Abiturientams studijos užsienyje asocijuojasi su geresne mokslo kokybe ar platesne darbo rinka. Panašiai galvojo ir dešimtmetį svetur praleidęs kybartietis Laurynas Spangevičius. Ne vienos šalies kultūrą pažinęs vaikinas sako, kad visada žinojo, jog anksčiau ar vėliau grįš į Lietuvą. Tarptautinio banko Vilniaus skyriuje operacijų vadovo pareigas einantis L. Spangevičius karjeros pasiekimų nesureikšmina, mano, kad viską pasiekė tikslingu darbu ir užsispyrimu. Jis mielai pasidalijo gyvenimo užsienyje įspūdžiais, prisiminimais apie dienas Kybartuose bei pateikė patarimų jaunuoliams, planuojantiems studijas užsienyje.

– Dešimt metų praleidote keliaudamas po įvairias pasaulio šalis, ten studijavote ir dirbote. Kas paskatino karjeros galimybių ieškoti užsienyje? Gal tai buvo jūsų siekis dar mokykloje? 

– Kybartuose baigiau dešimt klasių, paskui išvykau mokytis į Kauną, tad kol mokiausi gimtinėje, apie studijas užsienyje tikrai negalvojau. Man tada kaip užsienis atrodė Kaunas ir Vilnius. Besimokydamas baigiamosiose klasėse susipažinau su bendraminčiais, kurie žavėjosi studijomis ne Lietuvoje, todėl po truputį ėmiau galvoti, kad gal ir man reikėtų apsvarstyti tokią galimybę. 

Kai atėjo metas stoti, laimę bandžiau tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetuose. Planavau pažiūrėti, kur galiu įstoti, o konkrečiai pasirinkti tik paskui. Tad gavęs pasiūlymą iš Glazgo universiteto Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje, rinkausi jį, nes ten siūlė nemokamą mokslą, be to, suveikė žodžio „užsienis“ efektas, norėjau pamatyti kitą šalį, praplėsti akiratį, nes prieš tai nebuvau daug keliavęs. 

Šiaip dauguma jaunuolių, iš anksto apsisprendusių studijuoti būtent užsienyje, daro klaidą – laiko tik tuos egzaminus, kurių reikia įstoti, o kitų egzaminų visai nelaiko arba jiems skiria mažiau dėmesio ruošdamiesi. Aš rekomenduoju abiturientams spausti maksimumą ir išsilaikyti visus egzaminus kiek įmanoma geriau. Juk įstoti gali ir nepavykti, todėl būtinas atsarginis planas. 

– Kokias studijas baigėte ir ką šiuo metu dirbate? Kuo patraukli jūsų profesija? 

– Glazge baigiau finansų ir matematikos studijas. Kadangi tiek tėvai, tiek močiutė – matematikos mokytojai, aš visada žinojau, kad dalį matematikos savo studijose norėsiu turėti. Visgi vien tik ją studijuoti nenorėjau, todėl rinkausi tokią studijų kryptį, kurią galima lengviau pritaikyti siekiant karjeros. Finansai pasirodė įdomi atšaka. 

Renkantis studijas svarbu apgalvoti, kur jos galėtų nuvesti, koks po jų bus sekantis žingsnis. Pradžioje studijos būna bendro pobūdžio ir tik vėliau jos specializuojasi į atšakas, tada natūraliai studentas randa tai, kas jam labiau patinka, bei tobulėja toje srityje. 

Gavęs bakalauro diplomą įsidarbinau banke. Ši darbovietė pasiūlė bankininkystės diplomo programą, sutikau, todėl metus laiko ir dirbau, ir mokiausi. 

Matematika ugdo loginį mąstymą, supratimą, praverčia gvildenant problemas. Darbe dažnai susiduriama su įvairiomis užduotimis, projektais. Tai ir yra matematika: reikia daug analizuoti, mąstyti, lyginti, vertinti ir pasirinkti optimalų sprendimą. Iki šiol darbe pritaikau matematiką ir racionalų mąstymą. 

– Kokios patirties įgavote svetur? Kodėl apsisprendėte grįžti į Lietuvą ir tęsti karjerą tėvynėje? 

– Išvykus į užsienį plečiasi akiratis. Keičiasi požiūris į karjerą kitose šalyse ir Lietuvoje. Galima visapusiškai įvertinti pasirinktą kryptį, veiklą. Aš esu už tai, kad visada reikia pačiam išbandyti kokią nors veiklą, pažinti šalį, kultūrą tam, kad geriau suprastum, kas esi. 

Dažnai tie, kurie niekada nebuvo išvykę iš Lietuvos, sako, kad mūsų šalyje nėra viskas gerai: atlyginimai maži, žmonės pikti, darbo perspektyvos menkos. Man, pamačiusiam kitų kraštų bei pažinusiam jų darbo kultūrą, atrodo, kad Lietuvoje yra ir galimybių, ir darbų. 

Namo parvykau ramia siela. Karjeros galimybės, ypač Vilniuje, yra didelės. Jau dveji metai, kai rožiniai akiniai vertinant Lietuvą nenukrenta. Matyt, ir nenukris. 

– Su kokiais sunkumais susidūrėte svetur ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį būsimam studentui? 

– Reikia nusiteikti, kad sunkumų bus ir turi būti. Tik susidurdami su kliūtimis mokomės. Glazge pirmąsyk įsėdęs į taksi pamaniau, kad ne į tą šalį atskridau. Anglakalbis vairuotojas šnekėjo su nesuprantamu akcentu. 

Vėliau į mainų programą Singapūre vykau neturėdamas nei vietos apsistoti, nei pažįstamų, tad pirmą savaitę miegojau kapsulių viešbutyje. Lengva nebuvo, bet tai labai užgrūdino. Reikia išeiti iš komforto zonos, galbūt net patirti kultūrinį šoką. Tai ir yra mokymosi dalis. Lietuvoje to neišgyvensi. 

Kultūrinį šoką patyriau ir Niujorke, kur vykau dirbti. Ten milžiniška konkurencija, dėl naujo karjeros laiptelio ar projekto sėkmės kolegos vieni kitiems gerklę perkąstų. 

Turėjau daug pavyzdžių, kurie skatino nebijoti keliauti. Mano sesuo metams buvo išvykusi į Daniją, drąsino bendraminčių ratas ir, žinoma, tėvai. Ypač palaikė tėtis, kuris patarė viską išbandyti. 

– LRT laidoje „(Ne)emigrantai“ sakėte, kad esate paprastas vaikas iš Kybartų. Kuo brangus jums šis miestas? Ar dažnai čia apsilankote? 

– Grįžtu į Kybartus dažniausiai kartą per mėnesį. Dalis manęs čia susiformavo, todėl svarbu nepamiršti, iš kur esu. Seniau žavėdavausi tais, kurie didžiuojasi savo kilme ir gražiai pristato gimtuosius miestelius, tačiau aš pats šios temos neliesdavau. 

Vėliau susimąsčiau: juk tiek gimtasis miestas, tiek visa Suvalkija yra įdomūs ir gražūs. Dabar apie juos kalbu su pagarba, nes aš čia užaugau, jaučiu nostalgiją. Kai gyvenau užsienyje, pasakodamas apie Kybartus juos net rodydavau žemėlapyje. 

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Ar ir toliau jus žavi kelionės? 

– Nuo seno mėgstu krepšinį. Paauglystėje žaidžiau už Kybartų gimnaziją, vėliau Kaune varžiausi Lietuvos moksleivių lygoje, pirmame divizione. Krepšiniui nemažai dėmesio skyriau ir universitete, žaidžiau jo komandoje bei rungtyniavau visos Škotijos studentų krepšinio rinktinėje. Mėgėjiškai pažaisti išbėgu ir dabar. 

Nemažai keliauju, nes kartą pradėjęs negali sustoti. Per kiekvienas atostogas stengiuosi ir pakeliauti, ir pailsėti. Mokslai yra svarbūs, žinios taip pat, bet šiais laikais tai ne vieninteliai dalykai norint būti patraukliam, paklausiam darbo rinkoje. Labai svarbu turėti papildomų užsiėmimų, hobių, kuriais galima papuošti savo gyvenimo aprašymą. Būtent tokios veiklos turbūt daugiausiai pasako apie žmogų. Pavyzdžiui, aš savo gyvenimo aprašyme esu nurodęs, kad mėgstu bytboksinti, tad ne viename darbo pokalbyje manęs prašė parodyti šituos vokalinės perkusijos gebėjimus. 

Bendrą kalbą lengviau rasti su žmogumi, kuris yra daugiau nuveikęs, pamatęs, negu su tuo, kuris visą laiką tik mokėsi. Gali atsirasti bendrų interesų, užsimegzti pokalbis jums ir darbdaviui įdomia tema. Reikia kurti save kaip asmenybę, dalyvauti renginiuose, savanoriauti, išbandyti įvairias veiklas. Darbdaviai neįdarbina diplomo – jie įdarbina asmenybę.

SIMONA SIMANAVIČIENĖ

Asmeninio albumo nuotr. Škotišku kiltu pasipuošes Laurynas Spangevicius džiaugesi Glazgo universiteto absolvento diplomu.

Publikuota: „Santaka”, 2022-04-22.