Planui griauti senąjį namą pritaria ne visi

Noras matyti sutvarkytą miestą sieja visus kybartiečius: ir jame gyvenančius, ir pasisvečiuojančius savo vaikystės ar jaunystės krašte. Tačiau susiruošus griauti caro laikus menantį avarinės būklės rąstinį namą Č. Darvino gatvėje, nuomonės dėl miesto tvarkymo prioritetų išsiskyrė.

Priežastis, dėl kurios norima pastatą išsaugoti, esanti istorinė ir kultūrinė jo vertė.

Priimant sprendimą namą griauti, atsižvelgta į jo savininkų, tai yra Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos, finansines galimybes ir perspektyvas.
Situaciją, kuri sulaukė Kybartų išeivių, pastato savininkų ir dabartinių miesto šeimininkų skirtingų nuomonių, viešame laiške aprašė Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkė Violeta Mickevičiūtė. „Ar jau iš tikro kasmet vis turtėjančioje Lietuvoje esame tokie bejėgiai ir bepinigiai, kad ypatinga istorija pasižymėjusio ir tiek negandų atlaikiusio Kybartų pastato vietoje ateities kartoms teišgalime palikti tik Suvalkijos lygumų akmenį? <…> Su gėda prisipažinkime: taip ir neatsirado bent vieno kybartiečio (-ės), daugiau ar mažiau įžymesnio (-ės), turtingesnio (-ės), kuris (-i), stebėdamas (-a) tiek metų užkaltą ir plėšiamą negyvenamą namą, būtų nuėjęs pas miesto seniūną ar kleboną ir taręs: „Kadangi myliu Kybartus darbais, o ne žodžiais, nutariau skirti dalį to, ką užgyvenau, kad mokykla, kurioje prieš 95 metus į mažuosius kybartiečius pirmąkart buvo kreiptasi lietuviškai, stovėtų Č. Darvino „trikampyje“ dar bent tiek pat, kiek stovėjusi!“ – su tokiomis mintimis į kraštiečius kreipėsi PKD vadovė.
Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas sakė, jog leidimą nugriauti Č. Darvino g. 6 stovintį pastatą suteikė bažnytinė vadovybė. Parapija nėra pajėgi išsaugoti avarinės būklės namo, jis gali tapti nelaimės, pavyzdžiui, gaisro židiniu.

„Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai priklauso keli tikinčiųjų aukomis išlaikomi pastatai. O realybė tokia, kad mieste žmonių mažėja, jie sensta, – kalbėjo kun. V. Labašauskas. – Leistume tuo pastatu kam nors naudotis, bet niekam jo nereikia. Tikimybė, jog pastatą pardavus naujasis šeimininkas stengsis jį išsaugoti, labai maža. Greičiausiai toje vietoje iškiltų kokia parduotuvė.“

Kybartų seniūnas Romas Šunokas irgi žino, kad dėl rąstinio namelio Č. Darvino gatvėje likimo kybartiečiai turi skirtingas nuomones.

„Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkė kėlė paramos akcijos, per kurią būtų renkamos lėšos, idėją. Tačiau reikia matyti ir tolimesnę statinio perspektyvą. Reikėtų iš kažkur paimti pinigų jam išlaikyti. Kybartuose turime daug kitų saugotinų ir puoselėtinų dalykų. Pavyzdžiui, pastatas J. Basanavičiaus g. 38 arba Kybartų muziejaus idėja. Paramos akcijų gali prisireikti dėl šitų objektų, – kalbėjo seniūnas. – Namelis merdi, jo atstatyti neįmanoma. Man svarbu žmonių saugumas, rūpi tvarkyti miestą. Sykiu matau ir galimybę įamžinti istorinę vietą, nors diskusijų tema tapęs namas nėra kultūrinio paveldo objektas.“

R. Šunokas svarstė, kad nugriauto pastato vietoje būtų galima pastatyti nedidelį paminklą, o jo prieigas išgrįsti senojo Č. Darvino gatvės grindinio akmenimis.

Renata VITKAUSKIENĖ

Autorės nuotr. Vieni kybartiečiai, žiūrėdami į avarinį namą, mato saugotiną objektą, kiti – nebūtiną ir potencialiai pavojingą pastatą.

Publikuota: „Santaka”, 2014 m. Vasario 1 d. Šeštadienis.

Leave comment

lt_LTLietuvių kalba