Geležinkelio istorijos vingiais
Lietuvos mokslų akademija (LMA) Kybartuose surengė išvažiuojamąją konferenciją „Lietuvos–Rytprūsių pasienis ir geležinkelių istorija“, skirtą Sūduvos metams ir Lietuvos geležinkelio 160-osioms metinėms paminėti. Neabejotina, kad geležinkeliai Lietuvoje daug prisidėjo plėtojant krašto ekonomiką, tačiau Lietuvos žmonės patyrė ir daug su jais susijusių kančių, skaudžią tremtinių dalią.
LMA Mokslininkų rūmų, kurie užsiima mokslo ir kultūros populiarinimu, vadovė Aldona Daučiūnienė sakė, jog jaučiasi lyg ir tarp savų, kadangi klausytojų didžiąją dalį sudarantys gimnazistai jau yra svečiavęsi Mokslų akademijos laboratorijose. Pasidalyti savo įžvalgomis apie bėginio transporto raidos pėdsakus ir paliktus ženklus į Kybartus atvyko akademikas Algirdas Vaclovas Valiulis. Svečiai susirinkusiesiems padovanojo įvairių mokslinių leidinių. Akademikas pasidžiaugė Albino Vaitkevičiaus istorine apybraiža „Kybartai“, joje pateikta reta, įdomia ir naudinga informacija.
Vėliau grupė svečių ir prie jų prisijungusių kybartiečių, lydimų Kybartų bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus, dalyvavo ekskursijoje, artimiau supažindinusioje su šio pasienio miesto ypatumais, sąsajomis su geležinkeliu.
Įvairūs autoriai ir šaltiniai pateikia šiek tiek skirtingas geležinkelio Lietuvoje atsiradimo datas. Kaip teigia geležinkelių istorijos tyrinėtojas Liubomiras Viktoras Žeimantas, taip yra dėl to, kad pradžia skaičiuojama nuo žemės darbų ar pirmųjų bėgių patiesimo. Iš tiesų geležinkeliai jubiliejus švenčia nuo pirmojo traukinio atvykimo.
Kybartų (Virbalio) stotis, statyta kaip aukščiausiosios klasės, užbaigta iki 1861 m. balandžio 11 d. L. V. Žeimantas mini šią datą kaip Kauno–Kybartų ruožo atidarymo datą. Taigi tuo pačiu laiku pradėjo veikti Vilkaviškio bei Pilviškių geležinkelio stotys. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis baigta 1862 m.
Pasak akademiko A. V. Valiulio, ir prieš geležinkelio atsiradimą žmonės įvairiais būdais susisiekdavo. Tarkime, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) prie carinės Rusijos prijungtose LDK teritorijose (Vilniaus gubernijoje) buvo pašto traktas. 1826 m. Rusijos imperijos senatas nusprendė tiesti naują kelią iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Jo trasa turėjo eiti per Dinaburgo (Daugpilio) ir Kauno tvirtoves. Šis istorinis pašto kelias (traktas) buvo pastatytas 1830–1836 m. Zarasų–Kauno ruožas pirmasis Lietuvoje turėjo grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą. Beje, baigus statyti pašto traktą 1839 m. buvo baigta tiesti tuo metu pasaulyje ilgiausia (1200 km) optinio telegrafo linija iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Optinis telegrafas buvo eksploatuojamas iki 1854 m.
Iš istorijos žinoma, kad pirmieji geležinkeliai nutiesti Niujorke, Jungtinėje Karalystėje. Carinėje Rusijoje pirmoji 27 km ilgio geležinkelio linija atsirado 1837 m. tarp Sankt Peterburgo ir Carskoje Selo vietovės. Ir tik 1842–1851 m. geležinkelio linija sujungė Sankt Peterburgą su Maskva. Caro nurodymu geležinkelis buvo nutiestas tiesiai, nepaisant vietovių geografijos ar istorinio paveldo. Pasak lektoriaus, dėl to, kad ši trasa neturi jokių didesnių posūkių, dabar ji tapusi labai pažangi, nes galimas maksimalus traukinių greitis.
Lietuvos teritorijoje geležinkelio pradžią nuo pirmojo viešojo Viktorijos laikų geležinkelio Anglijoje skyrė apie 100 metų, o nuo pasaulio geležinkelio platesnių žingsnių – vos 34 metai. 1851 metais carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl geležinkelio linijos Sankt Peterburgas–Varšuva tiesimo per Daugpilį, Vilnių, Varėną, Gardiną. Vilniuje turėjo atsiskirti atšaka į Prūsiją (per Kauną, Kybartus).
Įvairiuose ruožuose dirbo skirtingas skaičius darbininkų, įvairūs vadovai. Statant tunelius ir tiltus gerai žinomas lietuvio inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio indėlis.
Kaip aptarnavimo punktus buvo numatyta geležinkelio trakte, kas 20–25 km, statyti stotis. Ruože tarp Daugpilio ir Lentvario 1859 m. buvo įdarbinta 9 500 darbininkų, vėlesniais metais – dar daugiau. 1858 m. Dūkšte, Vilniuje ir Kaune įrengtos dirbtuvės įrankiams, vagonams žemėms, karučiams, vežimams metaliniams vamzdžiams pervežti ir kitai reikalingai technikai gaminti.
Geležinius bėgius pirkdavo užsienyje, daugiausia – iš Anglijos fabrikų. Vieno kilometro ilgio geležinkeliui buvo paklojama apie 1200 pabėgių. Didelė problema geležinkelio tiesėjams buvo upės. Daug darbų pareikalavo Panerių ir Kauno tuneliai. Tunelius statė vokiečių ir prancūzų kalnakasiai. Tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį Lietuvos teritorijoje buvo pastatyta 40 metalinių ir 50 akmeninių tiltų. Pažymėtina, kad Carinėje Rusijoje geležinkelis pirmiausia buvo tiesiamas kariniais tikslais, finansavo valdžia, turėdama tikslą įtvirtinti miestus prie Nemuno ir juos sujungti geležinkelio linija.
Nepriklausomų Lietuvos geležinkelių pradžia laikoma 1919 m. liepos 6 d., kai iš Kaišiadorių į Radviliškį pajudėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920 m. Sankt Peterburgo–Varšuvos ruožas nuo Turmanto iki Marcinkonių atiteko Lenkijai ir šiai šaliai priklausė iki 1939 m.
Siaurieji geležinkeliai, dabar dažniau žinomi kaip turistinė pramoga, buvo palyginti pigūs, patogūs mažiems kroviniams, nedideliam keleivių skaičiui vežti, ypač atokiose Lietuvos dalyse. Jie greitai plito. 1895 m. lapkričio 11 d. buvo atidarytas pirmasis 750 mm pločio vėžės siaurojo geležinkelio ruožas Švenčionėliai–Pastovys (Baltarusija). Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nutiesta nemažai 600 mm vėžės pločio naujų ruožų.
Beje, siauriausias – 381 mm vėžės pločio – geležinkelis yra Kente (Anglija), plačiausias – 1676 mm vėžės pločio – geležinkelis naudojamas Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje, Argentinoje ir Čilėje. 2020 m. duomenimis, pasaulyje yra 17,5 proc. siaurųjų (381–500 mm), 60,6 proc. standartinės vėžės (1435 mm) ir 21, 8 proc. plačiosios vėžės (1676 mm) geležinkelių.
Šiuo metu pasaulio geležinkelių linijos pasiekė per 1 331 712 km ir Žemės rutulį galėtų apjuosti 33 kartus.
Lektorius pastebėjo, kad pasaulyje, ypač tankiai gyvenamose, didelių teritorijų šalyse geležinkelio saulėlydžio niekas nepranašauja. Pavyzdžiui, Mauritanijoje tarp geležies rūdos kasyklos, esančios dykumoje 700 km nuo pajūrio uosto, kursuoja trijų kilometrų ilgio traukinys. Traukinio sąstatą sudaro 250 vagonų. Jis kursuoja kasdien ir atstumą įveikia per dvylika valandų. Keliautojams teskirtas vienas vagonas. Jei nepavyksta gauti vietos vagone, galima keliauti ant rūdos ar ant traukinio stogo. Geležinkelio traktas iš Maskvos į Vladivostoką driekiasi 9 288 kilometrus, kerta septynias laiko juostas ir kelionė trunka nuo šešių iki dešimties dienų.
Birutė NENĖNIENĖ
Autorės nuotr. Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius (pirmas kairėje) konferencijos dalyviams pravedė ekskursiją.
Publikuota: „Santaka”, 2022-06-21.