Kybartų futbolo klubas (FK) „Sveikata“ po ketverių metų pertraukos iškovojo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Pietų zonos pirmenybių apdovanojimus. Šįkart mūsiškiai pasipuošė bronzos medaliais.

Intriga iki pabaigos 

Trečioje pagal pajėgumą šalies futbolo lygoje rungtyniaujantys kybartiečiai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios iškovojo šeštąjį medalių komplektą. Iki šiol buvo laimėti trys bronzos ir du sidabro apdovanojimai. Šįsyk užlipti ant prizininkų pakylos buvo itin sunku. Komandos vadovas Nerijus Demenius svarstė, jog „Sveikatai“ tikriausiai dar nebuvo tekę kovoti prieš tokio aukšto lygio varžovus, kaip šiemet. 

Negana to, sezono pabaigoje „Sveikatos“ likimas net nebuvo jos pačios rankose. Paskutines sezono rungtynes sužaidę kybartiečiai dar turėjo daugiau nei dvi savaites laukti, kaip pasibaigs tarpusavio dvikova tarp Kazlų Rūdos „Šilo“ ir Panevėžio „Ekrano“ žaidėjų. Būtent panevėžiečiai ir buvo ta komanda, kuri dar galėjo aplenkti mūsų futbolininkus. Jiems tereikėjo namuose įveikti čempionų titulą jau anksčiau užsitikrinusius „Šilo“ žaidėjus. Visgi to padaryti panevėžiečiams nepavyko: pralaimėta 0:2. Simboliška, kad antrąjį rungtynių įvartį pelnė ir „Sveikatai“ medalius užtikrino Kazlų Rūdos komandoje rungtyniaujantis vilkaviškietis Audrius Brokas. 

FK „Sveikata“ vadovas N. Demenius teigė niekada nepraradęs vilties iškovoti pirmenybių medalius, tuo tarpu vyriausiasis komandos treneris Naglis Miknevičius prisipažino, jog nerimo buvo itin daug. 

„Atrodė, kad daugelis niuansų mums nėra palankūs. Lemiamų rungtynių „Ekranas“ su „Šilu“ negalėjo laiku sužaisti dėl Kazlų Rūdos komandoje įsisukusio koronaviruso. „Šilas“ jau anksčiau buvo užsitikrinęs čempionų titulą, tad jam šis susitikimas nieko nelėmė. Be to, jie iki dvikovos nebuvo treniravęsi daugiau nei tris savaites, o „Ekranas“ žaidė namuose ir šį sezoną kartą jau buvo nugalėjęs Kazlų Rūdos žaidėjus. Rungtynės vyko ant dirbtinės dangos, šita aplinkybė taip pat turėjo būti panevėžiečių pranašumas. Laimei, viskas mums susiklostė palankiai, nors, teisybės dėlei, žaidimo kokybe ir rezultatais Panevėžio futbolininkai mums niekuo nenusileido. Tiesiog šįsyk medalius pavyko iškovoti mums, o ne jiems“, – džiaugėsi N. Miknevičius. 

Varžovai pavydi 

N. Demenius prisipažino, jog prieš sezoną komandai buvo keliami tik patys aukščiausi tikslai. Nuo 2016 m., kuomet buvo iškovoti sidabro medaliai, ekipa niekada nenukrito žemiau penktos turnyro lentelės vietos. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet „Sveikata“ išlaikė žaidėjų branduolį bei pasistiprino po trumpos pertraukos į ekipą sugrįžusiais Artūru Pečiuliu bei Deividu Karpavičiumi. Šie žaidėjai greitai vėl tapo vienais iš komandos lyderių. 

Prieš šį sezoną komanda taip pat subūrė itin stiprų trenerių kolektyvą. Vyriausiuoju strategu paskirtas Kaune gyvenantis kybartietis N. Miknevičius, o jo asistentu tapo Šarūnas Litvinas. Vartininkų treneriu šiemet dirbo Marius Mikelkevičius, o augančią jaunąją pamainą futbolo žaidimo paslapčių mokė Henrikas Katilius bei Liutauras Savickas. Pastarieji du specialistai taip pat nuolat buvo ir suaugusiųjų komandos trenerių štabe. 

„Turėjome ir kineziterapeutę bei fizinio parengimo trenerę Ievą Gurskytę. Prieš keletą metų ji pas mus atliko praktiką, o paskui liko dirbti klube. Ieva buvo didelė mūsų komandos paspirtis. Tokios specialistės neturi daugelis aukštesnių lygų ekipų, tad varžovai mums jos labai pavydėjo“, – teigė N. Demenius. 

Tęsia giminės tradicijas

FK „Sveikata“ vadovo teigimu, šiais metais komandoje vyravo itin gera atmosfera, o kiekvienose rungtynėse ją į priekį vedė vis kiti žaidėjai. 

Anot N. Demeniaus, išskirti vieną ekipos lyderį būtų pakankamai sunku. Puikiai visą sezoną rungtyniavo jau minėti A. Pečiulis ir D. Karpavičius, taip pat Rokas Gudelis, Simas Rekašius, Karolis Kereiša, Gintaras Čibirka, Tomas Krakauskas, Justas Vaišnys, Aistis Stanaitis, Vaidotas Norkeliūnas, Paulius Krakauskas, Matas Kiškėnas ir kt. 

Tiesa, LFF skirtas geriausio ekipos žaidėjo prizas šiemet atiteko R. Gudeliui. 

Apdovanojimas bus įteiktas ir komandos kapitonui Mantui Kereišai. Įdomu tai, kad Mantas tęsia ilgametes savo giminės tradicijas. „Sveikatoje“ šiuo metu rungtyniauja jo brolis Karolis bei dėdė Darius, anksčiau čia žaidė ir Manto tėtis Aidas, senelis Kęstas bei prosenelis Vincas. Kereišų dinastija „Sveikatoje“ tęsiasi jau daugiau nei pusšimtį metų. 

Teko prisitaikyti 

Pirmąjį sezoną prie ekipos vairo stovėjusiam N. Miknevičiui šie metai ilgam išliks atmintyje. Pats ne vienus metus profesionaliai futbolą žaidęs kraštietis prisipažino, jog treniruojant „Sveikatą“ teko ir pačiam iš naujo mokytis kai kurių dalykų. Vis dėlto strategas naujose pareigose greitai apsiprato. 

„Sezonas buvo neįprastas. Gerai, kad mūsų komanda šiemet nenukentėjo nuo COVID-19 viruso, tačiau kai kurias kitas lygos ekipas tai paveikė. 

Didžiąją dalį sezono buvome turnyro lentelės viršuje, tačiau besibaigiant antrajam ratui įkritome į nedidelę duobelę. Laimei, iš jos pavyko išlipti. Ekipos žaidėjų nepaveikė ir keletas itin skaudžių pralaimėjimų. Ankstesniais metais jie jau buvo susidūrę su panašiomis situacijomis, tad sukaupta patirtis siekiant savo tikslų buvo itin svarbi. Man pačiam tai buvo pirmi metai vyriausiojo trenerio pareigose. Džiaugiuosi, kad rungtynių metu nepavykdavo prarasti šalto proto. Iš tikrųjų supratau, kad šis darbas man puikiai tinka“, – teigė N. Miknevičius. 

Jis prisipažino, kad prieš sezoną kiek kitaip įsivaizdavo trenerio darbą. Iki tol daugiausiai su profesionalų komandomis dirbusiam kraštiečiui iš pradžių buvo kiek neįprasta, kai į treniruotes negalėdavo susirinkti visi žaidėjai, nes dalis jų neatvykdavo dėl darbų ar mokslų. 

„Teko susidurti ir su šio laiko realybe. Sezono eigoje keletas žaidėjų išvyko dirbti į užsienį, tad kurį laiką turėjome verstis be jų. Tai irgi turėjo nemažai įtakos mūsų rezultatams“, – teigė treneris. 

Žvilgsnis į ateitį 

Šiais metais iš 30 „Sveikatos“ paraiškoje buvusių žaidėjų net 27 futbolo pagrindų mokėsi mūsų rajone. Tokio gausaus vietinių žaidėjų skaičiaus neturėjo nė viena kita lygos komanda. 

Nors sezonas baigėsi, komandos vadovai jau ėmė galvoti apie būsimus metus. N. Demenius teigė jau pradėjęs ieškoti naujų rėmėjų bei žaidėjų, galinčių sustiprinti ekipos sudėtį. Jis atskleidė, kad „Sveikata“ jau turi susitarimus su trimis naujais futbolininkais. 

„Stengsimės būti dar stipresni. Labai laukiame ir stadiono rekonstrukcijos. Mūsų žaidėjai ir fanai to nusipelnė. Viliuosi, jog komandos laukia šviesi ateitis“, – kalbėjo N. Demenius. 

Jam antrino ir N. Miknevičius, kuris teigė, jog ekipa ir toliau mažais žingsneliais mėgins tapti vis profesionalesnė. 

„Kartais mažos detalės sporte lemia labai daug. Smagu, kad mūsų ekipos vadovai tai supranta ir stengiasi žaidėjams sudaryti kaip įmanoma geresnes sąlygas. Pavyzdžiui, šiemet bandydami išsaugoti gerą Kybartų stadiono aikštės kokybę keletą kartų treniravomės Marijampolės ir Kauno futbolo maniežuose. Manau, kad tai padėjo sėkmingai užbaigti sezoną“, – teigė N. Miknevičius. 

Nuotr. Šiais metais futbolo klubas „Sveikata“ subūrė itin pajėgių trenerių ir žaidėjų kolektyvą, o ekipos namų rungtynes nuolat stebėjo daugybė sirgalių.

Andrius GRYGELAITIS
Publikuota: „Santaka”, 2020-11-20.