Nors į keliones leidžiamės ieškoti dar nematyto, būna labai smagu atradus ir ką nors artimo, tarsi savo.

Taip nutiko Lazdijų rajono savivaldybėje. Artėjant prie muziejaus „Jotvingių kiemas“ netikėtai nudžiugino Kybartai – nedidelis kaimelis su vos keliomis pavienėmis sodybomis. Kaimo ribą, o sykiu ir privataus akmenų muziejaus prieigas ženklina kompozicija, kurios negali nepastebėti. 

Akmenis ir medžio lentą su tėviškės vardu savo rankomis ir jėgomis sukomponavo minėto privataus muziejaus šeimininkas Donatas Mazurkevičius. Pasak istorijos entuziasto, pasienyje su Lenkija esančio kaimelio pavadinimas siejamas su pavarde Kybartas, Kybartai. Tiesa, tardami vietovardį dzūkai jį kirčiuoja kitaip nei mes. 

Priminsime, kad mūsų rajone esančio Kybartų miesto vardas taip pat asmenvardinės kilmės. Nekyla abejonių, kad vietovardis atsirado nuo pavardės Kybartas. 

Tardami pasienyje su Rusija esančio miesto vardą visais atvejais mes jį kirčiuojame antrajame skiemenyje tvirtapradiškai. Kai apie savąjį kaimą pasakoja dzūkai, kirtis šokinėja. 

Net jei vietos pavadinimo skambesys suvalkiečio ausiai yra neįprastas, niekas nenuneigs, kad vaizdas akiai ir širdžiai tikrai malonus. 

Lietuvoje yra ir daugiau Kybartais arba labai panašiai vadinamų gyvenamųjų vietovių. Šiaulių rajono savivaldybėje esama Kybarčių kaimo. Kybartai yra kaimai Jurbarko ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Šį vardą taip pat turėjo buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Kaimo ribą ženklina riedulių ir medžio kompozicija, kurios negali nepastebėti.

Publikuota: „Santaka”, 2021-10-29.