Nors į Kybartus atvykstantiems turistams gatvėse sutinkami tamsiaakiai garsiakalbiai romai – egzotika, vietiniams gyventojams tai įprasta kasdienybė. Bet tai, kad kultūros centro salės scenoje liejosi romų muzika, šoko bei dainavo šios tautinės mažumos atstovės ir joms plojo pilna salė tautiečių – dar nematyta naujiena.

Scenoje – pirmą kartą

Antradienį Kybartų kultūros centro salėje buvo minima Tarptautinė romų diena. Nors organizatoriai nedėjo didelių vilčių, kad į šventę kviesta gan atsiskyrėliškai gyvenanti ir su lietuviais mažai ryšių turinti bendruomenė palaikys idėją ir susirinks, visgi realybė pranoko lūkesčius. Dar gerokai iki prasidedant renginiui salė buvo pilna išsipuošusių romų ir romių, tamsiaplaukių vaikų, jų draugų, pasirengusių telefonais filmuoti viską, kas vyks scenoje.

Renginį vedusi romų bendruomenei puikiai pažįstama Birutė Rusevičienė, įkūrusi mažąją bendriją „Pagalba romams“ ir jau ne vienus metus tarpininkaujanti Kybartuose susibūrusiai tautinei mažumai, pirmiausia padėkojo visiems už tai, kad susirinko. Su Tarptautine romų diena bendruomenę sveikino rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Riklienė, Kybartų seniūnas Romas Šunokas, kultūros centro direktorė Asta Vencienė, romų šokiais džiugino kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupė „Katpėdėlės“ (vad. Irena Šunokienė).

Tačiau panašu, kad era, kai Kybartų lietuviai šventėse atstovaudavo romų bendruomenei ir šokdavo jų liaudies šokius, eina į pabaigą. Mat Kybartų „Rasos“ mokyklos pedagogės subūrė romių mergaičių ansamblį bei šokių kolektyvą, Tautinių mažumų departamentas skyrė pinigų spalvingiems tautiniams drabužiams įgyti, tad bene pirmą kartą Kybartų istorijoje kultūros centro salėje pasirodė pačių romų kolektyvai.

Iš žiūrovų reakcijos buvo galima spręsti, kad šis žingsnis romų bendruomenei buvo labai svarbus. Pirmą kartą scenoje išvydus savo vaikus mamų ir tėčių akyse kaupėsi ašaros. Jie džiūgavo, plojo, reiškė emocijas ir akivaizdžiai didžiavosi tais, kurie išdrįso žengti į sceną, dainuoti ir kalbėti romų kalba, pasakoti klajokliškos jų tautos istoriją.

Gyvenimas keičiasi

Romų vaikai sudaro beveik penktadalį visų Kybartų „Rasos“ mokyklos mokinių ir yra pagrindiniai saviveiklos kolektyvų dalyviai.

Po minėjimo pakviesti pasivaišinti žmonės neskubėjo skirstytis. Pakalbinti romai tvirtino, kad jiems labai patikęs renginys, o Kybartuose gyventi gera. Jaunas tėvas Aleksandras, ant rankų laikęs dukrelę Mašą, kalbėjo, kad jam nieko netrūksta, esąs laimingas. Pusamžė Rita sakė gyvenanti iš pašalpos ir skundėsi, kad jau dešimt metų glaudžiasi pas seserį, stovi eilėje būstui gauti. Moteris tvirtino, kad šiuolaikiniai romai – jau nebe tie, kurie vaizduojami filmuose apie klajoklius, kai vyrai verčiasi arklių prekyba, o moterys buria kortomis ar iš delno.

– Mano karta varažyti nebemoka, – prisipažino Rita. – O arklius Kybartuose laiko gal tik dvi šeimos.

Tiesa, romų jaunimas nori gyventi geriau, todėl užsidirbti vyksta į užsienį. Ten didesnė rinka, tad darbą ir padorų užmokestį rasti lengviau.

Kybartų seniūnas R. Šunokas sakė, kad jų mieste įsikūrę apie porą šimtų romų. Dauguma jų gyvena iš socialinių pašalpų. Seniūnas svarstė, kad integruotis į darbo rinką romams sunku, nes jie neturi jokio išsilavinimo, o daugelis apskritai neraštingi. Trukdo ir istoriškai susiklosčiusi prasta čigonų tautos reputacija. Prasmės išsilavinime nematantys tėvai savo vaikų nemotyvuoja mokytis, neskatina lankyti mokyklą, ruošti pamokas, todėl susidaro uždaras ratas.

Visgi seniūnas viliasi, kad mokslų bent šiek tiek ragavusi, su lietuviais daugiau bendraujanti jaunoji romų karta labiau integruosis į vietos bendruomenę, įgis gilesnių socialinių įgūdžių, turės aukštesnių siekių. Seniūną nudžiugino tai, kad „Rasos“ mokyklą lankančios mergaitės koncertavo scenoje ir tuo parodė, kad gyvenime gali būti ne vien buitis, bet ir kultūrinių interesų.

Dalyvauja projektuose

„Rasos“ mokyklos direktorė Lilija Žilinskienė sakė, kad jos vadovaujamoje įstaigoje romų vaikai sudaro beveik penktadalį visų mokinių. Visi balandžio 8-ąją, Tarptautinę romų dieną, minėjo Vilniuje vykusiuose renginiuose, susitiko su romais iš Estijos bei Suomijos, lankėsi Seime ir dalyvavo konferencijoje.

– Mes labai džiaugiamės romų vaikais. Jie noriai dalyvauja mūsų renginiuose, lanko pamokas. Berniukus sunkiau įtraukti į pasirodymus, bet mergaitės labai nori šokti, dainuoti, groti. Jos dalyvauja visuose koncertuose mokykloje, dainuoja ir romų, ir lietuviškas dainas, – kalbėjo mokyklos direktorė. – Labai daug dirbame, kad romai integruotųsi į Kybartų bendruomenę, ir jaunajai kartai tai puikiai pavyksta. Yra vaikų, kurie mokyklą pradeda lankyti nemokėdami lietuvių kalbos, tačiau greitai prasilaužia ir čiauška lietuviškai, susiranda draugų.

„Rasa“ dalyvauja įvairiuose projektuose, tad gauna lėšų ir suaugusiųjų mokymams finansuoti. Kybartų romai dvejus metus buvo mokomi lietuvių kalbos raštingumo, o birželį startuos kita programa – romai mokysis naudotis kompiuteriais.

Su Kybartų romais dirbanti Birutė Rusevičienė pasidžiaugė jaunimu, kuris noriai dalyvauja įvairiose integracijos programose. Neseniai aplankę Latviją, Estiją, netrukus su „Erasmus+“ programa romų vaikai vyks į Ispaniją. Užsienyje jie susitinka su kitų šalių romų bendruomenių nariais iš Rumunijos, Suomijos, pasidalina patirtimi, įspūdžiais.

– Jie labai noriai dalyvauja visose programose, mokymuose, vyksta į užsienį ir labai liūdi tie, kuriems dėl vietų stokos tenka likti namuose, – sakė B. Rusevičienė, tikinti, kad visuomenė taps atviresnė romams, o užaugusi jaunoji romų karta puikiai integruosis ir šie žmonės dėl savo tautybės nesijaus atstumtaisiais.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Autorės nuotr. Romų bendruomenė audringai palaikė Kybartų kultūros centro scenoje pasirodžiusias savo tautietes.

Publikuota: „Santaka”, 2024-04-12.