau nenumaldomai išretėjusios, dar prabilti gyvu žodžiu apie atmintin įsirėžusias miesto prie Lieponos detales ir byloti apie visa tai mūsų unikaliąja „kybartinių“ tarme. Pasaulio kybartiečių draugijai šio projekto vykdymas – tai ir bendruomeniškumo stiprinimo būdas, jame dalyvaudami gyventojai bus paskatinti ne numarinti savyje Kybartų miesto istoriją, o „nupūsdami dulkes“ nuo savo šeimos ar giminės archyvų prikelti ją mažiausiai 100 metų (sako, tiek laiko mechaninė laikmena, t. y. CD, išlaiko įrašą).  Be galo svarbu, kad šiame projekte dalyvaujantys iš Kybartų kilę ar juose gyvenantys žmonės prisidės prie istorinės medžiagos perdavimo numatomam steigti Kybartų miesto muziejui.

2013 m. parengta PKD sumanyto tęstinio projekto „Gyvoji Kybartų istorija: pasakoja kybartiečiai“ 1-oji kompaktinė garso plokštelė (8 Kybartų praeities liudytojus – šviesaus atminimo  Zigmą Jonyną, Leoną Balčiūną, Genovaitę Mackevičiūtę, taip pat Albiną Vaitkevičių, Andrių Pleškūną, Bernardą Valioką, Nijolę Černauskienę, SJE Bernadetą Mališkaitę kalbino ir įrašė PKD narė, buvusi radijo diktorė Violeta Mickevičiūtė).2013 m. spalį pasirodė, o 2014 m. pavasarį pakartotinai išleista ir plačiai platinta knygelė „Alsavęs Kybartais: įvadas į kraštotyrinį V. Mickevičiaus palikimą“. Išparduoto šio leidinio tiražo pinigai atiteks pastatui J. Basanavičiaus 38 restauruoti. Norintieji įsigyti garso plokštelę ar knygelę dar gali kreiptis el. laišku: kybartieciai@gmail.com arba tel.: 861363120.

2013 m.spalio 19 d., drauge su Vilkaviškio krašto muziejumi, tuometinio direktoriaus A. Žilinsko iniciatyva, Pasaulio kybartiečių draugijos patalpose Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 9 eksponuota kilnojamoji paroda „Senasis Virbalis“, netrukus ten pat sukabinta nuolat veikianti paroda „Prarastieji Kybartai“ (projektą gimtajam miestui dovanojo PKD narys Vidas Micuta).

2014 m. pradžioje PKD savo lėšomis UAB-je „Senamiesčio projektai“ užsakė valstybinės reikšmės kultūros paveldo objekto J. Basanavičiaus g. 38 (Un.o.k 2143) tolesnių konservavimo darbų projektą. Toliau dirbama derinant šio namo atgaivinimo žingsnius drauge su Kybartų seniūnija ir kitais namo bendrasavininkiais, taip pat pastato atstatymo rėmėjais.

2014 m. sausį buvo imtasi veiksmų stabdyti seniausio Kybartų pastato, 1880 m. statyto vieno iš ,,medinukų“, vadinamojo Popo namo, griovimą. Matuojant stogą tam, kad jis PKD lėšomis būtų apdengtas, išsiaiškinta (gretinant archyvuose rastus rodmenis ir realius matavimus), kad tai nėra Kybartų pirmoji lietuviška pradedamoji mokykla, kaip kai kurių žmonių manyta iki šiolei. Prieita prie išvados, kad ,,medinuke“ kurį laiką gyveno Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios statytojas, prefektas, klebonas Vincentas Vizgirda, taip pat iki II pasaulinio karo šiame namelyje veikė vienuolių kuruojamas vaikų darželis miesto tarnautojų atžaloms bei mokyklos bibliotekėlė. Apie tai informuotas Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinys, Kybartų seniūnija ir klebonas. Į PKD buvo kreiptasi po šių išvadų prašant suformuluoti dokumentais paremtą tekstą. Patikslinus A. Vaitkevičiui archyvinius įrašus  PKD parengtas tekstas perduotas Seniūnui. Imtis kitų konkrečių ,,medinuko“ patalpų pritaikymo kybartiečių reikmėms sumanymų mūsų draugijai nepavyko. Deja, nebuvome šio statinio savininkai, bet jaučiamės pristabdę senojo statinio griovimą.

2014 m. sausio 31 d. PKD UAB-je ,,Petro ofsetas“ nupirkę K. Donelaičio „Metų“ faksimilę,  aukštos kokybės 100 vnt. tiražu Lietuvoje išleistą Kamilės Kalibataitės leidinį, rengtą konsultuojantis su knygos istorikais, leidybos istorikais, jį dovanojome Kybartų K. Donelaičio gimnazijai, švenčiančiai K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines ir poeto vardo suteikimo Kybartų vidurinei mokyklai 25-metį. Gimnazijos šventinėje programoje dalyvavo PKD kviesta bei apmokėta aktorė, teatro meno pedagogė Alvyda Čepaitytė.

Kovo 19 ir balandžio 5 dienomis palaikant PKD narės Irenos Bacevičienės iniciatyvą Marijampolės viešojoje bibliotekoje ir Kauno istorinėje prezidentūroje buvo surengtas Nepriklausomybės akto signataro, ekonomisto Vlado Terlecko knygos apie bankininką ir Vasario 16-osios akto signatarą Joną Vailokaitį pristatymas. Abiejuose renginiuose minėtoji akt. A. Čepaitytė itin išsamiai pristatė J. Vailokaičio asmenybę, renginyje Kaune dalyvavo ir knygos autorius Vladas Terleckas su dukra Jūrate, šventę pagyvino Kybartų gimnazistų Justės ir Gyčio Jasulaičių duetas bei PKD vokalinis ansamblis ,,Senjoros“ (vad. Irma Menčinskienė). Kybartiečių kelionę į Kauną parėmė Vilkaviškio meras Algirdas Neiberka. Irenos Bacevičienės, kaip Lietuvos Vasario 16-osios klubo narės, iniciatyva Kauno savivaldybei išsiųstas prašymas- siūlymas pakabinti ant namo, kurį statė ir kuriame gyveno J. Vailokaitis, sienos jo atminimą įamžinančią lentą. Gautas atsakymas, jog Kauno miesto savivaldybė numato tai atlikti 2016 m. (Nežinantiems primename: J. Vailokaitis kilęs iš kaimyninio Šakių rajono, tačiau jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės, Lietuvos komercinis bankas, Plytinė Kybartų kaimo laukuose turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos plėtrai, finansų raidai, pagaliau labdaros tradicijų Lietuvoje formavimuisi).

Birželį parėmėm dar vienos asmenybės, su kuria siejamas ir Kybartų vardas, atminimo įamžinimą: skyrėme piniginę paramą Maironio literatūros muziejaus leidinio apie rašytoją, dramaturgą, visuomenės Užatlantėje veikėją išeivį Algirdą Landsbergį, kuris 1924 m. yra gimęs Kybartuose, leidybai. Asmeniškai leidinį parėmė ir PKD nariai Rimas Sabaliauskas bei Leonas Narbutis.  Knygos autorė Virginija Babonaitė-Paplauskienė išsamiai šią asmenybę su padėka rėmėjams pristatė 2014 m. rugsėjo 15 d. svetainėje bernardinai.lt: :Gyvenimas trumpas… Noriu klausytis dainos…“.

2014 m. vasarą PKD „Senjorės“ surengė festivalį „Paprūsė dainuoja“ (dalyvavo K. Naumiesčio ir Pajevonio vokaliniai moterų ansambliai) ir Kybartuose, PKD patalpose, priėmė 2 dviratininkų žygio delegacijas, kurioms pristatė mūsų miestą.

PKD parėmė, pagarsino internete ir rajono spaudoje Kybartų gimnazijos iniciatyvą, su kuria į mus kreipėsi direktorius Saulius Spangevičius, pasodinti Virbalgiryje 300 ąžuolų K. Donelaičiui. Taip prisidėjome prie prieškario kybartiečių Medelių sodinimo tradicijos.

2014 m. balandžio 27-ąją galime laikyti Pasaulio kybartiečių draugijos Algimanto Kezio galerijos gimimo diena. Tądien iškabinus kybartiečio Rymanto Vaičaičio name J. Basanavičiaus g. 9 pasaulinio garso fotomenininko, leidėjo, visuomenės veikėjo Algimanto Kezio 34 darbus iš jo ankstyvojo periodo ciklų „Society‘s man ir ,,Double prints“, ir eksponavus paties A. Kezio miestui atsiųstą fotoalbumų kolekciją inicijavome šio Kybartų išeivio, vaikystėje čia gyvenusio ir lankiusio pradžios mokyklą, darbų parodą. Savo lėšomis išleidome  išsamų A. Kezio gyvenimą nušviečiantį lankstinuką. Galerija – tai Leono Narbučio, Andželikos Micutienės, Rymanto Vaičaičio, Jolantos Janulaitytės ir Jolitos Ramanauskienės atidaus labdaringo darbo rezultatas. Po parodos, kuri gražiai susiderino su miesto sode vykusiu Kybartų dailininkių būrelio„Smiltis“ darbų aukcionu, tarsi aišku, kad tai gali virsti tradicija. Informuojame, kad Kybartų pašte kiekvienas asmuo kreipęsis į draugijos valdybos narę Jolitą Ramanauskienę gali patekti į galeriją ir ją apžiūrėti. A. Kezio bičiulis fotografas Zinas Kazėnas Kybartams yra dovanojęs 3 edukacinius videofilmus.

Gegužės mėnesį PKD nario VU prof. Romo Barono dėka mums pavyko pratęsti Rožinskaitės-Rožėnienės premijos teikimo pažangiausiems gimnazistams tradiciją.

PKD dirba toliau, kad JAV lietuvių išeivių Algimanto Kezio, Edvardo Šulaičio ir kitų kybartiečių, turinčių originalių eksponatų, archyvai visiems laikams rastų vietą Kybartuose.

PKD planuose – eksponatų būsimajam Kybartų miesto muziejui arba galerijai kaupimas, jų dokumentavimas, taip pat Vytauto Jakelaičio, Ričardo Janušausko prisiminimų apie tarpukario Kybartus bei Albino Vaitkevičiaus rengiamos Kybartiečių šviesuolių enciklopedijos leidyba.

2015 m. PKD veiklos ataskaita 2015 m. Vieša PKD ataskaita

2017 m. Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) veiklos dešimtmetis

Vienas iš pirmųjų draugijos tikslų buvo gaivinti miesto įvaizdį. Norėta atstatyti sudegusį pastatą J. Basanavičiaus gatvėje. Tuomet draugija surinko apie pusantro tūkstančio parašų, kad griūvantis statinys nebūtų išbrauktas iš Kultūros paveldo registro. Tuomet atrodė, kad pastatas bus išgelbėtas. Deja, kybartiečiams nepavyko nugalėti žmonių abejingumo. PKD organizavo rinkliavas, net teisėsi teismuose, tačiau galiausiai atsidūrė akligatvyje ir suprato, jog finansinė našta šiai visuomeninei organizacijai yra per didelė. PKD savąją namo dalį siūlė perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, ši sutiko pastatą perimti su sąlyga, kad ir likusieji savininkai atsisakys savo dalies. Deja, vienas savininkų to padaryti kategoriškai nesutiko, du – suabejojo, taip veikiausiai pasmerkdami pastatą visiškam sunykimui.

PKD dėka lankytojams atverti Kybartų geležinkelio stoties požemiai, talkinta Marijampolės televizijai filmuojant laidą „Gyvoji Sūduvos istorija. Kybartai“, 2012 m. Vilniuje surengta paroda apie XX a. pradžios Lietuvos pasienio miestelius, išleista knygų ir padaryta daug kitų darbų. PKD savo nuveiktus ir jau vien svajonėse pasilikusius darbus vainikavo nauju leidiniu – enciklopedinio pobūdžio biografiniu žinynu „Kybartų krašto žmonės“. Knygos sudarytojų tikslas buvo įamžinti gabius, kūrybingus, veiklius Kybartų krašto žmones, kurie veikdami savo profesinėje, socialinėje srityse yra tapę vietos bendruomenei ar net visai Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis. Žinyno sudarytojai – Albinas Vaitkevičius ir Violeta Mickevičiūtė bei jų pagalbininkai.

L. Narbutis, pasinaudodamas proga, išreiškė viltį, kad Kybartuose atsiras krašto muziejus ar bent jo filialas, nes draugija jau galėtų pasidalyti sukauptais eksponatais.