Nors nuo įstaigos reorganizacijos prabėgo daugiau nei dešimtmetis, Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla vis dar neretai tapatinama su vaikų globos namais ar internatu. Mokyklos kolektyvas siekia sugriauti šį mitą, todėl pakvietė užsukti į svečius ir pasižiūrėti, kaip čia ugdomi mokiniai. Tai, ką pamatėme, išties sužavėjo – tikrai ne visos rajono ugdymo įstaigos gali pasigirti tokiomis sąlygomis.

Dėmesys kiekvienam

„Rasos“ specialiojoje mokykloje nuo ateinančio rugsėjo turėtų mokytis šešiasdešimt 7–21 metų mokinių. Tiesa, įstaigos direktorė Lilija Žilinskienė vylėsi, kad jų bus dar daugiau.

Aprodydama šiuolaikiškai įrengtus mokyklos kabinetus direktorė pasakojo, kad jos vadovaujamoje įstaigoje dėmesys skiriamas kiekvienam mokiniui. Pamokos čia prasideda nuo 9 valandos ryto, viena trunka 40 minučių. Klasėse mokosi tik po penkis vaikus, su jais dirba ne tik mokytojai, bet ir jų padėjėjai. Mokoma įvairių dalykų, išskyrus fiziką ir chemiją. Baigus „Rasos“ specialiąją mokyklą yra galimybė grįžti į bendrojo ugdymo mokyklas. Tiesa, pasak L. Žilinskienės, tokių atvejų per penkiolika jos darbo metų buvo vos keli.

Kiekviename mokyklos kabinete yra įrengti poilsio kampeliai – tam atvejui, jei mokinys per pamoką pavargtų. Mat čia mokomi vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdymo priemonių įstaigoje taip pat netrūksta – kiekvienoje klasėje yra multimedijos, interaktyvios lentos, gausu įvairių knygų, žaidimų. Nuo ateinančio rudens mokyklos patalpos turėtų būti dar gražesnės – šiuo metu jose vyksta remontas.

Pasiima patys

Norintieji mokytis „Rasos“ specialiojoje mokykloje neturėtų sukti galvos, kaip iki jos atvažiuoti. Įstaiga trimis turimais autobusiukais pasiima vaikus iš bet kurio rajono kampelio, o po pamokų juos parveža namo. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais vieną mokinį tekdavo atsivežti iš Pilviškių, du – iš Keturvalakių. Mokinių tėvams šios kelionės nieko nekainuoja, jas apmoka rajono Savivaldybės administracija. Kartu su vairuotoju visada keliauja ir auklėtojų padėjėjos.

Nenorintieji kasdien važinėti į mokyklą turi galimybę apsigyventi bendrabutyje. Šiais mokslo metais čia gyveno 15 vaikų, kurie 4 kartus per dieną buvo ir maitinami. Mokinių šeimoms visa tai taip pat nieko nekainavo.

Mokiniai įgyja įgūdžių

Išskirtinės galimybės mokytis „Rasos“ specialiojoje mokykloje sudarytos mokiniams, baigusiems 10 klasių, tačiau dar neturintiems 21 metų. Jie gali dar trejus metus mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą. Čia jie gali rinktis mokytis vytelių pynimo, medžio apdirbimo, daržininkystės, o nuo ateinančio rudens – ir siuvimo amatų. Taip pat jaunuoliai kartu įgyja ir vidurinio ugdymo išsilavinimo pažymėjimą.

„Manau, kad įgūdžiai yra daug svarbiau nei tam tikrų įstaigų baigimo diplomai. Neabejoju, jog jaunuoliai, išmokę pinti iš vytelių ar dirbti su medžiu, veiklos turės visada“, – mintimis dalijosi direktorė L. Žilinskienė.

Kalbėdama apie kitus specialiosios mokyklos privalumus ji teigė, kad čia išskirtinis dėmesys skiriamas judėjimo negalią turintiems vaikams. Tokių šiais mokslo metais „Rasos“ specialiojoje mokykloje mokėsi keturi. Su šiais mokiniais dirbama individualiai, jais rūpinamasi visą parą.

Siekiant, kad greičiau sutvirtėtų fiziškai, judėjimo negalią turintiems vaikams taikomos procedūros masažinėje vonioje, su jais dirba kineziterapeutas.

Mokykloje yra ir vienas kabinetas, skirtas atsipalaiduoti, pailsėti, nusiraminti.

„Tokių patalpų nėra jokioje kitoje rajono ugdymo įstaigoje. Čia stovi vandens lova, yra galimybė įjungti raminamąjį poveikį turinčias šviesas ir muziką. Tai ypač padeda vaikams autistams. Pastaraisiais metais jų itin padaugėjo. Mūsų įstaigoje tokius vaikus ugdo apmokyti dirbti specialistai. Tokių taip pat nėra niekur kitur rajone“, – teigė L. Žilinskienė.

Sėkmės istorijos

Per ilgus metus Kybartų „Rasos“ specialiojoje mokykloje nutiko ne viena iš pirmo žvilgsnio stebuklą primenanti sėkmės istorija. Pavyzdžiui, prieš aštuonerius metus įstaigoje pradėjo mokytis berniukas, kurį pedagogams reikėdavo į mokyklą patiems atsinešti. Jis nevaikščiojo, sunkiai judėjo. Dabar vaikinas nelabai kuo skiriasi nuo bendraamžių: be niekieno pagalbos ir eina, ir kopia laiptais.

Panašių istorijų būta ir daugiau, tačiau direktorei labiausiai įstrigo vieno šiais metais aštuonias klases baigusio 21 metų amžiaus jaunuolio situacija.

„Jis mokyklą pradėjo lankyti gana vėlai. Apie jį sužinojome visai atsitiktinai. Kai nuvykome į kaimą, kuriame jis gyveno, ir ėmėme kaimynų klausinėti, kur yra mūsų ieškomas berniukas, niekas negalėjo mums to pasakyti. Pasirodo, tėvai vaiko beveik neišleisdavo į lauką, o dienas jis leisdavo prie įjungto televizoriaus. Berniukas visiškai nekalbėjo. Šiandien jis mūsų mokyklą baigė su visais puikiai susišnekėdamas. Turime nuostabius logopedus, kurie kartais daro didelius stebuklus“, – sakė „Rasos“ specialiosios mokyklos direktorė.

Jos vadovaujamoje įstaigoje didelis dėmesys skiriamas skaitymui ir rašymui. Pagal Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atliktus tyrimus, čia besimokantys vaikai skaito geriau nei bendrojo ugdymo mokyklas lankantys mokiniai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

Kybartiečiai kasmet važiuoja į respublikines vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais olimpiadas, iš kurių nuolat grįžta su apdovanojimais. Ką tik pasibaigusiais mokslo metais „Rasos“ auklėtinis Justas Dailidavičius respublikiniame rašinio konkurse „Laiškas mamai“ užėmė pirmąją vietą. Verta paminėti, kad šiame konkurse dalyvavo visi Lietuvos pradinukai, o ne tik vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

„Dažnai važiuojame į įvairias edukacines išvykas, dalyvaujame dailės ir darbelių konkursuose bei parodose, o kitais metais žadame pirmą kartą bandyti laimę „Dainų dainelės“ atrankoje“, – ateities planus vardijo L. Žilinskienė.

Andrius GRYGELAITIS

Autoriaus nuotr. Direktorė Lilija Žilinskienė teigė, kad jos vadovaujamoje „Rasos“ specialiojoje mokykloje ugdymo priemonių netrūksta. Viena iš jų – staliukas, skirtas piešti ant smėlio.

Publikuota: „Santaka”, 2018-06-26.