Kybartai atsisveikins su migrantais ir trumpai veikusia įstaiga

Paskubomis, bet su didelių perspektyvų pažadais Kybartuose duris atvėręs užsieniečių registracijos centras netrukus taps trumpa, pusantrų metų tetrukusia istorija. Liks nebaigti remontuoti pastatai ir apie 150 darbo ieškančių žmonių.

Pasikeitė per mėnesį 

Žinią, kad nuo kovo 1 d. uždaromas Kybartų užsieniečių registracijos centras (URC), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išplatino besibaigiant 2022 metams, gruodžio 21 d. Labiausiai nustebino tai, jog dar lapkritį tos pačios tarnybos atstovai dalinosi planais, konsultavosi su rinkos dalyviais ir ketino tęsti remonto darbus, kad visas penkių aukštų bendrabutis būtų pritaikytas migrantų reikmėms. 

Likus vos mėnesiui iki dienos, kai paskelbtas verdiktas dėl Kybartų URC uždarymo, buvo planuojama jame apgyvendinti 240 neteisėtų migrantų – ne tik vyrų, bet ir moterų, šeimų neturinčių vaikų. 

Panašu, kad mūsų šalies politikų planai keičiasi dažniau nei orų prognozės, mat per kelias savaites didelių perspektyvų turėjęs pastatas, į kurio rekonstrukciją sukrauta ne mažiau kaip milijonas eurų, virto niekam nereikalinga valstybės našta. 

Įkūrė paskubomis 

Kaip „Santakos“ žurnalistams sakė VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas, uždaryti Kybartų URC nutarta supratus, kad iš esmės pasikeitus situacijai išlaikyti didžiulį darbuotojų kolektyvą ir patalpas – neracionalu. 

Buvusių Kybartų pataisos namų teritorijoje URC veikti pradėjo 2021 m. rugsėjo gale, migracijos krizės įkarštyje. Toks sprendimas priimtas Lietuvai susidūrus su precedento neturinčia hibridine Baltarusijos režimo ataka, kuomet iš kaimyninės valstybės į mūsų šalį neleistinose vietose imta masiškai nukreipti migrantus iš Azijos bei Afrikos. 

Užklupus rudeniškiems orams paskubomis buvo įkurtas Kybartų URC, kad šąlančius žmones iš Rūdninkuose veikusios palapinių stovyklos būtų galima perkelti į šildomas patalpas. Taip į Kybartus prieš beveik pusantrų metų atvyko pirmieji gyventojai – apie 700 egzotiškos išvaizdos vyrų iš įvairių Azijos ir Afrikos šalių. 

Netrukus Vyriausybei nusprendus imtis migrantų apgręžimo politikos, pabėgėlių srautai sumažėjo, tad buvo akivaizdu, jog tokių įstaigų, talpinančių šimtus pabėgėlių, greitu laiku nebereikės. Rugsėjo 2 d. buvo uždarytas Medininkų URC, o vėliau atėjo eilė ir Kybartuose įsikūrusiai įstaigai. 

Stovės nenaudojamas

Visiems Kybartų URC pareigūnams bus pasiūlytas darbas VSAT sistemoje, kadangi poreikis stiprinti valstybės sienų su Baltarusija ir Rusija apsaugą auga.

Paklaustas, ar vertėjo į pastatą investuoti didžiulius pinigus, jei buvo akivaizdu, kad URC sunyks, R. Petrauskas patikino, jog tai ne valstybės biudžeto, o Europos Sąjungos pinigai, skirti migracijos krizei suvaldyti. 

Aukštas pareigūnas tikino, kad kybartiečiai dėl investicijų turėtų jausti naudą, mat padaryta labai daug: suremontuoti buvusių pataisos namų bendrabučio kambariai, sanitariniai mazgai, įvestas šiltas vanduo, pastatyta nauja katilinė, nugriauti nenaudojami pastatai vaiduokliai, išlyginta aikštelė. Pakartotinai kilus krizei joje būtų galima operatyviai sustatyti konteinerinius namelius ir apgyvendinti 400–500 žmonių. 

– Niekas negali garantuoti, kokia situacija su migrantais bus artimiausiu metu. Juolab nežinia, ar atšalus orams neteks priimti naujo srauto iš Ukrainos plūstelėsiančių karo pabėgėlių. Tad rezervinė vieta užklupus krizinėms situacijoms labai reikalinga, – kalbėjo R. Petrauskas. 

Administracinį buvusių pataisos namų pastatą jau perėmė Kybartų pasienio užkarda. Valstybės sieną saugantys pareigūnai seniai svarstė, kur galėtų įsikurti, mat didėjant darbuotojų skaičiui ir įstaigos poreikiams turimų patalpų nebepakako. Tad bent jau šis pastatas be priežiūros neliks. 

Siūlo darbą 

R. Petrauskas sakė suprantantis kybartiečių nerimą, kad uždarius URC be darbo gali likti apie pusantro šimto žmonių. Visgi VSAT vado pavaduotojas patikino, kad statutiniams pareigūnams, kurių Kybartų URC yra 104, jau pateikti sąrašai su laisvomis darbo vietomis pasienio užkardose. Visi bus įdarbinti VSAT sistemoje, kadangi yra poreikis stiprinti valstybės sienų su Baltarusija ir Rusija apsaugą. 

– Suprantame, kad žmonės nori įsidarbinti arčiau namų, tad prestižinėmis taps darbo vietos Kybartų, Vištyčio, Kudirkos Naumiesčio, Kalvarijos, Šilgalių užkardose, – kalbėjo R. Petrauskas. – Tarnaujantiesiems toliau nuo namų stengsimės sudaryti palankų darbo grafiką, kad atidirbę ilgesnę pamainą galėtų turėti daugiau laisvadienių. 

VSAT vado pavaduotojas pripažino, kad su laisvai samdomų darbuotojų įdarbinimu – kiek sunkiau. Jų Kybartų URC dirba apie penkias dešimtis. Tiek laisvų darbo vietų, ypač arčiau Kybartų, VSAT tikrai neturi. 

R. Petrauskas neslėpė, kad dalis atleistų laisvai samdomų kybartiečių bus nukreipti į užimtumo tarnybą, nes mažai tikėtina, kad VSAT sistemoje pavyks įdarbinti iš Kybartų URC atleistus virėjus ar socialinius darbuotojus, kurių čia dirbo visai nemažai. Pareigūno įsitikinimu, dirbdami URC žmonės įgijo kitokios patirties ir kompetencijų, tad susirasti darbą jiems bus lengviau. 

Tenka mokytis 

Nors visus URC dirbančius statutinius pareigūnus ketinama įdarbinti VSAT sistemoje, ne paslaptis, kad jie pasieniečiais tapo nebaigę jokių mokslų, per vieną dieną, kai uždarius Kybartų pataisos namus buvo priversti tapti migrantų prižiūrėtojais. Tad kompetencijos dirbti pasienyje retas kuris iš antpečius nešiojančiųjų turi. 

Kybartų URC vadovas Gintaras Klimavičius patikino, kad šiuo metu organizuojami kursai ir norintys likti tarnyboje pareigūnai privalo mokytis pasieniečio profesijos subtilybių. Įstaigos vadovas neslėpė, kad dabar kolektyvo nuotaikos – slogios. Žmonės drauge dirbdami susidraugavo, susigyveno, tad sunku išsiskirstyti. Be to, slegia nežinia dėl ateities. Nors didžioji dalis statutinių pareigūnų ketina likti dirbti VSAT sistemoje, kiti ieško darbo kalėjimuose, policijoje, turintieji reikiamą stažą pasinaudodami proga išeis į užtarnautą poilsį. 

– Mano, kaip vadovo, pareiga pasirūpinti, kad URC žmonės rastų darbą. Organizuosime susitikimą su užimtumo tarnybos specialistais. Tikimės, kad jie pasiūlys darbo vietų. Nuliūdę ir mūsų migrantai, kurių dabar teturime 35. Jie nenori išvažiuoti iš Kybartų, kur sudarytos visai geros gyvenimo sąlygos. Iki kovo 1 d. visi bus perkelti į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje ar patys susiras gyvenamąją vietą, – aiškino G. Klimavičius. 

Dėl uždaromos įstaigos kremtasi ir Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Anot jo, su migrantais, kurių atvykimo iš pradžių kiek baimintasi, jokių problemų kybartiečiams nebuvo. Įvairiomis kalbomis kalbantys ir baltomis šypsenomis išsiskiriantys užsieniečiai suteikė miestui tam tikros egzotikos ir kolorito, todėl šio išskirtinio bruožo nebeliks. 

Seniūnas labiausiai nerimauja, kad iš vienos į kitos įstaigos priklausomybę pereinantys pastatai galop gali išvis likti neprižiūrimi. 

– Mes ir taip turime pakankamai pastatų vaiduoklių, kurie nepuošia miesto, tad dar kelių tikrai nereikėtų, – nuogąstavimus išreiškė R. Šunokas. 

Eglė KVIESULAITIENĖ

Eglės MIČIULIENĖS nuotr. Administraciniame pastate įsikurs Kybartų užkardos pasieniečiai.

Publikuota: „Santaka”, 2023-01-06

lt_LTLietuvių kalba