Kybartiečiai turėjo puikią galimybę pasimokyti, kaip rasti bendrą sprendimą, kai požiūriai skirtingi. Tam buvo pasitelktas menas. Mieste apsilankiusios MO muziejaus edukatorės ragino išgirsti ne tik save, bet ir esantįjį šalia.

Vyksta į bendruomenes ir įstaigas

MO muziejus įvairias edukacines programas veda ne tik sostinėje – jis keliauja po šalies bendruomenes bei švietimo įstaigas. Neseniai jo darbuotojos apsilankė Kybartuose. A. Kezio vardo galerijoje vyko paskaita „Kas vyksta šiame paveiksle?“, kurią vedė aktorė Viola Klimčiauskaitė ir edukatorė Jurgita Zigmantė.

Pagrindinis viešnių tikslas – supažindinti kybartiečius su moderniu menu, mokyti juos kritinio mąstymo pasitelkiant bendravimą ir bendradarbiavimą, skatinti domėtis Lietuvos ir užsienio menininkais, jų kūryba, ugdyti viešojo kalbėjimo įgūdžius bei mokyti užmegzti ryšius.

Naujų patyrimų vedami renginio dalyviai turėjo progos artimiau vienas su kitu susipažinti, nuolat diskutuoti, samprotauti, o pamąstymus argumentuoti.

Skatino mąstyti ir kalbėti

Per renginį dalyviai atliko įvairių praktinių užduočių, buvo skatinami kalbėti ir kelti aktualius, o kartais ir nepatogius klausimus. Vis dėlto svarbiausias renginio akcentas – mokytis priimti kito nuomonę.

Be išankstinių nuostatų ar lūkesčių žiūrėdami į ryškiaspalvį paveikslą dalyviai turėjo sugalvoti jam pavadinimą ir atsakyti į kelis pagrindinius klausimus. Žmonių buvo klausiama, kas vyksta paveiksle, kokios detalės leidžia sakyti, kad vyksta būtent tai, ką dar jie pastebi kūrinyje.

Edukacijos dalyviai vardijo detales, vėliau prasidėjo interpretacijos. Vieniems paveikslo fragmentai priminė žmogaus gyvenimą, kitiems – didžiulį choasą ir netvarką, tretiems – kasdienybę.

Išklausiusios atsakymus ir įvairias nuomones edukatorės pristatė Audriaus Puipos tapybos darbą „Kazys ir Kazė“, vaizduojantį paprastų kaimo žmonių gyvenimą. „Viskas daug paprasčiau, nei atrodo, o įvairūs klausimai skatino jus mąstyti“, – akcentavo V. Klimčiauskaitė.

Praktinės užduotys

Į kitą paveikslą žvelgdami pro prakirptą kartono lapą renginio dalyviai pasakojo, ką mato. Kai žmonės artėjo prie meno kūrinio, jų nuomonės vis keitėsi, kol galop visi pamatė jiems gerai pažįstamo Kybartų miesto fragmentą.

„Turima informacija kartais padeda, o kartais trukdo. Jeigu būčiau informavusi, kad tai senųjų Kybartų nuotrauka, tokių įdomių atsakymų būčiau neišgirdusi. Nežinomybė privertė jus mąstyti ir kiekvieną kartą pastebėti vis kitas detales“, – pabrėžė J. Zigmantė.

Daugiausiai susidomėjimo sulaukusi užduotis buvo atliekama poromis. Vienam žmogui buvo uždengtos akys, o kitas turėjo apibūdinti paveikslą, perteikti kuo daugiau detalių, kad jo porininkas lengviau įsivaizduotų ir įsimintų, kas parodyta paveiksle. Nusiėmę raiščius dalyviai dalijosi įspūdžiais, kalbėjo, kad paveikslą įsivaizdavo visiškai kitaip, nors informacijos buvo perteikta nemažai.

Edukatorės per užsiėmimą padėjo dalyviams sukurti savo pačių tiesą, nebijoti savaip interpretuoti meno kūrinius ir mokytis priimti skirtingus požiūrius, nors kartais tai gali būti nemenkas iššūkis.

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. Per praktines užduotis edukacijos dalyviams teko nuolat diskutuoti, samprotauti, o pamąstymus argumentuoti.

Publikuota: „Santaka”, 2020-10-02.