Savaitės pradžioje Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ buvo surengti civilinės saugos mokymai vietos bendruomenei. Jų tikslas – padėti žmonėms pasirengti galimoms ekstremalioms situacijoms bei užsitikrinti saugumą.

Organizavo pirmą kartą 

Netikėtai išsiliejusios cheminės medžiagos, žaibiškai plintantys virusai ar karinė invazija – ekstremalioje situacijoje galime atsidurti bet kada. O ar žinome, kaip tinkamai elgtis tokioje netikėtoje situacijoje? Tie, kurie antradienį dalyvavo civilinės saugos mokymuose, dabar jau žino, kad svarbiausia nepanikuoti, būti pasirengusiems ir veikti. 

Į Kybartus atvykę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai Ingrida Valaitytė ir Remigijus Kelmelis suteikė daug informacijos ir pamokė, kaip pasiruošti galimiems pavojams. 

Specialistai atsakė į gyventojams rūpimus klausimus, kartu su mokymų dalyviais išsiaiškino, kokius daiktus reikėtų įsidėti į išvykimo krepšį. Taip pat pateikė nemažai praktinių patarimų, kaip įsirengti saugią patalpą, ką reikėtų daryti, jei kilus grėsmei tektų palikti namus, kokia informacija būtų pateikta gyventojams, jei reikėtų evakuotis. Tokie mokymai mieste buvo organizuoti pirmą kartą. 

Būtina žinoti 

Civilinės saugos skyriaus specialistė I. Valaitytė akcentavo, kad dabartinė situacija kiekvieną kartą verčia domėtis galimais pavojais, rengtis jiems. Kybartai yra pasienio miestas, prie pat – Kaliningrado sritis. Tiek tranzitu, tiek vilkikais gabenama kuras, įvairios pavojingos medžiagos, todėl ekstremalioms situacijoms turi būti pasiruošę ne tik valstybinių institucijų darbuotojai, priimantys atsakingus sprendimus, bet ir vietos gyventojai. 

Į Kybartus atvykę civilinės saugos specialistai akcentavo, kad ne mažiau svarbu kiekvienai šeimai turėti veiksmų ekstremaliose situacijose planą, žmonėms būti susitarusiems dėl vietos, kurioje šeimynykščiai susitiktų susiklosčius tokiai padėčiai. 

Be to, itin svarbu turėti ilgiau negendančio maisto atsargų ir geriamojo vandens bent trims paroms. Žinoma, reikia nepamiršti grynųjų pinigų, vaistų, asmens ir turto nuosavybės dokumentų, drabužių, higienos reikmenų, juvelyrinių dirbinių, radijo imtuvo, žibintuvėlio, priemonių maistui gaminti bei ugniai įžiebti, vaikams bei kūdikiams skirtų priemonių. Visi šie daiktai turėtų tilpti vienoje kuprinėje. 

Apie gresiantį pavojų gyventojai turėtų būti perspėti sirenomis, trumpaisiais perspėjimo pranešimais į mobiliuosius telefonus. 

Gavę perspėjimo pranešimą žmonės turėtų susikaupti ir pasistengti nusiraminti, nedelsdami įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją. Beje, nelaimės atveju informaciją taip transliuotų radijo stotis „Kapsai“. Išklausius pranešimą apie įvykusią arba artėjančią nelaimę privalu vadovautis pateiktais nurodymais. Be ypač svarbios priežasties gyventojams patariama nepalikti savo gyvenamosios vietos. 

Priedangos pažymėtos 

Specialistai teigė, kad būtina turėti ir slėptuvę, pritaikytą gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Tam tinka kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir rūsiai. 

Specialiu priedangos ženklu Kybartuose pažymėti 8 statiniai: pirminės sveikatos priežiūros centras, seniūnija, kultūros centras, muitinės senieji rūsiai, traukinių stotis, „Saulės“ progimnazija, vaikų lopšeliai-darželiai „Kregždutė“ bei „Ąžuoliukas“. 

Žinoma, priedangai yra tinkami daugiabučių namų rūsiai, garažai, buitinės patalpos (rūbinė, vonios kambarys), nedegių medžiagų sandėliai. Kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinam gyventojų prieglobsčiui, mieste nėra paruošta. 

Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė ėmėsi iniciatyvos ir slėptuvę, esančią vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ rūsyje, aprūpino būtinomis priemonėmis. Pasinaudojusi Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programa, bendruomenės vadovė nupirko 3 nešiojamus biotualetus, tiek pat portatyvių palapinių, po 10 sulankstomų gultų ir miegmaišių, 20 šviečiančių lazdelių, radijo imtuvą, kuriam nereikalinga elektros energija. Slėptuvė taip pat aprūpinta vandens talpyklomis ir kitomis priemonėmis, kurių gali prireikti žmonėms nelaimės atveju. 

Pasak R. Skeltienės, kitas slėptuves planuojama įruošti vėliau. 

Neramu dėl užtvankos ir garso sirenos 

Į paskaitą atvykusius žmones neramino ir tai, jog netoliese esanti Matlaukio užtvanka galimai kelia pavojų vietos gyventojams. 

Miestiečių teigimu, jeigu damba neatlaikytų, telkinyje susikaupęs vanduo ne tik užlietų laukus, bet ir sukeltų pavojų netoliese gyvenantiems žmonėms. Tačiau lektorė I. Valaitytė patikino, kad gyventojai gali būti ramūs: specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad nelaimės atveju miestas nenukentėtų. 

Civiliniuose mokymuose priminta dar viena opi problema. Kažkada Kybartai turėjo net dvi įspėjamąsias garso sirenas. Viena buvo įrengta ant miesto katilinės, o kita – gelžbetonio gamyklos teritorijoje. Tačiau daugelį metų jos nebeveikia. 

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris patvirtino informaciją, kad garsinės sirenos neveikia. Jis sakė, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas garsinių sirenų įsigijimui nei šiais, nei kitais metais lėšų nėra numatęs. Savivaldybė planuoja ieškoti kito finansavimo šaltinio.

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Civilinės saugos skyriaus specialistai Ingrida Valaitytė ir Remigijus Kelmelis su kybartiečiais diskutavo, kaip pasirengti išvykimo krepšį.

Publikuota: „Santaka”, 2023-08-25.