Nuo liepos vidurio UAB „Kybartų darna“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti Vaidas Nacevičius. Šį darbą kybartietis priėmė kaip naują profesinį iššūkį. Vadovas sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais, patirtimi bei darbo užkulisiais.

– Kokia veikla užsiėmėte prieš tapdamas UAB „Kybartų darna“ vadovu? 

– Esu baigęs informacines technologijas Kauno technologijos universitete, tačiau po studijų net negalvojau likti didmiestyje, norėjau gyventi gimtajame mieste. Tačiau rasti darbą pagal specialybę Kybartuose nėra taip paprasta. 

Dirbau prekybos agentu vienoje Vilkaviškio įmonėje, vėliau devynerius metus – Kybartų geležinkelio stotyje. Per šį laikotarpį ne kartą teko pakeisti pareigas. Buvau vyresnysis traukinių priėmimo-perdavimo agentas, vėliau tapau prekių vagonų einamojo remonto punkto meistru, galop dirbau kelyno budėtoju. Taip pat teko dirbti UAB „Šakių autobusų parke“ autobuso vairuoju, tačiau dėl pandemijos darbuotojai buvo išsiųsti į prastovas, vėliau kai kuriuos atleido. Tarp jų buvau ir aš. 

– Kodėl nusprendėte dalyvauti šiame konkurse? 

– Darbo vietoje dairiausi seniai. Esu užkietėjęs kybartietis, todėl norėjau dirbti miesto bei jo gyventojų labui. Prisipažįstu, jog savo jėgomis iš pradžių abejojau, tačiau draugų paragintas pasiryžau dalyvauti konkurse. 

Keletą savaičių atsakingai ruošiausi. Teko nemažai pasimokyti, perskaityti daug teisės aktų, kitų dokumentų. Konkurse varžėmės penkiese, todėl nemeluosiu sakydamas, jog pergalė buvo netikėta. 

– Kaip sekasi sutarti su kolektyvu? 

– Kybartai – nedidelis miestas, todėl dalį darbuotojų pažinojau iš anksčiau, su kai kuriais iš jų teko dirbti kitose įstaigose. „Darnoje“ dirba darnus kolektyvas. Kiekvienas darbuotojas puikiai žino savo pareigas ir niekam nereikia priminti, kas už ką yra atsakingas, todėl jokių nesklandumų nekyla. 

Smagu, kad tiek darbuotojai, tiek Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija mane priėmė šiltai, padėdavo ir paaiškindavo, jeigu ko nors nesuprasdavau. Teorinių žinių turėjau nemažai, tačiau praktinis darbas yra kas kita. 

Savo pavaduotoją Ramutę Jablonskienę vadinu vaikščiojančia Kybartų enciklopedija. Pirmąjį mėnesį jos kabineto duris varstydavau dažniau nei savojo. Ši darbuotoja turi sukaupusi didelį žinių bagažą, todėl pirmuosius sprendimus priimdavau ar iškilusias bėdas spręsdavau ne vienas, o pasitaręs su ja. 

– Kokie pirmieji darbai Jus užklupo naujose pareigose?

– Neseniai išklausiau kursus, susijusius su daugiabučių namų renovacija, nes su šia sritimi nebuvau susidūręs. 

Bandau perprasti šių pareigų subtilybes ir manau, kad man visai neblogai sekasi. Smagu, jog šis darbas nėra vien popierinis, nuolat tenka bendrauti su žmonėmis. 

Įprastai darbo diena prasideda prieš aštuntą valandą. Kartu su pavaduotoja R. Jablonskiene važiuojame pas darbininkus ir aptariame suplanuotus tos dienos darbus. Tačiau kartais viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Jeigu paskambinę gyventojai skundžiasi, jog trūko kanalizacijos vamzdžiai ar kilo kita problema, kurią reikia skubiai spręsti, iš karto turiu perskirstyti darbus ir reikalus spręsti nedelsdamas. 

Jau dabar ruošiamės artėjančiam žiemos sezonui. Nors nežinome, koks jis bus, bet sandėliuose jau turime žvyro ir druskos atsargų. Technika irgi ruošiama. 

– Dėl kokių problemų į Jus dažniausiai kreipiasi kybartiečiai? 

– Problemos nėra didelės – užsikimšusi kanalizacija, trūkę vamzdžiai, sutrikęs elektros tiekimas. Žmonėms stinga informacijos dėl vykstančių renovacijos darbų, todėl tenka konsultuoti ir šiuo klausimu. Dažnai sulaukiame priekaištų dėl netvarkos mieste, bet gyventojai turi suprasti, kad ne mes miesto šeimininkai, o jie, todėl tvarką reikia palaikyti visiems. Tikiuosi, kad neseniai kilęs skandalas dėl šiukšlių bus gera pamoka, nes mūsų darbuotojai neprivalo eiti paskui ir tvarkyti kitų paliktą netvarką. 

Sulaukiame ir tokių klientų, kurie kreipiasi tam tikros pagalbos, tačiau nenori susimokėti už suteiktas paslaugas. Tada ir prasideda pykčiai… Mūsų įmonė taip pat siekia pelno. Bendrovei reikia išsilaikyti, darbuotojams išmokėti atlyginimus, tačiau žmonės nori, kad paslaugos būtų nemokamos. 

– Ateinančių metų pradžioje UAB „Kybartų darna“ minės trisdešimties metų jubiliejų. Ar jau galvojote, kaip pažymėsite šią sukaktį? 

– Konkrečių planų dar neturime. Sunku kažką planuoti, nes viską koreguoja koronavirusas, Vyriausybė dažnai priima naujus sprendimus. Svarbiausia, kad visi darbuotojai būtų sveiki, nes pavasarį įsiplieskęs ligos židinys buvo praretinęs kolektyvo gretas. Noriu pasidžiaugti, kad darbuotojai yra sąmoningi ir atsakingi, įmonėje beveik visi pasiskiepiję. 

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kaip atsipalaiduojate po darbo? 

– Su šeima gyvename nuosavame name, tai darbų netrūksta. Šiame mieste taip pat gyvena mano tėvai, uošviai, todėl pagalbos reikia ir jiems. Kai turime daugiau laisvo laiko, su žmona Agne bei vaikais mėgstame ištrūkti į pajūrį, susitikti su draugais. Kartais dviese išvažiuojame pasivažinėti motociklu.

Toma BIRŠTONĖ

Autorės nuotr. UAB „Kybartų darna“ direktorius Vaidas Nacevičius teigė, kad naujame darbe jam labiausiai patinka bendrauti su žmonėmis.

Publikuota: „Santaka”, 2021-10-01.