Uncategorized

Tikroji sėkmė – ne loterija

Kategorija : Uncategorized

Dar V. Čerčilis yra pasakęs: „Sėkmė nebūna galutinė, nesėkmės nėra fatališkos: svarbi tik tvirtybė tęsti“.

Teisinga mintis, kuri ne tik nusako sėkmės kryptį, bet ir užkerta kelią jos suabsoliutinimui, kad sėkmė yra akimirkos ir momento kūrinys, dar kitaip – loterija atsidūrus reikiamu laiku reikiamoje vietoje.

Vis dar prisimenant pernykščius mūsų gimnazistų laimėjimus respublikiniuose konkursuose reikėtų teigti, kad jų pasiekimai toli gražu nebuvo momentinis įspūdis ar „lošimas“.

Nacionaliniuose konkursuose prizines vietas pernai laimėjo devyni mūsų gimnazistai: 51-ajame jaunųjų filologų, Europos mokinių darbų, skirtų DNR dienai paminėti, Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorijos, technologijų olimpiadoje, taip pat apdovanojimus pelnė ir konkurso „Pamoka gamtoje: svajokime drauge“ komanda.

Daugelis šių konkursų laimėtojų – abiturientai, jau ne pirmus metus su savo mokytojais siekiantys vis aukštesnio rezultato. Didžiuojamės mokiniais, didžiuojamės jų mokytojais, kurie neskaičiuodami savo papildomo laiko, kaip prioritetą renkasi jaunuolio sėkmę, o po konkursų džiaugiasi jų iškovotais pridėtiniais stojamaisiais balais.

O šių mokslo metų pradžioje kaip „fortūnos kepuraitės bumbulas“ mūsų gimnazijos kolektyvą nudžiugino žurnalo „Reitingai“ skalė – už laimėjimus respublikiniuose konkursuose gimnazija didžiuojasi 24 vieta (beje, šis įvertinimas – konkursų ir olimpiadų rezultatų lentelėje aukščiausia vieta apskrityje).

Tai jaunųjų filologų konkurso (Ieva Antanavičiūtė II vieta, Ugnė Rickevičiūtė II vieta, Deivydas Stankevičius III vieta, Ieva Milerytė I vieta, mokytojos Nijolė Černauskienė ir Inga Kardauskienė) ir technologijų olimpiados (Skaistė Navickaitė II vieta, mokytoja Dalia Viliušienė) didžiausi iki šiol buvę pasiekimai.

Kasmetiniai mūsų mokinių laimėjimus skatinantys partneriai – Pasaulio Kybartiečių Draugija ir kybartiečių mokslininkų grupė, įkūrusi fondą gabiems mokiniams skatinti – taip pat džiugiai priėmė šią naujieną, pakvietė mokytojus į edukacinę išvyką Vilniaus universitete, o gimnazistams kiekvienais metais atveria mūsų duris gamtamokslių studentų laboratorijose.

Taigi sėkmė nėra galutinė, o nesėkmė nėra fatališka – jeigu kas nepavyksta, mes neturėtume likti nusivylę ar liūdni. Atvirkščiai – turėtume tapti išmintingesni ir brandesni.

Apie tai gimnazijos mokytojai ir kalbasi su savo mokiniais, kai patiriamos nesėkmės. Svarbiausia yra tvirtybė tęsti pradėtus darbus.

Šiemetiniai konkursų ir olimpiadų rezultatai vėl leidžia džiaugtis nuolatinio nuoseklaus darbo rezultatais: II turo laimėtojai jau rengiasi vykti į respublikines olimpiadas (chemijos, lietuvių kalbos). O juk dar tik įpusėjo konkursinis etapas. Svarbiausia tikėti sėkme besidarbuojant „savo sode“.

Jolanta Janulaitytė,

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui


Traukinio bėgiais – į šlovingą praeitį

Gruodžio 13 d. (penktadienį), 16 val., Kybartų bendruomenė kviečia į renginį miesto geležinkelio stoties salėje. Jo tema – „Traukinio bėgiais atgal – Kybartų geležinkelio stoties komplekso istorija 1857–2019 metais“.

Pranešimą skaitys Kauno technologijos universiteto paveldo studijų absolventė Irma Grigaitytė. Ji yra apsigynusi labai įdomų baigiamąjį bakalauro darbą apie Kybartų geležinkelio stoties komplekso istoriją. Lektorė pristatys pastatų architektūros ypatybes bei istorinę vertę turinčius geležinkelio stoties brėžinius, kurie nubraižyti dar carinės Rusijos valdymo laikotarpiu. 

Kybartų geležinkelio stoties kompleksas statytas XIX a. viduryje, tiesiant Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelio liniją su atkarpa Kaunas–Virbalis. Ši atkarpa buvo viena pirmųjų geležinkelio linijų Lietuvoje. Prancūzų architektų bei inžinierių suprojektuotas ir pastatytas kompleksas buvo įspūdingo dydžio, su išskirtomis funkcinėmis zonomis. 

Istoriškai susiklostė, kad Rusijoje buvo naudojamos plačiosios geležinkelio vėžės, o Prūsijoje ir Vakarų Europoje – europinės vėžės, tad Kybartai buvo tarpinė stotis tarp šių dviejų imperijų, išvykstančių ir atvykstančių traukinių pasikeitimo centras. Būtent dėl šios priežasties keleivių rūmų pastatas buvo reprezentacinė caro stotis ir turėjo aukščiausios klasės stoties titulą. 

Įkurtą prie pat imperijos sienos kompleksą sudarė ne tik geležinkeliui aptarnauti, bet ir muitinės reikmėms bei prekių sandėliams, perkrovimui skirti pastatai. 

Geležinkelio atsiradimas suteikė miestui svarbos, aplink kompleksą pradėjo kilti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, visuomeninės paskirties objektai. Bėgant metams keitėsi ne tik Kybartų miestas, bet ir geležinkelio stoties kompleksas. Kito pastatai, jų paskirtis. Iki mūsų dienų išliko 13 komplekso objektų. 

Apie tai ir bus kalbama I. Grigaitytės pranešime. Jo pasiklausyti kviečiami visi, kuriems įdomi ši istorija. Renginyje koncertuos Vilkaviškio muzikos mokyklos auklėtiniai. 

„Santakos“ inf. 

Publikuota: „Santaka“, 2019-11-29.


lt_LTLithuanian
lt_LTLithuanian