Prieš keletą dienų gavau elektroninį laišką, kuriame buvo prisegtas nuotraukų rinkinys apie Lietuvą 1928m. Ko gero tik dėl to, kad domino fotografijos, laišką ne ištryniau, o nusprendžiau paskaityti. Maloniai nustebino ne tik, kad radau keletą įdomių nuotraukų apie Lietuvos ekonomiką tuo metu, tačiau ir tai, kad Kybartai paminėti net keletą kartų.

Manau turim apie tai žinoti, kad tuo laikotarpiu Kybartai vaidino didelį vaidmenį Lietuvos ekonomikoje ne tik dėl juose buvusios muitinės ir geležinkelio stoties. Greičiausiai tokie objektai veikė kaip katalizatorius įmonėms, tačiau patys žmonės ir jų nusiteikimas vaidino ne paskutinį vaidmenį.

Prie savo teksto pridedu ir ištrauką iš gautos prezentacijos bei keletą su Kybartais susijusių nuotraukų.

„Lietuvos Respublikos vyriausybė rūpinosi kuo greičiau atkurti po Pirmojo pasaulinio karo sugriautą Lietuvos ūkį. Ūkininkai ir verslininkai buvo skatinami naudoti pažangias technologija, plėsti prekybą. Šiai patirčiai paskleisti nuo 1922m. imta rengti žemės ūkio ir pramonės parodas. Dauguma šių parodų vyko Kaune, Žaliakalnyje, Parodų aikštėje, išskyrus dvi – 1926m. Šiauliuose ir 1927m. Klaipėdoje. Parodas organizavo Žemės ūkio draugija, Žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, o nuo 1928m. – Žemės ūkio rūmai.

Išliko nemažai nuotraukų, primenančių 1928m. birželio 28 – liepos 3d. Kaune vykusią 7-ąją žemės ūkio ir pramonės parodą. Tais metais šalyje plačiai minėtas valstybės dešimtmečio jubiliejus, todėl ir paroda buvusi neeilinė. Nuotraukų autorė – žinoma prieškario fotografė Janina Tallat – Kelpšienė, kurios fotoatelje veikė Kaune, Laisvės al. 31.”

Pavarčius šią prezentaciją, man liko tik keletas retorinių klausimų:
Kas trukdo šiuo metu sėkmingai vystyti verslą?
Ar tai, kad gyvename Kybartuose gali būti privalumas arba trūkumas?

Jei trumpai, tai į abu atsakyčiau kitu klausimu: „kai žiūrime į stiklinę su iki pusės pripiltą vandens, ką matome – pusiau tusčią ar pusiau pilną stiklinę?”